Žemės Sklypo Dvigubos Paskirties Galimybės Lietuvoje: Į ką Atkreipti Dėmesį?

Namų statyba prasideda ne nuo plytų, o nuo tinkamo žemės sklypo. Tačiau, nors Lietuvoje yra beveik 3,5 mln. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, ne kiekviena jų tinkama gyvenamajai statybai. Apie tai, kokius aspektus svarbu įvertinti, kad iš pirmo žvilgsnio patrauklus sklypas nevirstų galvos skausmu, pataria banko ekspertė Laura Žukovė.

Sklypo Įvertinimas Prieš Pradedant Statybas

Perkant sklypą statyboms, dažnai pirmiausia atkreipiamas dėmesys į jo kainą už arą. Tačiau įprastai sklypo kainą lemia ne tik jo vieta, bet ir tai, kiek investicijų reikės prieš pradedant statybas.

„Sklypas gali pasirodyti finansiškai patrauklus vien dėl žemos bazinės kainos, tačiau be komunikacijų ar su ribojančia sklypo paskirtimi, išlaidos išauga. Dėl to skaičiuodami sklypo vertę atkreipkite dėmesį į papildomų darbų sąnaudas“, - sako ekspertė.

Patikrinkite Sklypo Paskirtį

Sklypo paskirtis yra pirmas dalykas, kurį būtina patikrinti. Nuo to priklauso, ar jame apskritai galėsite statyti gyvenamąjį namą.

„Ieškantiems sklypo individualiam namui svarbu, kad jo paskirtis būtų gyvenamoji arba mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Jei sklypas yra žemės ūkio paskirties, norint statyti namą teks keisti jo paskirtį, o tai - papildomas laikas ir išlaidos“, - pažymi L. Žukovė.

Be to, priduria ji, svarbu įsitikinti, ar sklypas patenka į teritorijų planavimo dokumentuose numatytą statyboms leidžiamą zoną.

Įvertinkite Komunikacijų Prieinamumą

Komunikacijų prieinamumas yra vienas esminių veiksnių, lemiančių tiek sklypo kainą, tiek statybų sąnaudas.

„Dažnai pirkėjai apsidžiaugia radę pigesnį sklypą, bet vėliau paaiškėja, kad netoliese nėra nei vandentiekio, nei kanalizacijos, nei elektros tinklų. O jų įvedimas gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų. Dėl to pasidomėkite tokiais dalykais, kaip pavyzdžiui, ar yra galimybė prisijungti prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, ar netoliese yra elektros transformatorinė ir kiek kainuotų prisijungimas, ar į sklypą atvesta dujotiekio linija, ar yra įrengtas privažiavimas“, - sako banko ekspertė.

Anot L. Žukovės, jei tokios komunikacijos nėra įvestos, būtina įsivertinti, ar jų įrengimas apskritai įmanomas ir kiek tai kainuos.

Ištirkite Reljefą ir Gruntą

Iš kitos pusės, net ir tinkamos paskirties bei gerai įvertintas sklypas gali sukelti rūpesčių, jei jo reljefas sudėtingas ar gruntiniai vandenys per aukšti.

„Nelygus sklypas gali reikšti sudėtingesnius pamatų darbus, papildomą grunto išlyginimą ar drenažo įrengimą. Tai ne tik padidina statybų kainą, bet ir prailgina pasirengimo laiką. Be to, kai kuriais atvejais sudėtingas reljefas gali riboti architektūrinius sprendimus ar net turėti įtakos būsimo namo stabilumui“, - pataria L. Žukovė.

Verta pasidomėti ir sklypo istorija - ar jis nebuvo užpelkėjęs, ar tai nėra buvusi sąvartė arba pramoninės paskirties teritorija. Tokiose vietose gruntas gali būti užterštas, o tai reikštų papildomas išlaidas valymui ar net riziką sveikatai. Kilus neaiškumams, galima užsakyti geologinius tyrimus, kurie padės įvertinti būsimos statybos kaštus.

