Degant Australijos krūmokšniams ar girdint, kaip Lietuvoje „Grigeo“ teršia Kuršių marias, ne vienam suskausta širdį pagalvojus, kaip niokojame savo aplinką. Matant didelio masto katastrofas, daugeliui norisi padėti jų išvengti. Visgi, kaip jau ne vienas esame girdėję, sprendžiant gamtos užterštumo bei klimato problemas, geriausia imtis savo kiemo, namų arba dar labiau susiaurinus plotą - virtuvės.
Vis daugiau dėmesio skirdami rūšiuoti plastiką ar jo atsisakyti, dažnai nesusimąstome, jog taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką darome su maisto atliekomis. Sąvartynuose pūvančios maisto atliekos išskiria metano dujas, o jos yra keliasdešimt kartų stipresnės šiltnamio efekto sukėlėjos nei CO2 dujos. Žengiant į tvaresnius ir sąmoningesnius metus, vienas iš būdų tinkamai pasirūpinti maisto atliekomis yra kompostavimas.
Kompostavimas yra ekologiškas būdas sugrąžinti organines, skaidžias atliekas atgal į gamtoje vykstantį apykaitos ciklą. Kai bioatliekos kompostuojamos, daugiausia išskiriamas anglies dvideginis, šiluma ir vandens garai. Galutiniame kompostavimo etape gaunamos maistinėmis ir naudingomis medžiagomis praturtinta kompostinė žemė, kurią galima panaudoti nuosavame sode.
Biologinės (virtuvės) atliekos sudaro apie trečdalį visų namų ūkio atliekų. Kompostuojant bioatliekas gaunamos vertingos dirvožemio savybes gerinančios medžiagos, taip pat mažinamos atliekų išvežimo sąnaudos.
Kam reikalingas kompostavimas?
Tinklaraščio apie minimalistinį bei draugišką aplinkai gyvenimo būdą darkasnors.org kūrėja Ieva Vilkė pasakoja, jog kompostuoti pradėjo visai neseniai − prieš 3 mėn. Ilgą laiką besidomėjusi zero waste,/low waste filosofija, Ieva apie kompostavimą žinojo nuo pat pradžių, tačiau, kaip ji teigia, šiai veiklai pradėti namuose, prireikė pasiekti ekologiško gyvenimo brandą, t.y. palaipsniui judėti dar tvaresnio gyvenimo link, o ne strimgalviais imtis visų įmanomų priemonių ekologijos vardan. Ieva sako, jog iš vieno kraštutinumo (t.y. besaikio vartojimo) nereikėtų pereiti į kitą: „Gamtai reikia balanso ir mums reikia balanso su savimi“.
Viena pagrindinių priežasčių, turėjusių įtakos Ievos sprendimui kompostuoti, yra suvokimas, jog maistui sunaudojama begalė išteklių. Šie ištekliai − nuo gamtos resursų, tokių kaip vanduo maistui užauginti iki transportavimo bei išmetamųjų dujų kiekio kainos. Šiuo atveju, kompostavimas padeda nešvaistyti maisto gamybai panaudotų resursų.
Be to, kad kompostavimas padeda saugiai suirti maisto atliekoms ar galbūt nuo gėlės namuose nukritusiems lapams, jis taip pat turi apčiuopiamą naudą - kompostą. Kaip sako Ieva, kompostą galima panaudoti gėlėms, na, o jei patys gėlių namuose neturite, turbūt visuomet atsiras bent viena močiutė ar teta, priglausianti kompostą savo augalams.
Ir nors Ievai dar neteko džiaugtis kompostavimo rezultatais, kadangi kompostas susidaro tik maždaug po 6 mėn., ji taip pat žino, jog neradus, kur jo panaudoti, kompostą mielai priima vietiniai ūkininkų turgeliai − jiems kompostas yra puikiai panaudojama trąša žemei.
Ievos Vilkės nuotr./Kompostavimo maišas
Kaip kompostuoti namuose?
Jeigu jums atrodo, jog kompostuoti tinka tik tiems, kurie gyvena nuosavuose namuose - Ieva yra kompostavimo bute pavyzdys. „Gyvenant bute reikia pirmiausiai pagalvoti, ar yra vietos ir kur yra vietos. Kompostavimui reikia atviros, kvėpuojančios, neuždarytos erdvės, kur visgi nebūtų per daug šviesos ar tamsos. Jeigu turite tokią vietą, patogiausia, jog ji būtų virtuvėje ar netoli jos“, - sako tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė.
Radus vietą bereiks įsigyti vos tris įrankius: kompostavimo maišą/dėžę, žemės bei sliekų. Kalbant apie sliekus, svarbu, jog jie būtų Kalifornijos sliekai, kadangi būtent ši rūšis yra labiausiai prisitaikiusi gyventi šilumoje, o tai pat yra labai ėdri - per parą vienas sliekas suvalgo pusę savo kūno svorio.
