Saku deginimas privačiame sklype: taisyklės ir reikalavimai Lietuvoje

Specialistai primena, kokie reikalavimai yra taikomi kuriant ugnį tiek savo kieme, tiek viešose vietose, ir kokios baudos gresia jų nesilaikant. Tad, ką svarbu žinoti apie saku deginimą privačiame sklype?

Reikalavimai laužavietėms ir kepsninėms

Atstumai nuo pastatų

Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad kepsninių naudojimą apibrėžia Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės. Kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus yra leidžiama naudoti ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų. O dujinius kepimo įrenginius galima naudoti arčiau pastato, papildė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Kukienė.

Kalbėdama apie laužus departamento atstovė pabrėžė, kad juos yra leidžiama kūrenti tik tam numatytose laužavietėse. Laužavietė neturi būti arčiau nei 30 metrų nuo pastatų. Pašnekovės teigimu, jeigu pučia stiprus vėjas, kepsninių ar laužų geriau nekūrenti: „Neatsargiai kūrenami laužai ir kepsninės neretai apgadina ne tik gyvenamuosius pastatus, poilsio aikštelėse esančius statinius, bet nuo ugnies gali nukentėti ir žmonės.“

Vilniaus savivaldybė pridūrė, kad lauko prekybos, turgaus ar mugės teritorijose, maisto ruošimo vietose, kuriose yra naudojamos kietuoju kuru kūrenamos šašlykinės, kepsninės, rūkyklos, buitinės krosnelės, turi būti vienas 6 kg gesinimo medžiagos turintis gesintuvas ir nedegus audeklas.

Anot jos, kepsninių ir šašlykinių negalima kūrenti balkonuose, lodžijose, erkeliuose ir terasose, nebent tai leidžia gaminio instrukcija, t. y. šašlykinės ar kepsninės gamintojas.

„Patys žmonės savavališkai negali įsirengti laužavietės, nebent savo sklype, jeigu tai leidžia vietos savivaldos teisės aktai.

Atsargumas su degiuoju skysčiu

Anot S. Kukienės, ypač atsargiai reikia elgtis su degiuoju skysčiu: „Jo negalima pilti į ugnį. Degųjį skystį reikia naudoti pagal gamintojo instrukciją, kuri visada būna ant degaus skysčio buteliuko. Jeigu skysčio yra užpilama per daug, gali susidaryti vadinamasis liepsnos pliūpsnis, o jo metu apdegti šalia stovintys žmonės.“

Anot pašnekovės, degiojo skysčio instrukcijose yra nurodyta ir šio skysčio paskirtis, ir kaip jį naudoti: vienais atvejais reikia užpilti ir palaukti, kol jis įsigers, kitais - galima kurti iš karto. Tačiau svarbiausia yra neviršyti instrukcijoje nurodyto užpilamo skysčio kiekio.

Taip pat svarbu nelaikyti degaus skysčio buteliuko arti kaitros šaltinio. Be to, užpylus degiojo skysčio ir jį įdegant reikia žiūrėti, kad šalia nebūtų vaikų, kitų asmenų, gyvūnų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad įkurtos kepsninės taip pat negalima palikti be priežiūros. Baigus kepti yra būtina užgesinti kaitros židinį arba palaukti, kol anglys pačios užges. Rekomenduojama iki paros laiko jų niekur iš kepsninės neišpilti - būtent tiek laiko reikia, kol anglys visiškai atšąla.

„Yra ne kartą pasitaikę, kad per anksti išpiltos žarijos tapo gaisro priežastimi. Kilus gaisrui ugnį reikėtų gesinti parankinėmis priemonėmis - tai gali būti žemė, smėlis, vanduo“, - dėstė S. Kukienė.

Baudos už taisyklių nesilaikymą

Taigi, nesilaikant aukščiau išvardytų reikalavimų, gali grėsti baudos nuo 20 iki 140 eurų. Nusižengimą padarius pakartotinai, bauda jau sieks 140-600 eurų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė vieną iš gaisrų priežasčių įvardijo būtent kepsnines ir šašlykines. Ir paminėjo, kad pernai Švėkšnoje ir Šakiuose nuo kepsninių buvo užsidegusios tujos. Vilniuje, Viršupio Sodų gatvėje, nuo kepsninės užsidegė miškas ir medinė pašiūrė. O 2022 m. nuo kepsninių buvo užsidegęs namo stogas, žolė, medinė malkinė, šiltnamis.

