Kauno savivaldybės įmonė „Santakos butų ūkis“, kurios savininkė yra Kauno miesto savivaldybė, užsiėmė daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių butų savininkai nėra įsteigę bendrijos arba nėra sudarę jungtinės veiklos sutarčių, bendrosios nuosavybės objektų administravimu ir eksploatacija.
„Santakos butų ūkis" pernai teikė bendrosios nuosavybės administravimo paslaugas tik vienoje Eigulių seniūnijoje.
Pastaruoju metu nemažai Santakos butų ūkio klientų perėmė įmonė „City service".
Turto valdymo departamento Įmonių veiklos analizės skyriaus ataskaitoje teigiama, kad įmonės veikla nėra Savivaldybei reikšminga, o įmonės valdomas turtas galėtų būti naudojamas žymiai efektyviau, todėl tikslinga ją likviduoti.
Tam reikės apie 2 milijonų litų.
Juridinis asmuo Kauno savivaldybės įmonė "Santakos butų ūkis" (registracijos adresas Kauno m. sav. Kauno m. A. Mapu g. 20) išregistruotas 2016 m. vasario mėn. 29 d., pirmadienį.
Miesto tarybos nariai svarstymą dėl Santakos butų ūkio likvidavimo nusprendė atidėti.
Klausimas, kodėl savivaldybės butų ūkio įmonės, galėjusios konkuruoti su grobuoniškais čiuptuvais Kauną apraizgiusiu „City Service”, buvo stumiamos į bankrotą ar parduodamos, kelia susirūpinimą.
Prieš kelerius metus likviduotas "Santakos butų ūkis", o prieš pusantrų metų į privatizuojamų objektų sąrašą įtraukti "Panemunės butų ūkis" ir "Būsto valda".
Įmonės veikė pelningai.
Kauno mero pavaduotojas Kęstutis Kriščiūnas teigė, kad buvo ieškoma būdų, kaip iš privatizuojamų objektų sąrašų išlupti abi savivaldybės bendroves, tačiau pavyko tik vieną.
„Postringavo apie laisvą rinką, bet išėjo ne kapitalizmas, o monopolis. Todėl visas Kaunas tarnauja „Rubikono” įmonėms. Negalima pardavinėti tokių įmonių, kol nėra normalios rinkos. Dabar matau vienintelę išeitį - savivaldybei pačiai reikia pasirūpinti savo buvusiomis butų ūkio įmonėmis ir taip sudaryti konkurenciją grobuoniškiems „City Service” užmojams.
Daugiabučių renovacija Kaune: iššūkiai ir problemos
Pastaraisiais metais Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, daugiabučių renovacija tapo svarbiu procesu, siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir gyvenimo kokybę.
Valstybės parama skatina gyventojus teikti paraiškas, o savivaldybės portaluose galima rasti sėkmės istorijų.
Tačiau renovacijos procesas ne visada vyksta sklandžiai, o vienas iš pavyzdžių - „Būsto valda“ bankrotas, kuris iškėlė nemažai problemų gyventojams.
Nors pagal renovuotų daugiabučių dalį Kaunas 60-ties Lietuvos savivaldybių sąraše rikiuojasi arčiau dugno, pavieniais atnaujintais namais mus lenkia tik Vilnius.
Remiantis M. Riomerio gatvėje esančio daugiabučio gyventojo pateiktais dokumentais, renovacija prasidėjo 2015 m. lapkričio 1 d., o užbaigti darbus buvo numatyta 2016 m. liepos 1 d.
Nedidelio, bet „pagyvenusio“ (namas statytas 1964 m.) keturaukščio renovacija galiausiai finišavo dar beveik po pusantrų metų, 2019 m. lapkritį.
Kaunietis turėjo sočiai laiko iki smulkmenų išnarplioti 211 tūkst. eurų kainavusį projektą.
Daugiabutyje gyvenantis vyras teigia, kad renovacija pradėta nesupažindinus su techniniu projektu, kai kurių darbų kainos žmonėms pasirodė neadekvačiai aukštos.
Tarkime, vėdinimo kanalų remontui vietoje 2 tūkst. eurų numatyta skirti 23 tūkst. eurų.