Žinant šį faktą, galima apskaičiuoti, kiek sliekų jums reikėtų. Pavyzdžiui, jei žinote, jog per parą sukaupiate apie 500 g atliekų, jums reikėtų įsigyti 1 kg Kalifornijos sliekų. Įsigijus naujus augintinius, reikėtų juos paprasčiausiai su žeme suberti į maišą. Ievos naudojamas lietuvių gamintojų „Eco Pets“ maišas yra pritaikytas kompostuoti bute.
Maisto atliekos yra beriamos iš viršaus, o vėliau kompostą galima išsiimti iš maišo apačios. Tai ganėtinai išskirtinis kompostavimo įrankis, kadangi maišą ne tik patogu naudoti, bet taip pat, priešingai nei kompostavimo dėžės, namuose jis atrodo vizualiai patraukliai.
Žiurkių neturinčių komposto dėžių paslaptis (tai lengviau, nei manote!)
Kaip pasigaminti komposto dėžę iš tinklo?
Kompostavimui patogiausia naudoti specialiai tam skirtą dėžę, tačiau ieškant pigesnių alternatyvų, nesunkiai ją galima pasigaminti patiems. Komposto dėžė iš tinklo yra ne tik ekonomiškas, tačiau ir lengvai įgyvendinamas kompostavimo sprendimas.
Prieš pradedant gaminti, visų pirma, reikia žinoti, kokių medžiagų jos gamybai prireiks:
- Metalinio arba plastikinio tinklo. Iš esmės tinka bet koks, net ir, pvz., naudotas vištų aptvarui. Svarbiausia, kad jis būtų labai lankstus ir pakankamai tankus, kad per šonus neišbyrėtų kompostuojamos atliekos.
- Metalui skirtų žirklių.
- Vielos arba plastikinės juostos tinklo sutvirtinimui. Labai tinkami yra tvirtinimo dirželiai (laidų surišėjai).
- Darbinių pirštinių.
- Apsauginių akinių.
- Kuoliukų dėžės formai palaikyti ir sutvirtinti.
Kai visos reikalingos medžiagos ir priemonės paruoštos, pats metas imtis dėžės gamybos proceso. O jis nei ilgas, nei sudėtingas.
- Vietos parinkimas. Prieš imantis darbo, reikėtų apsispręsti, kurioje vietoje stovės komposto dėžė. Rekomenduojama saulėta vieta, kad kompostas greičiau šiltų ir skaidytųsi. Taip pat svarbu, kad būtų patogus priėjimas ar privažiavimas, kad būtų lengva pridėti kompostuojamų medžiagų ar išimti paruoštą kompostą.
- Tinklo paruošimas. Kai jau aišku, kur komposto dėžė stovės, nuspręskite ir dėl jos dydžio. Tuomet išvyniokite tinklą, atmatuokite ir atkirpkite metalui skirtomis žirklėmis. Standartinis siūlomas dėžės dydis 1 m skersmens ir 1 m aukščio cilindras. Tačiau gali būti, jog norėsite mažesnės, kad organinės atliekos greičiau kompostuotųsi. Taip pat dydį galite parinkti, atsižvelgiant į komposto poreikį bei vietą, kur stovės komposto dėžė iš tinklo.
- Komposto dėžės formavimas. Patogiausiai gaminant komposto dėžę iš tinklo, ją formuoti cilindro formos. Taip lengviausia sutvirtinti ir užtikrinti formos stabilumą. Be abejo, kuoliukų pagalba galite mėginti suformuoti, pvz., keturkampio formos dėžę.
- Sujungimas ir sutvirtinimas. Kai tinklas įgauna norimą komposto dėžės formą, jo galus reikia sujungti ir sutvirtinti viela ar tvirtinimo dirželiais. Labai svarbu, kad galai būtų patikimai sutvirtinti ir dėžė neišsiskirs bei nepraras formos. Tvirtinti rekomenduojama iš išorės, kad atėjus laikui, būtų patogu nukirpti tvirtinimo detales.
- Dėžės pastatymas. Paruošus komposto dėžę, ją pastatykite numatytoje vietoje. Nepatariama įkasti į žemę, kad vėliau būtų paprasčiau nuimti. Dėžei palaikyti ir formai užtikrinti galima naudoti kuoliukus. Jie turėtų būti įsmeigiami dėžės viduje.
- Pildymas. Štai ir viskas. Komposto dėžė iš tinklo paruošta kompostavimui.
