Sandėliavimo ir logistikos patalpų apžvalga Lietuvoje

Sandėliavimo ir transporto įmonių veiklos rodikliams Lietuvoje pasiekus rekordines aukštumas 2023 metais, 2024-2025 metais jau fiksuojamas pajamų mažėjimas, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje.

Trūkinėjančios tiekimo grandinės kelia verslui logistikos iššūkius. Tam, kad galima būtų užtikrinti pasiūlą, reikia daugiau sandėliavimo galimybių.

Šis poreikis dar labiau sausina ir taip jau seklią logistikos nekilnojamojo turto rinką, o augantys statybų kaštai bei mokestiniai pokyčiai koreguoja nuomos kainas ir sutarčių turinį. Dauguma naujų logistikos projektų yra plėtros stadijoje arba dar tik planuojami. Pasiūla yra sukoncentruota pavieniuose objektuose.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos (be PVM) Lietuvoje per šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 70 mln. eurų.

Po rekordinio plėtros laikotarpio 2024 metais, per 2025 metų pirmąjį pusmetį Vilniuje ir jo apylinkėse buvo pastatyti penki nauji įvairios paskirties projektai, kuriuose bendras sandėliavimo patalpų plotas sudarė 70.500 kv. m.

Įvairaus dydžio ir koncepcijos projektus įgyvendino tokios įmonės kaip: „Transekspedicija“, „Sirin Development“, „Darnu Group“, „Transtira“, „Galio Group“.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, po šių projektų įgyvendinimo bendras sandėliavimo patalpų plotas Vilniaus mieste ir jo apylinkėse išaugo 7% iki 1.080.000 kv. m.

Be tipinių sandėlių įmonės ir toliau aktyviai investuoja į daugiafunkcinės paskirties projektus (angl. stock-office), kuriuose dažniausiai bent pusę ploto užima sandėliavimui skirtos patalpos.

Sparčiai augantis naujų sandėliavimo patalpų plotas, kurio plėtrą inicijuoja ne tik nuomai statantys plėtotojai, bet ir savo reikmėms projektus įgyvendinančios didelės įmonės, pastaruoju metu augina ir bendrą laisvų patalpų plotą.

Per 2025 metų pirmąjį pusmetį laisvų sandėliavimo patalpų lygis Vilniuje ir jo apylinkėse ūgtelėjo nuo 5% iki beveik 7%. „Ir tai yra aukščiausias laisvų patalpų lygis nuo 2011 metų.

Savo reikmėms didelius logistikos centrus statančios įmonės po truputį atlaisvina patalpas senesniuose projektuose, o naujai įgyvendinti ir rinkai skirti projektai dažnai atsidaro ne pilnai išnuomoti“, - atkreipia dėmesį R. Reginis.

Kauno mieste ir jo apylinkėse per 2025 metų pirmąjį pusmetį buvo pastatyti du nauji sandėliai, kurie modernių sandėliavimo patalpų rinką papildė beveik 65.000 kv. m.

Baldų gamybos įmonės „Freda IV“ užsakymu Kauno laisvoje ekonominėje zonoje „YIT Lietuva“ baigė vieno didžiausio sandėlio Lietuvoje statybas. Į 60.000 kv. m ploto sandėlį su administracinėmis patalpomis buvo investuota beveik 50 mln. eurų.

Tuo metu „Sirin Development“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje pastatė 12.000 kv. m ploto sandėlį, kuriame veiklą vykdys gėrimų gamintoja „Coca-Cola HBC Lietuva“.

Po šių projektų įgyvendinimo bendras sandėliavimo patalpų plotas Kauno mieste ir jo apylinkėse išaugo beveik 10% iki 742.100 kv. m.

Klaipėdos mieste ir jo apylinkėse pastaruoju metu didesnių sandėliavimo projektų nebuvo įgyvendinta, o labiau investuojama į daugiafunkcinės paskirties projektus.

Tai šalia miesto ribos ir pagrindinių miesto gatvių esantys projektai, kurie gali itin lanksčiai prisitaikyti prie nuomininkų poreikių ir įvairiais santykiais pasiūlyti biuro, prekybines, maitinimo ir sandėliavimo paskirčiai tinkančias patalpas. Tarp tokių plėtojamų projektų galima paminėti: „Acorn verslo parkas“, „Jūros miestas“, „Liepų parkas“.