Pasidomėkite Sklypo Aplinka

Galiausiai, perkant sklypą verta pasidomėti jo aplinka, tai yra, kaimyniniais sklypais, numatoma teritorijos plėtra, taip pat, ar netoliese neplanuojama statyti triukšmingų objektų.

„Gyvenimas netoli miško ar lauko skamba romantiškai, bet svarbu žinoti, ar šalia nėra žemės ūkio paskirties sklypų, kuriuose gali būti laikomi gyvuliai ar vykdoma intensyvi ūkinė veikla. Taip pat reikia įvertinti, ar netoliese nebus statomi daugiabučiai, komerciniai objektai ar keliai, kurie gali turėti įtakos jūsų ramybei ir gyvenimo kokybei. Nepamirškite patikrinti ir to, ar sklype yra nustatyti servitutai, kurie leidžia kitiems naudotis tam tikromis sklypo dalimis - tokiu atveju negalėsite užtverti ar kitaip uždrausti naudotis šiomis sklypo dalimis“, - pabrėžia L. Žukovė.

Taigi, renkantis sklypą svarbu žvelgti plačiau nei skelbime pateikta kaina. Ji gali slėpti nemažas papildomas investicijas, kurios galutinę sumą išaugins gerokai virš planuoto biudžeto. Todėl objektyvus vertinimas turėtų apimti tiek esamus sklypo privalumus, tiek trūkumus bei būsimų darbų sąnaudas.

Saugomos Teritorijos: Paskirties Keitimo Ypatumai

Saugomose teritorijose bus galima keisti žemės naudojimo paskirtį, dalyti sklypus dalimis. Įstatymo pataisų priešininkai mano, kad naujovėmis bus aktyviai piktnaudžiaujama, o saugomos teritorijos bus išdarkytos.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininko socialdemokrato Algimanto Salamakino inicijuotos Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio pataisos ketvirtadienį Seime buvo priimtos.

„Saugokime gamtą, bet gamtoje turėtų tilpti ir žmogus“, - AAK diskusijoje dėl pataisų sakė A. Salamakinas. AAK pirmininkas žiniasklaidai sakė, kad naujosios pataisos - tik pirmas žingsnis, ir bus daugiau projektų, kad žmonės pajustų, jog jiems pasisekė gyventi saugomoje teritorijoje - esą dabar jie tai gali traktuoti kaip nelaimę.

Įstatyme apibrėžta, kad saugomos teritorijos - sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes). Kaip naujosios įstatymo pataisos gali derėti su šiomis nuostatomis? Priimtų naujovių kritikai įsitikinę - netrukus pamatysime pataisų atneštą žalą.

R. Baškytės teigimu, Saugomų teritorijų įstatyme anksčiau buvo absoliutus draudimas skaidyti sklypus dalimis, tačiau gyvenimas esą negali stovėti vietoje.

„Pavyzdžiui, norint įsirengti dviračių taką, aikštelę su statiniais, stovyklavietę, priešgaisrinį bokštą, jeigu reikia daugiau nei vieno aro, reikia formuoti atskirą sklypą. Daug yra atvejų, kai to reikia pačių saugomų teritorijų labui, jos turi būti pritaikomos lankymui. Iš kitos pusės, jose gyvena žmonės, yra miestų ir miestelių. Tie miesteliai turi plėtotis, šiose teritorijose yra ne tik rezervatai, draustiniai, bet ir gyvenamojo-rekreacinio funkcinio prioriteto zonos, kuriose statybos yra galimos“, - argumentus vardijo VSTT direktorė.

Tarnybos direktorės manymu, piktnaudžiavimo atvejų gali pasitaikyti, tačiau proceso sustabdymas esą būtų nenaudingas pačioms saugomoms teritorijoms.

„Stagnacija atsigręžtų prieš pačias saugomas teritorijas - kam to reikia? Labai stengsimės, kad naujosiomis pataisomis nebūtų piktnaudžiaujama, o jeigu reikės, operatyviai kažką keisime“, - teigė R. Baškytė.

