Šamų auginimas uždarose recirkuliacinėse sistemose (URS) yra sparčiai besivystanti akvakultūros sritis, nes mažėja natūralūs žuvų ištekliai. Būtent URS leidžia sukurti optimalias sąlygas greitai augančioms žuvims, joje galima palaikyti atitinkamą vandens temperatūrą, būtiną tam tikrai žuvų rūšiai.
Afrikinis šamas (Clarias gariepinus)
Technologijos ypatumai
Auginant žuvis uždarose sistemose, svarbiausia yra vandens kokybė ir šiluma, vandens temperatūra turi būti 24 laipsnių šilumos, oro - 26-27 laipsniai. URS taupo vandenį, sistemą galima įrengti ten, kur vandens ištekliai riboti.
Recirkuliacinė akvakultūros sistema (RAS) schema
Taip pat taupoma ir vieta - keliasdešimt tonų žuvų per metus užauginama santykinai nedidelėse patalpose. URS valdymas yra visiškai mechanizuotas ir automatizuotas - vandens cirkuliaciją užtikrina siurbliai, vandenį mechaniškai ir biologiškai valo specialūs filtrai.
URS yra keturi ciklai, kiekvienas jų turi atskirą valymo sistemą ir gali veikti nepriklausomai nuo kito. Vanduo sistemoje pasikeičia maždaug kas dvi valandas.
Pašarai ir auginimo sąlygos
Šamai šeriami specialiai jiems Olandijoje pagamintais pašarais tik iš natūralių produktų - ančiuvių (40 proc.), sojos, kukurūzų, kviečių. Šie plaukiantys pašarai lemia ne tik svorio prieaugį, bet ir gerą mėsos skonį.
Įmonė turi savo motininę bandą, taigi procesas vyksta nuo žuvų naršinimo iki galutinio produkto. Šamų jaunikliai veisiami ir auginami inkubatoriuje. Didžiausias šamų auginimo sąnaudas sudaro pašarai ir elektra.
Tačiau triukšmas ir šviesa šamams nepatinka - po būrio lankytojų, pasak G. Ramanausko, jie parą neės. Todėl svečiai apžiūrėti baseinų įleidžiami tik išskirtiniais atvejais, čia draudžiama fotografuoti. Kasdien prie baseinų užeina tik du darbuotojai - technologė ir prižiūrėtojas žuvų pašerti.
Įmonių patirtis Lietuvoje
Kad bet kokiame versle svarbiausia idėja, įrodė ir Gintautas Ramanauskas, afrikinius šamus pakaunėje auginančios bendrovės „jFish" generalinis direktorius. Per kelis metus idėja virto viena moderniausių Europoje akvakultūros įmonių, kurios pajėgumai - apie 300 t žuvies per metus.
Šią savaitę sukako lygiai 5 metai, kai „jFish" įmonė buvo užregistruota, nors tuomet G. Ramanauskas su verslą kartu kūrusiais kolegomis turėjo tik idėją, sugebėjimą vykdyti projektus ir nieko bendro su žemės ūkiu. Tačiau tai nesutrukdė išgryninti minties ir sukurti sėkmingo žuvininkystės verslo.
Afrikiniai šamai auginami UAB „jFish“ baseinuose (2014 m. rugsėjo mėn. nuotrauka)
UAB „jFish" buvo įvertinta renkant geriausią 2007-2013 m. „Kodėl pasirinkau šamus? Todėl, kad tai atspari klaidoms žuvims, nuo antikos laikų išsaugojusi šiokias tokias plaučių liekanas, todėl gali šiek tiek kvėpuoti oru, ir net šiek tiek judėti sausuma, jeigu paviršius nėra sausas", - pasakojo įmonės savininkas.
„jFish" gamybos plotas užima 2 tūkst. kv. m ir 550 kub. m baseinų. Įmonė moderni, todėl ją aptarnauja tik trys žmonės. Veikia modernus žuvies dorojimo cechas, rūkykla, čia pat - ir restoranas „Šaminė", nors G. Ramanauskas labiau linkęs vadinti jį degustacijos vieta, kurioje galima išbandyti šamų patiekalus.
Įmonės vizija - tiekti šviežią žuvį vartotojams, todėl didžioji dalis joje užaugintų šamų realizuojami gyvi. Mobili įmonės parduotuvė šamais ir jų produktais prekiauja Kauno ūkininkų turgeliuose, Vilniaus Tymo turguje, prekybos centruose. Tačiau šviežios žuvies vežimo taisyklės ir prekyba ja nėra paprastas dalykas, tai reglamentuoja griežtos taisyklės.