Pasak ugniagesių gelbėtojų, daugiausia nelaimių kūrenant kepsnines ir šašlykines kyla dėl saugaus atstumo nuo ugnies židinio nesilaikymo.

Žaliųjų atliekų tvarkymas

Daugiau atliekų Turbūt natūralu, kad tiek kaimuose, tiek soduose rudenį padaugėja gamtinių atliekų - šakų, lapų, žolės. Žmonės geni medžius, grėbia lapus ir žoles. Ne visi žaliąsias atliekas kompostuoja, ne visi iš medžių šakų pasigamina malkas.

Ne visi žaliųjų atliekų atsikrato jas išveždami į Zabieliškio sąvartyną. Dalis jas tiesiog degina savo žemėje, tačiau neretai tokių laužų sukūrimas įžiebia pyktį tarp kaimynų.

E. Greimo teigimu, jei nėra galimybės žaliųjų atliekų nei palikti ar užkasti, nei kompostuoti, jas galima vežti į skaidžių atliekų surinkimo aikšteles. „Jeigu nepavyksta nė vieno iš mano anksčiau paminėtų būdų pritaikyti, kaimo vietovėse, be abejo, galima atliekas deginti, bet, kaip jau buvo minėta, reikia laikytis tam tikrų priešgaisrinių reikalavimų, siekiant išvengti turto sunaikinimo“, - sako E.

D. E. Greimas laikosi tos pačios nuomonės. Jo teigimu, prieš deginant lapus ar kitas žaliąsias atliekas gyventojai turėtų pasvarstyti, ar apskritai tai reikalinga, galbūt atliekas galima tiesiog palikti: „Jeigu negalime palikti ten, kur guli, gal užtektų sugrėbti į kažkokias krūvas (ar su specialiais siurbliais, ar su grėbliais) ir palikti ar užkasti į dirvą.

Aplinkosaugininkai informuoja, kad už atliekų deginimą, kai teršiamas oras, asmenims taikoma bauda nuo 60 iki 300 eurų. Deginamos atliekos labai teršia orą, tad jokiu būdu negalima deginti pramoninių ir buitinių atliekų, tarkim, drabužių, avalynės, baldų, langų rėmų, plastikinių daiktų, atliekų, apdorotų lakais, klijais, dažais, impregnuojamosiomis medžiagomis.

Pažymima, kad atliekas būtina rūšiuoti. Išrūšiuotas atliekas reikia išnešti į konteinerį, o žaliąsias galima kompostuoti. Žinoma, sode kūrenti šašlykinę ar laužą, kai įrengta laužavietė galima, tačiau turi būti laikomasi tvarkos, laužas turi būti prižiūrimas.

Net ir nuosavo namo kieme nukirstas medis ar kūrenamas laužas gali užtraukti baudą, LRT RADIJO laidoje „10-12“ sako specialistai. Komentuodamas kitas išvardytas veiklas D. Mitrofanovas nurodo, kad kirsti medžius nėra draudžiama, tačiau tam reikalingas savivaldybės leidimas.

Kurti laužus teoriškai galima, tačiau laužai turėtų būti nutolę per 30 metrų nuo bet kokio pastato, taigi saugiai kūrenti laužą mieste beveik neįmanoma.

D. Mitrofanovas paaiškina, kad reikalavimas prieš kertant medį gauti leidimą galioja ir privačių namų savininkams, jei medžio kamieno skersmuo didesnis nei 20 cm. „Derėtų kreiptis į savivaldybės želdynų poskyrį. [...] Situacija apsvarstoma, išduodamas leidimas. Be abejonės, tą medį įvertins ekspertai. Taip dabar yra reglamentuota“, - tvirtina D.

Draudimas plauti automobilį, anot D. Mitrofanovo, susijęs su tarša - paprastai plaunant automobilius naudojami specialūs plovikliai, kurie, plaunant ne specialiai tam skirtose vietose, patenka į lietaus vandens surinkimo kanalus, gruntą.