Tuo tarpu parlamentarė Aurelija Stancikienė mano, kad netrukus įstatymo pataisas teks atšaukti.

„Lietuvoje už šių teritorijų priežiūrą yra atsakinga Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Šios tarnybos teikimu pataisos, labai palengvinančios ir liberalizuojančios saugomų teritorijų tvarkymą, yra priimtos. Jei ši tarnyba komitete aiškino, kad sugebės sužiūrėti, ir aiškino, kad šios pataisos yra labai reikalingos, aš beveik 100 proc. esu tikra, kad bus smarkiai piktnaudžiaujama naująja tvarka, ir mes po pusės metų turėsime grįžti prie tų pataisų ir jas naikinti. Jeigu tarnyba nebijo prisiimti tokios atsakomybės, tai yra jų reikalas“, - kalbėjo A. Stancikienė.

Seimo narė priminė, kad reikėtų atsižvelgti ne tik į žemės savininkų, norinčių dalyti ir pardavinėti savo sklypus, skundus, bet ir kitų, kurie nori gyventi tokiomis pat sąlygomis, kaip iki šiol. „Yra nemažai žmonių, kurie labai nenorėjo, kad pataisos būtų priimtos, nes jiems atsiranda tam tikrų grėsmių. Tarkime, žmonės nusipirko sodybą vienkiemyje ar kelių trobelių gyvenvietėje, o dabar jų gali padaugėti dvigubai ar trigubai“, - apie tai, kad galimai bus pažeisti dalies savininkų lūkesčiai, sakė A. Stancikienė.

Pataisų Aprašymas

Priimtomis pataisomis nustatyta, kad Valstybiniuose rezervatuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę žemės naudojimo paskirtį.

Valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus atvejus, kai:

• Tai daroma reikmėms, susijusioms su šių saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, jeigu tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja šių saugomų teritorijų nuostatoms;
• Atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje leidžiama atstatyti buvusią sodybą arba kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas ar gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas).

Numatoma, kad valstybiniuose draustiniuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nebūtų leidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis taptų mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis - mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus kai:

• Žemės sklypo dalis atidalijama visuomenės poreikiams reikalingiems inžineriniams statiniams statyti;
• Pagal Miškų įstatymo nustatytas sąlygas atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis buvusiai sodybai atstatyti;
• Atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus - miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti.

Galiojantis įstatymas papildytas nuostata, įtvirtinančia, kad valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nebus leidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis taptų mažesne kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis - mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus, kai:

• Žemės sklypo dalis atidalijama visuomenės poreikiams reikalingiems statiniams, įskaitant inžinerinius statyti;
• Žemės sklypai yra gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zonoje, kurioje valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) numatyta nauja statyba, arba kai nauja statyba numatyta savivaldybių teritorijų ar jų dalių (miestų ar miestelių) bendruosiuose planuose, kurių sprendiniai neprieštarauja valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams;
• Žemės sklypas yra skirtingo funkcinio prioriteto zonose ir vienoje iš jų valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) numatyta statybų galimybė;
• Pagal Miškų įstatymo nustatytas sąlygas atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis buvusiai sodybai atstatyti;
• Atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus - miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti.

Nustatyta, kad minėti apribojimai dalyti dalimis privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose nebus taikomi, kai keičiamos gretimų žemės sklypų ribos.

Užsieniečių Teisės Įsigyti Žemę Lietuvoje

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalimi užsienio subjektai Lietuvoje žemę įsigyti gali pagal Konstitucinį įstatymą dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje. Tačiau pažymėtina, kad remiantis šiuo įstatymų žemę Lietuvoje gali įsigyti tik tie užsienio subjektai, kurie atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.