Bet „jFish" produkcija tikisi nutiesti platų ant kelią lietuvių stalo - jie šamus gamina visiškai natūraliai, be jokių priedų ar konservantų, naudodami tik druską, pipirus, lauro lapus.
2013 metais UAB "Giedrupė" pradėjo naują veiklos kryptį - Afrikinių šamų (lot. Clarias gariepinus) auginimą. Šiandien jau esame vieni iš pirmaujančių augintojų Lietuvoje. Įdiegtos naujausios ir pažangiausios technologijos leidžia mums užtikrinti kokybišką auginimo procesą. Kaip ir auginime taip ir gamyboje nenaudojami cheminiai priedai, tik natūraliu būdu atskleidžiamos geriausios šios žuvies savybės kurią gausite visada tik šviežiausią. Galime pasiūlyti vis besiplečiančio asortimento produkciją ir prieinamas kainas pirkėjui ieškančiam aukštos kokybės prekės ir skonio.
Girius Merkys: Šia technologija išauginta žuvis yra brangesnė, nei vidaus vandenyse sugautos žuvies, todėl yra pakankamai ribotas sąrašas žuvų, kurias verta taip auginti. Pasirinkti, kurią žuvį auginti buvo nelengva. Svėrėme visus už ir prieš. Rinkomės iš ungurio, eršketo, upėtakio ir šamo. Iš pradžių patraukliausiai atrodė ungurys, nes yra atsparus ligoms, turi didelę paklausą, klientas yra "premium" klasės, todėl mažai jautrus kainai. Eršketas buvo patraukus dėl įžymiųjų ikrų, o upėtakis traukė savo populiarumu ir paprastumu. Šamą pasirinkome dėl jo savybių, kurios, tikėjome, patrauks kliento akį.
Ekonominiai aspektai ir parama
Populiariausios programos - produktyvios investicijos į akvakultūrą (į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir atsinaujinančios energijos išteklius), į akvakultūros ir žuvininkystės produktų perdirbimą. Šiemet surinktos paraiškos jau yra vertinamos.
Bendrovė yra pateikusi paraišką ES paramai, kurioje, be kita ko, yra numatytas ir atsinaujinančių energijos šaltinių įrengimas.
Iššūkiai ir perspektyvos
„O žuvis Lietuvoje kol kas yra nišinis produktas, lietuviai neįpratę jos valgyti nuolat", - sakė G. Ramanauskas. Dabar labai džiaugiamės, kad pasirinkome plėtoti verslą kaime. Jaučiame, kad iniciatyva čia tikrai vertinama. Sulaukiame ir kritikos, ir pagalbos. Esame skatinami pasinaudoti ES fondais, dalyvauti darbo vietų steigimo projektuose. Ir nors tai nedideli pinigai, smagu jausti, kad prisidedi prie vietos bendruomenės stiprinimo.
Žinoma, verslas kaime turi ir savų minusų. Didžiausias jų - darbuotojų trūkumas. Liūdna, bet yra daug geriančių žmonių, kurių atsakingam darbui samdyti neįmanoma. Kita kaimo problema yra didelis atstumas iki miesto. Tai labai sumažina lankstumą, todėl būtinas ypatingas planavimas.
Pasirinkti, kurią žuvį auginti buvo nelengva. Svėrėme visus už ir prieš. Rinkomės iš ungurio, eršketo, upėtakio ir šamo. Iš pradžių patraukliausiai atrodė ungurys, nes yra atsparus ligoms, turi didelę paklausą, klientas yra "premium" klasės, todėl mažai jautrus kainai. Eršketas buvo patraukus dėl įžymiųjų ikrų, o upėtakis traukė savo populiarumu ir paprastumu. Šamą pasirinkome dėl jo savybių, kurios, tikėjome, patrauks kliento akį.
Maisto ambasadoriai
Pirmieji keli prekybos metai buvo labai sudėtingi, nes pagrindinis mūsų klientas buvo ne galutinis vartotojas, bet perpardavinėtojas, kuriam reikėdavo suteikti papildomą nuolaidą. Juokinga, bet 10 kilogramų perkantis turgaus prekeivis jau buvo laikomas labai svarbiu klientu - didmenininku. Buvo gaila matyti, kaip mūsų šamus turguje pardavinėdavo po 15 - 16 Lt/kg. Žinojome, kad mūsų produktas vertas daugiau, o didmeninė rinka kainai negailestinga: pigūs šamai pasiekdavo iš Lenkijos, taip pat dažnai tekdavo konkuruoti ir su nelegaliai dirbančiais vietiniais augintojais, kurie šamus augindavo tiesiog garaže.