Išmanyti kompostavimo procesą ne mažiau svarbu nei pasigaminti tinkamą kompostavimui dėžę. Atliekų sluoksniavimas yra vienas svarbiausių tinkamo kompostavimo aspektų. Todėl labai svarbu žinoti, kaip reikia sluoksniuoti organines atliekas komposto dėžėje.
Pagrindiniai sluoksniai turi būti žaliosios (žolė, daržovių likučiai, kavos tirščiai) ir rudosios (sausi lapai, šakelės, popierius) atliekos. Žalosios atliekos yra turtingos azotu, o rudosios - anglimi. Sluoksniai turėtų būti keičiami, kad užtikrintų tinkamą aeraciją (vėdinimą) ir mikroorganizmų veiklą.
Drėgmės palaikymas dėžėje svarbus tinkamam kompostavimo procesui. Per sausa atliekų krūva stabdys mikroorganizmų veiklą ir kompostas nesusidarys. O per šlapia gali paskatinti puvimo procesus ir komposto dėžė ims skleisti nemalonų kvapą. Todėl patariama kompostą reguliariai tikrinti ir prireikus sudrėkinti vandeniu arba pridėti sausesnių medžiagų.
Oro cirkuliacija yra esminė kompostavimo proceso dalis. Be gero vėdinimo komposto susidarymas apskritai neįmanomas. Atliekos paprasčiausiai ims pūti. Komposto dėžė iš tinklo yra itin laidi orui ir užtikrina gerą jo cirkuliaciją. Vis dėlto svarbu reguliariai maišyti kompostą, kad visi sluoksniai būtų gerai vėdinami.
Nors atrodytų, kad komposto dėžė iš tinklo yra geriausias sprendimas kompostavimui, tačiau, be daugelio privalumų, ji turi ir savų trūkumų:
- Ekonomiškumas. Komposto dėžė iš tinklo yra pigesnis sprendimas nei įsigyti komposto dėžę parduotuvėje. Jai pagaminti prireiks nedidelio tinklo kiekio, kurio galima nusipirkti tikrai pigiau nei visą dėžę. Be to, greičiausiai atliekamo tinklo turite ir savo sode.
- Ekologija ir tvarumas. Naudodami savo pasigamintą dėžę prisidedate prie tvaresnio gyvenimo būdo. Ypač jeigu dėžę gaminote iš nebenaudojamo tinklo ar panaudojote jau kartą naudotą.
- Lankstumas. Tinklą galima lengvai pritaikyti pagal poreikius, keisti jo dydį ar formą. Tai ypač patogu, jei kompostavimo poreikiai keičiasi sezono metu.
- Paprasta priežiūra. Komposto dėžė iš tinklo yra lengvai prižiūrima.
- Gyvūnų prieiga. Atviros konstrukcijos komposto dėžė iš tinklo gali pritraukti gyvūnus, ieškančius maisto. Siekiant to išvengti, galima naudoti papildomas apsaugos priemones, pvz., uždengti dėžę viršuje.
- Estetika. Komposto dėžė iš tinklo gali atrodyti mažiau estetiškai nei parduotuvėje įsigyta speciali kompostavimo dėžė. Tačiau pastačius ją, pvz., už sodo įrankių namelio sienos, ji taps mažiau pastebima ir nedarkys sodo vaizdo.
- Drėgmės kontrolė.
Ką dar reikėtų žinoti apie kompostavimą?
Be abejonės, kompostavimas reikalauja dėmesio ir atidumo. Svarbu žinoti, jog kompostuojant bute, nereikėtų į kompostavimo maišą dėti mėsos, svogūnų ar kitų, aitrų kvapą turinčių atliekų. Taip pat reikėtų vengti citrusinių atliekų, nes tai gali pakenkti sliekų odelei.
Kompostavimas yra veikla, reikalaujanti priežiūros ir pradžioje gali tekti susidurti su tokiais iššūkiais, kaip muselės ar skruzdėlės, tačiau nereikėtų pasiduoti. Blogiausiu atveju visuomet galima maišą išpilti, prieš tai iš žemės išimus sliekus bei vėl bandyti kompostuoti iš naujo.
Ievos teigimu, motyvacijai palaikyti, svarbiausia suprasti, kodėl kompostuoji ir kodėl tai yra reikalinga.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip naudoti kompostą?
Kompostą geriausia naudoti pavasarį ir rudenį. Uždėkite kompostą aplink augalą ar įberkite į sodinimo duobę ir gerai sumaišykite su žemėmis bei paliekite.
Kaip pagreitinti kompostavimą?
Jei norite, kad kompostavimo procesas vyktų greičiau, galite susmulkinti dedamas atliekas. Taip pat reikėtų kuo dažniaus maišyti kompostą, palaikyti žaliųjų ir rudųjų atliekų santykį bei komposto drėgmę.
Kodėl mano kompostas skleidžia nemalonų kvapą?