Subjektai, atitinkantys šiuos kriterijus, yra: užsienio juridiniai asmenys, įsteigti Europos Sąjungos valstybėse narėse, valstybėse, sudariusios Asociacijos sutartį, NATO valstybėse narėse bei valstybėse, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės. Fiziniams asmenims nustatyti reikalavimai pirmiausia yra susieti su turimais profesiniais įgūdžiais ir kompetencija, valdant ir naudojant žemės ūkio paskirties žemę.

Tuo tarpu juridiniams asmenims privaloma tam tikrą nustatytą laikotarpį būti vykdžius žemės ūkio veiklą, taip pat privalomas pasėlių deklaravimas bei įsakmiai nustatyta, kokios privalo būti minimalios pajamos, kurias juridinis asmuo gavo iš žemės ūkio veiklos. Taip pat Lietuvos teisės aktai imperatyviai nustato maksimalų žemės plotą, kuris gali priklausyti asmeniui ar susijusiems asmenims, t. y. 500 hektarų. Be to, asmuo, norėdamas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, privalo užpildyti deklaraciją, kurioje patvirtinama, kad bendras jam nuosavybės teise priklausančios žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršys 500 hektarų.

Žemės Paveldėjimas ir Dovanojimas Užsieniečiams

Žemės ūkio paskirties žemę norintis parduoti asmuo apie savo ketinimus privalo informuoti pasirinktą notarą arba Nacionalinę žemės ūkio tarnybą pagal žemės sklypo buvimo vietą.

Žemės paveldėjimo atveju, t. y. tada, kai miršta Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nuosavybės teise turėjo žemės sklypą, ir nuosavybės teisių į žemės sklypą perėmėjas yra užsienietis, kuris neatitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, jis turi teisę tik į pinigų sumą, kuri gaunama pardavus paveldimą žemės sklypą. Tuo atveju, kai įpėdinis yra užsienietis, atitinkantis europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, jis įgyja nuosavybės teisę į patį žemės sklypą, t. y. gali laisvai juo naudotis, disponuoti ir jį valdyti, kadangi jiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikiama teisė įsigyti nuosavybės teise žemės Lietuvoje.

Pažymėtina, kad tokios pačios taisyklės yra taikomos ir žemės sklypo užsieniečiui dovanojimo atveju. Kai žemės sklypo dovanojimo sutartis yra sudaroma su užsieniečiu, kuris neatitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, tokia sutartis pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymų normos (šiems asmenims Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nėra įtvirtinta teisė įsigyti Lietuvoje žemės).

Pirmumo Teisė Įsigyti Žemės Ūkio Paskirties Žemę

Seimas pritarė Seimo nario, žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus pateiktam Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Šiuo projektu keičiama esama ydinga situacija, kai fiziniai ir juridiniai asmenys nėra informuojami apie parduodamus besiribojančius privačius žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir taip praranda pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę.

Projektu siūlyta grąžinti iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, suteikiantį pirmumo teisę įsigyti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę asmeniui, nuosavybės teise valdančiam žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu sklypu. Ši nuostata praplečiama suteikiant galimybę ir kitų žemės paskirčių žemės sklypų savininkams įsigyti minėtuosius parduodamus žemės sklypus.

Pirmumo teisę įsigyti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę turės asmuo, nuosavybės teise valdantis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Tokio juridinio asmens arba ūkininko ūkį įregistravusio fizinio asmens įplaukos iš žemės ūkio veiklos turės sudaryti daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų.

„Įtvirtinus šį teisinį reguliavimą bei patikslinus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, bus užtikrinami žemės sklypų savininkų teisėti lūkesčiai būti informuotiems apie galimybę įsigyti parduodamą besiribojantį privatų žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Taip bus skatinamas racionalus žemės ūkio paskirties žemės naudojimas, sudaromos sąlygos žemės konsolidacijai ir išvengiama žemės sklypų fragmentavimo problemos“, - sako ministras K. Starkevičius.

tags: #zemes #sklypas #turi #dviguba #panaudojimo #buda