Verslo sandorių šalims neretai iškyla rizika, jog viena sutarties šalis gali pavesti kitą sutarties šalį. Pavyzdžiui, pardavėjas gali elgtis nesąžiningai ir nepristatyti prekių, už kurias pirkėjas yra iš anksto visiškai ar iš dalies sumokėjęs kainą, arba pristatyti pirkėjui netinkamos kokybės prekes.
Rangovas gali neatlikti darbų, už kuriuos užsakovas visiškai ar iš dalies yra atsiskaitęs avansu, arba atlikti darbus nekokybiškai. Galiausiai, bet kuri iš sandorio šalių sutarties vykdymo laikotarpiu gali tapti nemokia, dėl ko pinigus iš anksto pagal sutartį sumokėjusi šalis gali patirti didelių nuostolių ir negauti to, ką planavo.
Verslininkai visuomet ieško būdų, kaip būtų galima apsisaugoti nuo galimų nuostolių dėl kitos sutarties šalies nesąžiningumo, prisiimtų sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, nevykdymo ar galimo paprasčiausio nemokumo. Vienas iš tokių būdų minimoms rizikoms suvaldyti yra sąlyginio deponavimo sutartis, apie kurią bus kalbama toliau šiame straipsnyje.
Konferencija “Sutarčių vykdymas: receptai efektyviam sutarties valdymui” 2
Sąlyginio Deponavimo Sutartis - Kas Tai?
Sąlyginio deponavimo sutartis (angl. escrow agreement) yra rašytinis susitarimas, sudaromas tarp dviejų ar daugiau šalių iš vienos pusės, ir sąlyginio deponavimo agento iš kitos, kuriame iš anksto nustatoma, kokia tvarka bus įmokamos piniginės lėšos į sąlyginio deponavimo agento sąskaitą bei kokioms sąlygoms įvykus sąlyginio deponavimo agentas šias lėšas privalės išmokėti vienos iš šalių naudai arba saugomus pinigus grąžinti atgal juos įmokėjusiai sutarties šaliai.
Sąlyginio deponavimo sutartis gali būti sudaroma tuomet, kai, pavyzdžiui, pirkėjas ir pardavėjas, siekdami suvaldyti galimo neatsiskaitymo arba netinkamos kokybės prekių pristatymo riziką, nusprendžia, kad pirkėjas už prekes pardavėjui atsiskaitys ne tiesiogiai, o per sąlyginio deponavimo agentą.
Tokiu atveju prie konkrečios šalių jau sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties yra sudaroma atskira sąlyginio deponavimo sutartis (sąlyginio deponavimo sutarties sąlygos gali būti įtraukiamos ir į pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį kaip jos sudėtinė dalis) ir šios sąlyginio deponavimo sutarties pagrindu pirkėjas iš anksto sumoka už prekes, tačiau pervesdamas pinigus ne į pardavėjo banko sąskaitą, o į šalių pasitelkto sąlyginio deponavimo agento banko sąskaitą.
Atitinkamai, sąlyginio deponavimo agentas, laikydamasis sąlyginio deponavimo sutartyje esančių sąlygų ir jam nustatytos instrukcijos, saugo pirkėjo įmokėtus pinigus bei išmoka juos pardavėjui tik tuomet, kai įvyksta tam tikros sąlyginio deponavimo sutartyje šalių aptartos sąlygos (pavyzdžiui, tik tuomet, kai pirkėjas raštu praneša agentui, kad prekės yra pristatytos tinkamai), o šioms sąlygoms neįvykus, grąžina visus įmokėtus pinigus atgal pirkėjui.
Pažymėtina, jog sąlyginio deponavimo sutartis, paprastai, yra atlygintinė ir už sąlyginio deponavimo agento teikiamas pinigų priėmimo, saugojimo bei jų išmokėjimo paslaugas šalys moka iš anksto sutarto dydžio atlygį.
Kokia Sąlyginio Deponavimo Sutarties Nauda?
Sąlyginio deponavimo sutarties esminė paskirtis yra apsaugoti sandorio šalis nuo neigiamų padarinių, susijusių su kitos, t. y. pagrindinės sutarties, galimu neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu.
Sąlyginio deponavimo sutartis, kaip pagrindinės šalių sudarytos sutarties tęsinys, į sandorio procesą įtraukia trečiąjį dalyvį - sąlyginio deponavimo agentą, kuris, saugodamas ir turėdamas pareigą išmokėti jam patikėtus pinigus, veikia kaip savotiškas inspektorius, įpareigojantis bei skatinantis sutarties šalis laikytis prisiimtų pareigų bei tinkamai vykdyti pagrindinę sutartį.
Sąlyginio deponavimo agentas, pagal sąlyginio deponavimo sutarties sąlygas saugantis vienos iš sutarties šalių iš anksto pagal pagrindinę sutartį mokėtinas pinigines lėšas, yra garantas, jog šios lėšos kitai sutarties šaliai bus išmokėtos tik tuomet, kai ji tinkamai įvykdys pagrindinę sutartį.
Tuo tarpu pagrindinę sutartį privalanti vykdyti ir lėšas norinti gauti šalis gali būti saugi ir tikra, jog įvykdžius sutartį, ji gaus priklausančias pinigines sumas, kadangi šios sumos jai yra jau sumokėtos iš anksto, tik saugomos neutralaus ir profesionalaus trečiojo asmens - sąlyginio deponavimo agento.