Anot šaltinio, apšiltintas mažesnis rūsio perdangos plotas nei numatyta projekte.
Tam tikri gyventojų atsisakyti darbai nebuvo atlikti, tačiau rangovo įrašyti detaliame kainoraštyje.
„Nuo 2018 m. rugsėjo „Būsto valda“ pradėjo siuntinėti sąskaitas, neva mes turime mokėti palūkanas, nes pagal sutartis jau suėjo terminas jas grąžinti. Net nekalbėta apie renovacijos užbaigimą - juk tai yra namo administratoriaus pagrindinė pareiga.
Todėl ir rašėme suinteresuotoms tarnyboms ir vadovams apie jų veiksmus.
Galiausiai, atlikę ekspertizę ir gavę atsakingų darbuotojų patvirtinimą, kad statyba užbaigta, „Būsto valdos“ atstovai nesiteikė laiku pranešti apie atliktą renovaciją gyventojams, informavo tik Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA).
Tiesiogiai susisiekus su „Būsto valdos“ darbuotojais, jie esą atsisakė suteikti bet kokią informaciją apie savo veiklą.
Kaunietis patikino, kad gyventojai nuo mokėjimų neišsisukinėja ir palūkanas dengė, netgi delspinigius, bet tik tuomet, kai gavo darbų ekspertizės aktą.
Vyrą labiausiai papiktino vangus namo gyventojų informavimas apie renovacijos eigą, skaidrumo trūkumas, asmens duomenų perdavimas trečiosioms šalims.
„Kas vyksta Kaune“ pateikus užklausą „Civinity“ įmonių grupei ir jai priklausančiai „Būsto valdai“, pastarosios bendrovės klientų aptarnavimo specialistės-administratorės Enrikos Žukauskaitės portalu atsiųstame komentare nurodyta, kad daugiabučio M. Riomerio g. modernizavimas prasidėjo 2015 m., o įprasta viso proceso trukmė yra 2-3 metai.
„Įgyvendinant projektą, susiklostė itin neįprasta situacija - bankrutavo rangovas UAB „ON Baltic“, kuris buvo atlikęs 95 proc. darbų. Šios paieškos buvo sudėtingos, nes likę darbai buvo smulkūs ir ne itin pelningi, tad rangovai nerodė susidomėjimo.
Pagal gyventojų turimus dokumentus, Šiaulių bankas bendrovei „ON Baltic“ buvo suteikęs beveik 225 tūkst. eurų kreditą, kurio 2019-ųjų pradžioje buvo negrąžinta beveik 203 tūkst. eurų.
Nors statybos tuo metu nebuvo užbaigtos, kauniečiai turėjo atsiskaityti su banku, mat pagal sutartį palūkanas atidėti galima ne daugiau kaip 30 mėnesių.
„Būsto valda“ nurodė, kad šiuo metu daugiabutis yra priduotas statybos inspekcijai, gautas statybos užbaigimo aktas, laukiama valstybės paramos.
Po namo pridavimo bendrovė teigė negavusi iš butų savininkų pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės.
Pasak administratoriaus, sulaukta kelių atskirų gyventojų pranešimų dėl šildymo ar kitų smulkių defektų.
E. Žukauskaitės pateiktuose atsakymuose nurodoma, kad M. Riomerio g. daugiabučio renovacija finansuota pagal daugiabučių namų atnaujinimo valstybinę programą.
„Tiekėjai (investicinio, techninio darbo projekto rengėjai, projekto ekspertizės, techninės priežiūros specialistai, rangovai) dalyvauja viešuose konkursuose, kuriuos privalo inicijuoti ir viešai skelbti daugiabučio namo atnaujinimo administratorius.
Šiuo atveju buvo skelbti viešieji konkursai.
Skelbiamuose konkursuose įmonės turi pateikti oficialias pažymas apie savo finansinius įsipareigojimus, teistumus, esamą finansinę padėtį.
Iš pateiktų dokumentų nebuvo galima matyti, kad įmonė gali bankrutuoti.
Visa informacija yra tikrinama BETA, tad sutartis su rangovu pasirašoma tik gavus agentūros raštišką pritarimą.