Tuo metu į tipinius ir didesnio ploto sandėlius planuoja investuoti krovinių pervežimo ir logistikos paslaugas teikianti įmonė „Vlantana“, kuri šalia autostrados Vilnius-Klaipėda valdomo sandėlių komplekso pastatys dar du apie 40.000 kv. m ploto sandėlius.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metų viduryje bendras sandėliavimo patalpų plotas Klaipėdos mieste ir jo apylinkėse sudarė 377.500 kv. m.

„Sandėliavimo patalpų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose 2025 metų pirmąjį pusmetį išliko stabilios. Kadangi sandėliavimo patalpų rinka reguliariai papildoma vis nauju plotu, o nemaža dalis potencialių nuomininkų vis dar išlieka atsargūs svarstydami tiek apie plėtrą ar patalpų atnaujinimą, tai patalpų savininkų derybinės galios šiuo metu yra apribotos“, - teigia R. Reginis.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, 2025 metų viduryje Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose šiuolaikines sandėliavimo patalpas dažniausiai buvo siūloma nuomotis už 4,2-5,8 Eur/kv. m, o senesnės statybos - už 2,0-4,0 Eur/kv. m.

Pasak R. Reginio, tikėtina, kad ir šių metų antrąjį pusmetį sandėliavimo patalpų sektoriuje išsilaikys panašios tendencijos. Logistikos centras pačiame Vilniaus mieste siūlo tiek patalpų nuomos, tiek plataus spektro logistikos bei intermodalinių pervežimų paslaugas.

„Investuotojams, ieškantiems sandėliavimo patalpų, tapo priimtina 6,5-7,5 proc. metinė grąža, ką galime vadinti savotišku rekordu nuo pat 2008 metų. Kitaip tariant, pelningumas mažėja, tačiau investicinis patrauklumas išlieka. Tai vyksta ne tik dėl labai ribotos pasiūlos, bet ir dėl šio sektoriaus paklausos perspektyvų, kurios vertinamos kaip vienos stabiliausių“, - teigia „Inreal“ komercinio NT grupės vadovas Rokas Rudys.

Anot jo, dėl susiklosčiusių statybos rinkos tendencijų, naujų objektų statybos yra ženkliai sulėtėjusios, tad laisvo ir kokybiško ploto pasiūla sunkiai geba patenkinti esamą paklausą, o kas yra pastatoma, užsipildo nuomininkais žaibišku greičiu.

Sandėliavimo patalpų nuomos kaina kilo apie 20 proc. Prieš metus įprasta nuomos kaina už naujai pastatytus klasės pramoninius sandėlius buvo apie 4,50 Eur/kv. m. Tuo tarpu šiuo metu prašoma jau nuo 5,00 Eur iki 7,00 Eur/kv.m. Atitinkamai pakilo ir B klasės sandėlių nuomos kainos, kuriuos dabar siekia 4,00 iki 4,80 Eur/kv.m., kai prieš metus buvo galima išsinuomoti tokius sandėlius už 3,60 - 4,00 Eur/kv.m.

Šiuo metu modernių logistikos centrų nuomos kainos Vilniaus regione siekia 4,0-5,5 Eur/kv.m. Ribota pasiūla lemia, jog yra siūlomos patalpos ir po iki 7 Eur. Senesnes patalpas pavyktų išsinuomoti už 3-4,5 Eur/kv.m.

„Statybų kaštai smarkiai išaugo. Pastatyti naują, kokybišką sandėlį šiandien kainuoja 1000 - 1350 Eur/kv. m., tad pastačius nuomoti už mažiau nei 6,20 Eur/kv.m - tiesiog nerentabilu“, - sako R. Rudys.

Jo teigimu, kai kurie vystytojai pristabdė naujas statybas kol taps aiškesnė 12-24 mėnesių prognozė arba kol suras nuomininką prieš pradedant statybas („built to suit“ principas).

„Toks logistikos sektoriaus nekilnojamojo turto plėtros modelis visada buvo vyraujantis, tačiau šiuo metu jis tampa dar populiaresniu. Kita vertus, tokia vystytojų startegija stabdo ir taip lėtą projektų vystymo tempą, ir pats „buil to suit“ modelis ne visada yra priimtinas nuomininkams, kuriems patalpų reikia dabar, o ne po metų ar dvejų. Nuomos kainų augimas ir patalpų stygius skatina nuomininkus sudaryti ilgesnes nuomos sutartis.