Taigi, aplinkybės vertė patiems eiti pas vartotoją. Įsigijome autoparduotuvę. Ėmėmės didesnėse Vilniaus įmonėse ieškoti žmonių, kurie galėtų papasakoti kolegoms, kuo ypatinga mūsų žuvis. Pradėjome organizuoti ekskursijas. Susikūrė nedidelė bet entuziastinga komanda, kuriems ši žuvis buvo didelis atradimas. Jie tapo produkto specialistais ir mielai dalinosi savo žiniomis ir patirtimi apie “Merkio Šamus”. Pavadinome šiuos žmones Maisto Ambasadoriais, nes ateityje planuojame turėti ir kitų aukščiausios kokybės ir šviežių produktų.
Prekybos centrą ar turgaus prekystalį mes matome kaip sandėlį, kur prekė guli, o praeinantis klientas ja susigundo arba ne. O kas lemia tokio kliento sprendimą? Taigi, žinojome, kad be reklamos pirkimų nebus, nes produktas yra naujas Lietuvos žmonėms. Jie apie jį žino mažai arba išvis nežino. Taip pat svarstėme turėti specializuotas savo parduotuves, bet mūsų skaičiavimais tai kol kas nepateisintų mūsų lūkesčių.
Šiandien per visą Lietuvą jau yra apie 200 Maisto Ambasadorių. Tai - mūsų prekės fanai ir lojaliausi klientai. 2011 metų pradžioje jų buvo vos 20 ir tie tik iš Vilniaus. Augimą lėmė kryptingas prezentacijų - degustacijų įvairiuose miestuose organizavimas. Bet kuris žmogus panorėjęs gali tapti Maisto Ambasadoriumi. Nėra jokių sąlygų ar apribojimų. Svarbiausia noras bendrauti ir padėti.
Esame labai orientuoti į kokybę. Mūsų versle tai reiškia švariai, sveikai užauginta žuvį, kuri yra pristatoma visada šviežia, o klientas yra maloniai aptarnautas. Šalia to, mes siekiame, kad kliento patirtis su mūsų produktu būtų tik pati geriausia. Čia labai padeda Maisto Ambasadoriai, kurie palaiko artimą ryšį su klientu ir pasirūpina, kad jis gautų visą reikalinga informaciją, kaip žuvį laikyti, paruošti, pagaminti ir pajausti.
Mūsų klientas žino, ką valgo. Taip, jis gali už 20 Lt/kg įsigyti jau skrostą šamą prekybos centre, bet vieną dieną jis ten gali būti atitirpdytas iš ledo, o kitą dieną atgabentas iš Lenkijos, kur juos augina elektrinės jėgainės aušinimo vandenyje. Paprastai mes rekomenduojame gerai apžiūrėti, kaip atrodo tos žuvys, kurias prekybos centras sandėliuoja ant ledo. Jos būna išbalusios, dėmėtos, akys apsiblaususios, o kartais jau su specifiniu kvapu.
Nepaprasta kontrolėŽuvų augintojai - tai maisto tiekėjai, kurie yra akylai stebimi veterinarijos tarnybos inspektorių. Tačiau tai nėra vieninteliai tikrintojai, besirūpinantys tuo, kad vartotojus pasiektų tik saugus maistas.
„Yra tai, ko įmonės turėtų labiausiai bijoti, - prekybos bendrovių auditas. Auditoriai gali atvykti bet kada. Jie apžiūri absoliučiai viską, pradedant tvarka, švara, popierizmu, pasidomi ne tik tuo, kaip auginamos žuvys, bet ir tuo, kaip įmonėje jaučiasi žmonės.
Šamų nauda ir savybės
Virtuvės šefo teigimu, šamai - vertingas maistas dėl didelio omega 3 rūgščių kiekio, šios žuvys turi daug kalcio, amino rūgščių ir vitaminų, aukštos kokybės baltymų, šamų mėsa yra liesa.
Afrikinių šamų mėsa be galo maistinga, turi labai mažai riebalų (3,95%), aukštą baltymų kiekį (17,9%), yra puikaus skonio. Iš šių šamų galima gauti aukštos technologinės kokybės filė ( ji su oda sudaro 51,6% viso kūno svorio, be odos - 45,4%). Šamų mėsa be kaulų, turi puikias kulinarines savybes ir delikatesinį skonį. Šių savybių šamų mėsa nepraranda, netgi ją ilgą laiką sandėliuojant ar užšaldant.