Kompostas neturėtų skleisti jokio kvapo, jei yra prižiūrimas teisingai. Dažniausiai kompostas pradeda skleisti nemalonų kvapą tuomet, kai kompostas nėra tinkamai aeruojamas arba dėl netinkamų atliekų (pvz. mėsos, pieno produktų ir pan.)
Ar galiu kompostuoti, jei gyvenu bute?
Žinoma! Vermikompostavimui nereikia daug vietos, todėl galima drąsiai kompostuoti bute. Rekomenduojame rinktis kompostavimui bute pritaikytas komposto dėžės, kaip pavyzdžiui, šis kompostavimo vėžimėlis.
Ką daryti, jei mano kompostas traukia kenkėjus?
Tam, kad komposto dėžė netrauktų įvairių kenkėjų, reikėtų vengti į ją dėti tokius maisto produktus kaip mėsa, pieno produktai ar riebūs produktai. Taip pat galima įsigyti dėžę su dangčiu.
Ar galiu sodinti augalus tiesiai į kompostą?
Nors kompostas yra labai svarbus komponentas derlingai žemei, nerekomenduojama augalų sodinti į kompostą, nesumaišius jo su žeme. Sumaišius kompostą su žeme ar durpėmis užtikrinama tinkama oro cirkuliacija, drėgmė bei derlingumas.
Kaip pradėti kompostuoti su sliekais?
Pradėti galite pasirinkdami tinkamą komposto dėžę. Tuomet reikėtų įdėti sliekus ir organines atliekas bei sukurti palankią aplinką vermikompostavimui.
Ar galiu į kompostą dėti visas maisto atliekas?
Dauguma maisto atliekų tinka, tačiau verta vengti per daug riebių, aštrių arba sūrių produktų. Taip pat nenaudokite per daug citrusinių vaisių.
Ar galiu naudoti sliekus visus metus?
Taip, sliekai gali būti naudojami visus metus. Jie ypač darbingi šiltuoju metų laiku, bet gali dirbti ir žiemą, jei palaikote tinkamas sąlygas (pvz., temperatūrą).
Kompostavimui tinkamos atliekos
Kompostuoti tinkamos yra daržovių ir vaisių atliekos, augalų liekanos, lapai, nupjauta žolė, smulkintos šakos, smulkintas popierius, medinės sodo atliekos, kiaušinių lukštai, arbatžolės, kavos tirščiai.
Nuo buto iki biuro
Vis dar gajus manymas, jog mūsų asmeniniai veiksmai, kurių imamės siekdami mažinti užterštumą, neturi didelės reikšmės. Ievos Vilkės kompostavimo pavyzdys yra įrodymas, jog savo veiksmais galbūt ne iš karto, bet mažais žingsneliais galime didinti teritorijos spindulį, kurioje būtų priimami gamtai palankūs sprendimai. Ievai pradėjus kompostuoti, šiuo keliu pasekė ir jos darbovietė.
„Biure turime mažą virtuvėlę, kurioje kartu pietaujame, tad susidaro kažkiek atliekų. Dėl šios priežasties nusprendėme įsigyti kompostavimo maišą. Ir kas atsitinka - ateina klientai ir klausia, kas čia, o tada mes pasakojame, aiškiname, kas ir kaip. Gimsta pokalbis apie maisto atliekų žalą“.
Ieva mano, jog kalbant su aplinkiniais apie tvaresnį gyvenimo būdą, svarbu būti atviram ir nerodyti vien tik tobulos savo įpročių pusės. Jei žmonėms nematys tavo klaidų, reakcija gali būti priešinga - žmogus pabandęs pakeisti savo įpročius bei susidūręs su sunkumais greitai nuleis rankas, nes „Instagram“ platformoje matė, jog tai daryti kitiems sekėsi kur kas geriau.
Kompostavimo konteineriai Lietuvoje
Iki 2024 m. Lietuvoje turėtų atsirasti atskiri kompostavimo konteineriai, leisiantys maisto atliekas panaudoti komposto gamybai arba biodujų jėgainėse. Visgi Ieva mano, kad nepaisant būsimų kompostavimo konteinerių, kompostavimas namuose išlieka geriausiu pasirinkimu: „Nulio kilometrų taisyklė − jeigu maistas gali nekeliauti iš tavo namų ir virsti kažkuo čia pat, tai yra geriausias pasirinkimas.“
Svarbu suprasti, jog mes kiekvienas galime padaryti kažką kardinaliai nekeisdami savo gyvenimo, bet stipriai prisidėdami prie to, jog būtų geriau ne tik mums, bet ir mus supančiai aplinkai. „Mūsų kasdieniniai pasirinkimai turi labai didelės įtakos tiek klimato kaitai, tiek kitoms taršos problemoms“, - sako Ieva Vilkė.