Anksčiau buvęs įprastas 3 metų laikotarpis šiuo metu gali būti pratęsiamas ir dvigubai ilgesniam laikui“, - komentuoja ekspertas.

Spręsdamas logistikos iššūkius ir susidurdamas su nuomojamų sandėliavimo patalpų stygiumi, verslas ieško galimybių įsigyti turtą pats. Tačiau sandėliavimo patalpų rinkoje pasiūla šiuo metu yra ypač ribota, nepaistant to, kiek pirkėjas būtų pasiryžęs sumokėti.

„Dėl ribotos pasiūlos, turime išbalansuotą tiek sandėliavimo patalpų nuomos tiek pardavimų rinkas, kas nėra pati geriausia perpektyva potencialiems nekilnojamojo turto pirkėjams ir gera žinia tiems, kas spėjo išmintingai investuoti“, - teigia R. Rudys.

Žinoma, siekiant sumažinti išlaidas ir planuoti pagalbą, logistikos paslaugų teikėjams ir jų klientams reikia ilgalaikio sandėliavimo nuomos, tačiau klientai gali pasinaudoti ir trumpalaikio sandėliavimo vietomis. Sunkiai planuojami rinkų svyravimai ir susijusių produktų pikas reikalauja vis daugiau ir daugiau lankstumo.

Pavyzdžiui, gali būti, kad klientui iš tikrųjų reikia mažiau prekių nei planuota, be to, jos turi būti pristatytos į kitą vietą arba vėlesniu laiku. Trumpalaikio sandėliavimo nuoma yra puikus tarpinis sprendimas, tačiau daugelis sandėlių operatorių vis dar to nenori pripažinti.

Trumpalaikė nuoma dažnai siejama su didelėmis konvertavimo išlaidomis, kurios nėra finansiškai palankios, nes, pavyzdžiui, vieta tarp lentynų nėra visiškai optimizuojama. Vis dėlto trumpalaikės nuomos atveju tikrai nesvarbu, ar turimos lentynos vietos bus optimaliai panaudotos, ar ne. Jei nuoma truks tik kelias savaites, galima rinktis ir blokinį sandėlį.

Trumpalaikio sandėliavimo rinka yra ypač patraukli, nes, kaip ir papildomų krovinių transporto sektoriuje, įmonės gali gauti didesnę pelno maržą.

Gamybos ir prekybos įmonės įprastai nori skirstyti savo prekes iš vieno didelio centrinio sandėlio, kad sumažintų administracinį darbą. Taip prarandamas laikas ir lankstumas. Šiuo atveju decentralizuotas sandėliavimas siūlo papildomų galimybių: produktai gali būti saugomi naudojant sandėliavimo biržą, pvz., šokoladiniai Kalėdų seneliai gali būti laikomi konkrečiuose paskirstymo regionuose.

Tai leidžia sutaupyti lėšų atliekant ilgesnius pervežimus, kurie tampa vis brangesni ir kuriuos sunkiau rasti, ypač atsižvelgiant į dabartinį transporto priemonių stygių.

Kelių transporto vežėjai dažnai užstringa su prekėmis ir net nepagalvoja, kad jas gali sandėliuoti naudodamiesi trumpalaikio sandėliavimo nuoma. Tai reiškia, kad jie laukia kelias valandas, o kartais net kelias dienas, kol prekės bus pristatytos.

Tai atima brangų laiką, tuo metu nieko neuždirbama ir netgi kyla klausimas, ar bus įmanoma tinkamai pasirūpinti kitais darbais. Ši problema gali būti išspręsta naudojantis sandėliavimo biržos siūlomomis paslaugomis.

Pasinaudokite birža, kad rastumėte reikiamas sandėliavimo galimybes, logistikos paslaugų teikėją jums reikiamoje vietoje ir galėtumėte laikyti prekes trumpesnį laiką. Geriausiu atveju paslaugų teikėjas pristato prekes klientui kitą dieną, tad vežėjas gali nedelsiant imtis naujo darbo.

Jei nedelsiant nepranešama apie įmonėje esantį sandėliavimo pajėgumą, jo rasti neįmanoma. Kalbant apie didesnes logistikos kompanijas ar tinklus, uždaros vartotojų grupės gali nedelsiant išspręsti šią problemą.