Kad buvo klastojami dokumentai, tikimybė yra maža, nes rangovas pagal įsipareigojimus atliko didžiąją dalį - 95 proc. darbų.
Tiesa, rekvizitai.lt duomenimis, „ON Baltic“ nuo 2016 m. vasario turėjo daugiau nei 11 tūkst. eurų socialinio draudimo skolą, kuri iki 2017-ųjų rugpjūčio svyravo tarp 10 tūkst. ir 15 tūkst. eurų.
„Būsto valdos“ vertinimu, susiklosčiusi situacija yra „nedėkingai ir itin reta“.
Visgi, net tokiais atvejais namo administratorius neturi galimybės keisti finansavimo sąlygų, kurios yra vienodos visiems.
Įmonė pripažino gyventojus patyrus papildomas išlaidas už atliktų darbų ekspertizę, mokamas didesnes palūkanas nuo stambesnės pinigų sumos, nes parama dar negauta.
„UAB „Sergel“ yra įmonė, kuri teikia skolų išieškojimo paslaugas.
Gyventojai moka už namo modernizavimą pasibaigus paskolos ir palūkanų atidėjimo terminui.
Gyventojai ne kartą buvo informuoti apie šiuos privalomus mokėjimus.
„Būsto valda“ namo gyventojams neskaičiuoja paskolos administravimo mokesčio, kol nėra gauta parama, ir šias išlaidas prisiima į savo kaštus.
„Kas vyksta Kaune“ pernai lapkritį jau rašė apie namo administratoriaus paslaugomis nepatenkintų gyventojų kovą su „Būsto valda“ ir „Sergel“.
Dėl šitokio išieškojimo būdo žmonių turima skola pabrango 80 eurų - toks buvo nurodytas skolos administravimo ir išieškojimo mokestis, kurį „Sergel“ reikalavo nedelsiant padengti.
„Būsto valdos“ darbuotoja paštu galiausiai atsiuntė visas sąskaitas, bet kategoriškai atmetė klientų siūlymą nedelsiant susimokėti skolą su sąlyga, kad bus nutraukta skolos išieškojimo sutartis su „Sergel“ ir anuliuotas 80 eurų išieškojimo mokestis.
Daugiabučių renovacijai – 275 mln. eurų: įvardijo, kas turi teisę gauti kompensaciją
Renovacijos mastas Kaune ir Lietuvoje
Viešais BETA duomenimis, Kaune pagal valstybinę programą jau renovuoti 239 daugiabučiai arba 5,4 proc. visų atnaujintinų namų, šiuo metu renovuojami 109.
Intensyviausiai darbai vykdyti 2016 m. (63 atnaujinti daugiabučiai) ir 2017 m. (55), 2019 m.
Visoje Lietuvoje modernizuoti 3158 daugiabučiai (8,8 proc.), šiuo metu renovuojama 1521.
Su „Būsto valda“ veikla susiję įvairūs teisminiai procesai, įskaitant bankroto bylas ir ginčus dėl mokesčių.
Štai keletas pavyzdžių:
- Civilinė byla Nr. eB2-1367-259/2019 dėl bankroto bylos iškėlimo R. Č. firmai „Rava“.
- Procesas Nr. 2013 m., kuriame VšĮ Kauno ir Marijampolės regionų aklųjų centras ir UAB „Būsto valda“ prašo iškelti bankroto bylą UAB “Regplasta”.
- Vilniaus apygardos teismo byla dėl A. B. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys - UAB „Būsto valda“ ir kitos įmonės.
Savivaldybės įmonei "Namų priežiūra" bankrotas paskelbtas dar 2004 m., tačiau iki šiol jo procedūros nebaigtos, o kas mėnesį už bankroto administravimą iš savivaldybės biudžeto atskaičiuojama beveik 12 tūkst. eurų.
Kad „Namų priežiūrai” būtų paskelbtas bankrotas, ypač rūpinosi dabartinė savivaldybės Turto valdymo departamento vadovė Virginija Žuromskaitė.