Atsiskaitymą pagal pagrindinę sutartį turinti gauti šalis gali būti užtikrinta, jog nepriklausomai nuo to, ar ateityje kita sutarties šalis bus moki, ar ne, taip pat nepriklausomai nuo to, ar ateityje kita sutarties šalis norės atsiskaityti, ar nesąžiningai atsiskaitymo vengs, jai priklausantys pinigai bus sumokėti, nes įvykdžius pagrindinėje sutartyje bei sąlyginio deponavimo sutartyje nustatytas sąlygas, pinigus saugantis ir nei su viena iš šalių nesusijęs sąlyginio deponavimo agentas automatiškai ir be jokių išlygų bus įpareigotas juos išmokėti.
Pastebėtina, jog sąlyginio deponavimo sutartis gali būti sėkmingai pritaikoma daugelio sandorių metu, kuomet egzistuoja poreikis suvaldyti tam tikras rizikas, susijusias su galimu sutarties nevykdymu ar netinkamu vykdymu.
Sąlyginio deponavimo mechanizmas ypač aktualus tais atvejais, kai sudaroma didelės vertės pagrindinė sutartis arba sutarties šalys viena kitos nežino, nepažįsta ar tiesiog nepasitiki.
Kas Gali Būti Sąlyginio Deponavimo Agentu?
Nors sąlyginio deponavimo agento paslaugas, šalių susitarimu, gali teikti bet kuris trečiasis asmuo, kuriuo šalys pasitiki, tačiau praktikoje šias paslaugas, paprastai, teikia kredito įstaigos (dažniausiai komerciniai bankai), advokatai, notarai, taip pat antstoliai.
Esminis bruožas, kodėl yra pasitikima būtent nurodytais asmenimis, kaip sąlyginio deponavimo agentais, yra tas, jog šiuos asmenis saisto specialūs įstatyminiai reikalavimai, taip pat nepriekaištingos reputacijos kriterijai, dėl kurių jų veikla ir paslaugos, paprastai, laikomos patikimesnėmis nei kitų asmenų.
Kai sąlyginio deponavimo agento paslaugas teikia bankai, jie atidaro atskirą sąlyginio indėlio sąskaitą, į kurią pagal pagrindinę sutartį kitai sutarties šaliai privalanti mokėti šalis deponuoja sutartą pinigų sumą.
Kadangi bankai yra laikomi patikimais finansų sistemos dalyviais, o juose esantys indėliai iki tam tikros pinigų sumos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra privalomai draudžiami VĮ Indėlių ir investicijų draudimo, tiek pinigus deponavusi sutarties šalis, tiek ir juos planuojanti gauti sutarties šalis gali jaustis saugiai ir užtikrintai sąlyginio deponavimo agentu pasirinkus banką.
Vis dėl to, būtina pažymėti, jog ne visi bankai tokias paslaugas teikia, be to, jas teikia ne visiems to pageidaujantiems asmenims.
Atitinkamai ir advokatai, notarai, taip pat antstoliai, kaip sąlyginio deponavimo agentai, paprastai, laikomi patikimais asmenimis, kadangi, pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, norėdami saugoti klientų lėšas, jie privalo atsidaryti specialias depozitines sąskaitas ir tik jose laikyti klientams priklausančias lėšas.
Depozitinių sąskaitų, lyginant jas su įprastomis banko sąskaitomis, esmė yra ta, kad jose esančios piniginės lėšos nėra priskiriamos prie konkretaus advokato, notaro ar antstolio asmeninio turto.
Tai reiškia, jog advokato, notaro ar antstolio nemokumo atveju, depozitinėje banko sąskaitoje esančios lėšos negalės būti areštuotos ir iš jų negalės būti vykdomi išieškojimai dengiant konkretaus advokato, notaro ar antstolio asmenines skolas.
Be to, svarbu pastebėti ir tai, jog advokato, notaro bei antstolio profesinė veikla yra privalomai draudžiama profesiniu civilinės atsakomybės draudimu, kas sąlyginio deponavimo atveju sustiprina pasitikėjimą šių profesijų atstovais.
Kalbant apie sąlyginio deponavimo agento kandidatūrą, visais atvejais pažymėtina, jog renkantis sąlyginio deponavimo agentą privalu įsitikinti tokio asmens nepriekaištinga reputacija, patikimumu, mokumu, geromis asmeninėmis ar dalykinėmis savybėmis.
Tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas, notaras ar antstolis, visais atvejais privalu įsitikinti, jog deponuojamos lėšos būtų saugomos specialioje depozitinėje sąskaitoje, o minėti asmenys turėtų galiojantį profesinės civilinės atsakomybės draudimą, bent jau dengiantį planuojamos deponuoti sumos dydį.
Pastaba: informacija, pateikiama šiame straipsnyje, yra išimtinai bendro ir informacinio pobūdžio, todėl ji nėra ir negali būti suprantama bei traktuojama kaip teisinė išvada, konsultacija ir (ar) patarimas. Iškilus klausimams, susijusiems su šiame straipsnyje analizuojama tema, primygtinai rekomenduotina pasitarti su teisininkais.
tags: #salyginis #nekilnojamojo #turto #deponavimas