Laisva vieta yra pastebima iš karto, o partneriai gali sutelkti išteklius, kad pasiūlytų daugiau ar kitokių sandėliavimo galimybių nei turi patys. Tai padidina konkurencingumą ir sumažina išlaidas.

Automatizuokite visą procesą, naudodami sąsają, skirtą apjungti sandėliavimo administravimą ir sandėliavimo biržą, kad pakaktų vos vieno paspaudimo pateikti visoje Europoje turimų sandėliavimo vietų suvestinę. Ateityje gali atsitikti taip, kad duomenis apie sandėliavimo vietas bus galima panaudoti kuriant tam tikrą žemėlapį, kuris galės būti naudojamas realiu laiku laisvos vietos paieškai.

Siekiant užtikrinti, kad ateityje verslas su logistiniu nekilnojamuoju turtu būtų efektyvesnis, reikia atnaujinti sandėliavimo pajėgumus, jog būtų įtraukta naujausia informacija apie kiekį, laiką ir sąlygas (pvz., sandėliavimas sausomis arba šaltomis sąlygomis, blokinis sandėlis, automatizuotas ar šakinis krautuvas).

Vokietijos federalinės statistikos tarnybos duomenimis, naujai įrengtų logistikos patalpų skaičius auga.

WESTHUB - naujas sandėliavimo centras Kaune

WESTHUB - Kauno mieste šalia Vakarinio aplinkkelio 2,7 ha sklype plėtojamas šiuolaikiškas, žaliausias Lietuvoje A klasės 15 500 kv. metrų logistikos centras orientuotas į kompanijas, veikiančias logistikos, farmacijos, prekybos ar kitose srityse.

WESTHUB - pirmasis Lietuvoje A klasės logistikos centras, kuriam buvo suteiktas tvarių pastatų vertinimo sertifikatas BREEAM “Very good” (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method).

WESTHUB logistikos ir administracinis centras kuriasi sparčiai besivystančioje Kauno miesto dalyje, B. Brazdžionio g. 29 ir yra tarptautinio tranzito kelių sankirtoje: „Via Baltica“ kelyje ir vos už kelių minučių nuo A1 greitkelio.

WESTHUB projektu siekiama patenkinti tiekimo grandinės lyderių poreikius veiklą vykdyti efektyviai ir tvariai, įsikurti pačioje judriausioje šalies magistralių sankirtoje, būti matomiems ir puikiai reprezentuojamiems, ypač patogiai pasiekiamiems ir galintiems kovoje dėl talentų pasiūlyti aukščiausios klasės darbo vietą.

Unikalus ir tvarus, savo veiklai nenaudosiantis iškastinio kuro, visą pastato eksploatacijai reikalingą energiją generuos saulės elektrinė, įdiegtos pažangios energijos suvartojimą mažinančios technologijos.

15 500 kv. metrų WESTHUB logistikos centras funkciškai ir inžineriškai suprojektuotas taip, kad jame komercinę - administracinę veiklą galėtų vykdyti nuo vieno iki trijų skirtingų nuomininkų. Sandėliavimo zona vieno aukšto, virš komplektacijos zonos numatytos antresolės ir administracinės buitinės patalpos, įrengiamos pagal suderintą poreikį.

WESTHUB logistikos centre bus naudojamos pažangios energijos suvartojimą mažinančios technologijos. Pastato vėsaus stogo (angl. Cool Roof) dangos sistema ne tik saugos nuo prikaitimo vasarą, bet ir atspindėdama saulės spindulius generuos elektros energiją. Efektyvūs LED šviestuvai naudos mažiau elektros energijos ir, išlaikydami reikiamus apšvietimo parametrus, leis dvigubai sumažinti šviestuvų skaičių pagrindinėse patalpose. Pastato administravimui ir efektyviam inžinerinių sistemų valdymui įdiegsime kompiuterinę pastato valdymo sistemą (angl. Building Management System).

WESTHUB logistikos centras yra pirmasis projektas, kuris pats apsirūpins visa jam reikalinga energija, nenaudodamas iškastinio kuro. “Didžiuojuosi, kad mūsų logistikos centras taps pirmasis Lietuvoje, kurio veiklai nebus naudojamas iškastinis kuras, o ant pastato stogo įrengta saulės elektrinė visiškai patenkins mūsų poreikius.

Patalpos administraciniame pastate nuo 400 kv.

Žemiau pateikiama WESTHUB patalpų lentelė:

tags: #sandeliavimo #ir #logistikos #patalpu #apzvalga