Savivaldybės kuluaruose ne pirmą kartą prabylama, kad ši valdininkė su kai kuriomis savo pavaldinėmis ypač palanki bendrovei „City Service”.
„Per pastaruosius metus niekas iš valdžios nesidomėjo, kas vyksta įmonėje „Namų priežiūra”. Iš tiesų įvyko tyčinis bankrotas. Ir turbūt ne už gražias akis.
„Dėsčiau, aiškinau, verkiau. Siūliau pigiausius variantus, kaip padengti įsiskolinimus. Perspėjau, kad priešingu atveju pigiai pardavinėsime savivaldybės turtą.
Viskas surašyta dešimtyje laiškų buvusiam merui Andriui Kupčinskui, trims ar keturiems buvusiems administracijos direktoriams.
S.Sipavičiaus teigimu, įmonės įsiskolinimas nuo bankroto administravimo pradžios siekė apie 2,4 mln. litų.
Įmonei priklausiusį turtą imta pardavinėti tik praėjusių metų pabaigoje.
Jau parduota kone šimtas objektų, pradedant apšnerkštais nedideliais sandėliukais, baigiant butais bendrabučiuose.
Įsiskolinimas sumažėjo maždaug milijonu litų, bet nuo bankroto paskelbimo iki dabar beveik milijonas atseikėtas bankroto administravimo paslaugoms finansuoti.
Todėl jau aišku, kad visos bankroto procedūros savivaldybės biudžetui kainuos mažiausiai 3,4 mln.
Bankroto administratorius siūlė gana neskausmingą išeitį: suskaičiuoti, inventorizuoti ir parduoti patalpas, kurios formaliai priklauso savivaldybei, bet apie jų egzistavimą pati savivaldybė nežino.
„Tarybos nariams pateiksiu siūlymus, ką toliau daryti. Neabejojama, kad šiandien iš tribūnos kalbėsianti V.Žuromskaitė turės atlaikyti daug kritikos ir kaltinimų.
Pati moteris vakar į kalbas nesileido. „Atsiprašau, labai dirbu.
S.Sipavičius tvirtino, kad šiuo metu nėra parduota nė vieno savivaldybės buto, kuriame gyventų žmonės, nebent būstą privatizuoja patys gyventojai.
Teisiškai apgyvendintus būstus galima būtų parduoti ir pašaliečiams, tačiau pirkėjas turėtų ir toliau vykdyti buvusio buto savininko - Kauno miesto savivaldybės - sutartį.
Todėl šiuo metu apgyvendinti butai mažai ką domina.
„Gali būti, kad ateis toks laikas, kai šių butų 1 kv. m tesieks 20 litų. Va tada gali atsirasti žmonių, kurie susigundys ir nupirks 10-20 butų.
Jie neturės pagrindo iškraustyti tuo metu bute gyvenančių nuomininkų, bet palauks, kol jie patys išeis arba galų gale numirs.
„Namų priežiūros” bankrotas buvo savivaldybės valdomų namų administravimo įmonių išdraskymo pradžia.
Prieš kelerius metus likviduotas „Santakos butų ūkis”, o prieš pusantrų metų į privatizuojamų objektų sąrašą įtraukti „Panemunės butų ūkis” ir „Būsto valda”.
Įmonės veikė pelningai.
„Aš tai ne”, - purtė galvą „Būsto valdos” direktorius Gaudentas Jonas Žilys. - Klausiau, kodėl mus parduoda.
„Panemunės butų ūkis” greičiausiai liks savivaldybės rankose.
Kauno mero pavaduotojas Kęstutis Kriščiūnas teigė, kad buvo ieškoma būdų, kaip iš privatizuojamų objektų sąrašų išlupti abi savivaldybės bendroves, tačiau pavyko tik vieną.
Negali atsidžiaugti: 50 kvadratinių metrų buto renovacija gyventojams kainavo 8 tūkst.
Pagrindiniai rodikliai:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Renovuotų daugiabučių Kaune | 239 (5,4% visų atnaujintinų) |
| Renovuotų daugiabučių Lietuvoje | 3158 (8,8%) |
| "Namų priežiūros" bankroto administravimo išlaidos per mėnesį | ~12 tūkst. eurų |