Žmonėms patinka, kad šamas neturi ašakų, nereikia skusti, o skoninės savybės tiesiog puikios. O didžiausias šamo minusas yra mažas jo žinomumas. Žmonės nežino nieko apie šią žuvį: nei kokia ji, nei kaip ją pasigaminti <...>. Taigi, pasirinkę šamą rizikavome, tačiau rizika buvo pasverta. Mes žinojome, kad sugebėsime Lietuvos žmonėms papasakoti, kokia tai puiki žuvis, ir kaip mes ją sąžiningai užauginame. Daug dirbome, kad kliento patirtis su “Merkio Šamu “ būtų tik pati geriausia.
Lietuvos žuvininkystės asociacijos narys M. Gylys tvirtino, jog ateityje žuvys bus auginamos, nes pasaulio vandenyse jų ištekliai mažėja, užterštumas didėja.
Verslo inovacijos
Staigmenų savo klientams tikrai esame numatę. Pirmiausiai, patobulinsime jau esamus produktus. Jau netrukus įsigysime geresnę rūkymo įrangą, kad rūkytas “Merkio Šamas” būtų dar skanesnis, sveikesnis ir dailesnis. Manome, kad žalios žuvies pardavimai padidės pasiūlius klientams įsigyti filė. Tam vėl reikalinga papildoma įranga. Investicijos būtinos ir naujiems produktams iš “Merkio Šamo”. Tai - ikrai, užtepėlės, delikatesiniai konservai. Ateityje numatome plėsti vandens gėrybių asortimentą. Planuose ne tik kitos žuvys, bet ir vėžiagyvių auginimas. Šiek tiek domimės akvaponikos galimybėmis, todėl yra tikėtina, kad per Maisto Ambasadorius galėsime pasiūlyti ir šviežių uogų ar daržovių.
Mūsų auginamos žuvys niekada nebūna užšaldomos, o būtent tokių pasiūla parduotuvėse yra labai menka. Šviežias žuvis realiai nuo gamybos vietos galima į parduotuves pristatyti 300 kilometrų spinduliu.
Tai atstumas, kuriuo galima jas nugabenti per priimtiną laiką. O šaldytos žuvys - tai žvejų segmentas, su jais nekonkuruojame“, - paaiškino G.Ramanauskas.
Jo teigimu, dirbant tokiame versle būtina stebėti pirkėjų poreikius ir visą laiką kurti ką nors nauja. Toks pat yra ir „Maxima“ tikslas: pirkėjams reikia naujienų, o jas pasiūlyti - produktų gamintojų rūpestis.
Dabar svarbiausias „Žuvėjos“ prekės ženklą valdančios „Baisogalos bioenergijos“ gaminys, tiekiamas „Maximą“ tinklui, yra atvėsinta, gabalėliais supjaustyta žuvis su įvairiais prieskoniais. Kitas iš populiariausių - natūraliai, pagal tradicines lietuviškas technologijas alksnio dūmuose išrūkytas šamas.
Kaip taisyklė, visi klientai mano, kad žuvis auginame tvenkiniuose. Įsivaizduoja, kad važiuos pro šalį, užsuks, ir mes čia pat jam ją pagausime (juokiasi). Pasitaiko ir tokių, kurie nori auginti šamus pas save tvenkinyje, ko Lietuvos klimatu padaryti neįmanoma, nes ši žuvis išgyvena tik tropinėse sąlygomis.
Dar vienas klaidingas stereotipas, kad šamas yra labai didelė žuvis, kuri yra labai riebi ir dumblėta. Daug kam “Merkio Šamai” asocijuojasi su Merkio upe. Pasitaiko sulaukiame klientų pasipiktinimų, kaip Utenos rajone gali būti Merkio šamai; juk Merkio upė yra Dzūkijoje. Tačiau paaiškinus, kad tai pavadinimas kilęs nuo augintojo pavardės, už tokią gudrybę jie mums atleidžia (juokiasi).
Dažnas žmogus lieka nustebintas, kaip apskritai galėjo kilti idėja auginti šamus. Paprastai visus suintriguoja “Merkio Šamo” savybės, ir jie užsinori paragauti, o galiausiai lieka labai maloniai nustebinti. Daugeliui tai būna atradimas.