E. Greimas antrina, kad žalą aplinkai daro ne tik specialūs plovikliai: „Pirmiausia, nuo paties automobilio nuplauti teršalai keliauja į gamtą. Mes ir dulkes nuplauname, gali į aplinką patekti ir tepalo likučiai, ir stabdžių trinkelių dulkės.

Vis dėlto D. Mitrofanovas pastebi, kad per metus pasitaiko vos keli atvejai, kai žmonės praneša apie kiemuose plaunamus automobilius. Nustačius, kad automobilis plaunamas tam neskirtoje vietoje, pirmą kartą skiriamas įspėjimas.

Kaip minėta anksčiau, kūrenti laužų dėl priešgaisrinio saugumo reikalavimų miestuose negalima, tačiau tokie atvejai pasitaiko gana dažnai, nes kai kurios sodų bendrijos priklauso miestų teritorijoms.

Štai spalio pradžioje Bendrasis pagalbos centras per dieną gavo du gyventojų pranešimus apie deginamas gamtines atliekas. Abiem atvejais į pranešimus teko reaguoti ugniagesiams.

Po 14 valandos telefonu 112 paskambinęs pilietis pranešė, kad Pelėdnagių seniūnijos Pašilių kaimo Obelėlės 2-ojoje gatvėje deginamos šakos. Jis informavo, kad soduose sklinda dūmai, kurie trukdo kitiems sodininkams ilsėtis. Į įvykio vietą išvyko Pramonės ugniagesių komanda. Ugniagesiams atvykus paaiškėjo, kad vyras apie 20 metrų nuo pastatų 3 m² plote kūreno šakas. Laužas buvo užgesintas.

Po 19 valandos paskambinusi moteris pranešė, kad Kėdainių miesto seniūnijos Bartkūniškių kaime, Jovarų gatvėje, kaimynas lauke kažką degina, sklinda daug dūmų. Į įvykio vietą atvykus ugniagesiams paaiškėjo, kad kieme buvo deginamos gamtinės atliekos, pavojaus niekam nebuvo. 1 m² plote sukrautas laužas buvo užgesintas.

Beje, ugniagesiai informavo, kad Bartkūniškio kaimo gyventojai savo kaimynams dėl deginamų laužų tarnybas šį rudenį kviečia jau ne pirmą ir ne antrą kartą.

Ugniagesiai ir aplinkosaugininkai primena, kad būtina laikytis nustatytų taisyklių ir įstatymų, kitaip laužų degintojams gresia ne tik įspėjimai, bet ir solidžios baudos.

„Mieste laužus kūrenti yra draudžiama. Rajone laužus kūrenti galima ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų ir statinių, be priežiūros jų nepalikti, baigus degti laužavietei ją visiškai užgesinti - užpilti vandeniu ar žemėmis. Taip pat nepilti laužavietės likučių ar šašlykinėje panaudotų anglių į buitinių šiukšlių konteinerius“, - paaiškino Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Raimondas Naruševičius.

Statistika

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per du pirmus šių metų mėnesius šalyje kilo 1302 gaisrai, kuriuose žuvo 26 gyventojai, o 34 žmonės patyrė traumų. Šiemet kilo 4 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus.

Vasario mėnesį kilo vienas gaisras, kuriame žuvo 3 žmonės, o dar vienas gaisras nusinešė 2 žmonių gyvybes. Sausio mėnesį kilo 2 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 gyventojus.

Miestuose žuvo 5 žmonės (19 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse - 21 (81 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 4,2 karto daugiau žmonių, nei miestuose.

6 gyventojai žuvo Kauno (iš jų 3 - Kauno rajone) apskrityje, po 5 - Panevėžio (iš jų 3 - Kupiškio rajone) ir Vilniaus (iš jų 3 - Vilniaus mieste) apskrityse. Po 2 žmones žuvo Alytaus, Klaipėdos, Tauragės, Utenos apskrityse, po 1 - Marijampolės ir Telšių apskrityse. Žūčių gaisruose pavyko išvengti Šiaulių apskrityje.

Gaisrų statistika pagal apskritis (sausio-vasario mėn.)

tags: #saku #deginimas #privaciame #sklype