Romėnų Gyvenamieji Būstai: Insula

Roma - amžinasis miestas, kuriame kiekviena gatvė alsuoja nenutrūkstamos istorijos didybe. Dar prieš ~2000 metų Roma, manoma, buvo milijoninis miestas, vienintelis toks pasaulyje. Kad sutalpintų šitokią žmonių gausybę, Romos pastatai buvo stačiai milžiniški. Tokie milžiniški, kad net laikas bei po plytą juos nešioję neišsilavinę Viduramžių žmonės negebėjo visko sugriauti.

Šiame straipsnyje panagrinėsime romėnų gyvenamųjų namų architektūrą, įskaitant insules ir vilas, taip pat kasdienį jų gyvenimą.

Daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų istorija siekia dar senovės Romos laikus, kai būdavo statomi daugiau nei dešimt aukštų siekiantys daugiabučiai. Tačiau dėl tuometinių nepakankamai išvystytų statybų ir gaisrinės saugos technologijų viduramžiais ir vėliau pamažu daugelyje šalių įsivyravo aukštingumo ribojimai - buvo draudžiama statyti aukštus gyvenamosios paskirties pastatus. Gana griežti ribojimai buvo taikyti iki pat XIX a. pab.-XX a. pr., kuomet atsiradus naujoms statybų technologijoms aukštingumo ribojimai buvo atlaisvinti. Ypač aukšti daugiabučiai pradėjo populiarėti po Antrojo pasaulinio karo.

Šiame straipsnyje panagrinėsime senovės Romos daugiabučius, jų statybos ypatumus, palyginsime juos su šiuolaikiniais daugiabučiais ir aptarsime saugumo aspektus.

Senovės Romos Miesto Planavimas

Sevovės graikų ir romėnų miestų griuvėsiai - vienos populiariausių pasaulyje vietų kelionei. Laimė, visi senovės miestai panašūs tarpusavyje, visuose stovėjo panašūs pastatai ir buvo panašus išplanavimas. Jei leisdavo gamtinės kliūtys, romėnai savo miestus planuodavo paprastai - horizontalios ir vertikalios gatvės, kvadratiniai kvartalai. Pagrindinės dvi susikertančios gatvės vadinosi cardo ir decumanus. Romėniškas miesto planavimas buvo grįžęs į madą XIX a.

Gyvenamieji Būstai

Romėnų gyvenamosios vietos labai priklausė nuo turto.

Insulos - Miesto Simbolis

Insulos, arba daugiabučiai - tai vieni pirmųjų pasaulio daugiabučių ir jie buvo net keturių aukštų. Insulė - (lot. Insula - sala) - senovės romėnų miesto gyvenamasis kompleksas. Insulės - miesto simbolis.

Insula (lot. insula - sala) - senovės Romos daugiabutis gyvenamasis namas, skirtas daugiausia vidutinei ir žemesnei gyventojų klasei. Insulos buvo statomos iš plytų ir betono, dažnai turėjo kelis aukštus, o apatiniuose aukštuose įsikurdavo krautuvėlės ir dirbtuvės.

Pirmame aukšte įsikurdavo parduotuvės, užeigos. Antrame ir trečiame aukštuose gyvendavo pasiturintys romėnai, o ketvirtame ir aukščiau - vargšai žmonės. Buvęs Pirmojo triumvirato narys Markas Licinijus Krasas praturtėjo statydamas ir nuomodamas insules romėnams.

Butai insulėse buvo ankšti, dauguma insulių buvo prastai pastatytos ir varganai įrengtos. Pro didelius langus patekdavo pakankamai šviesos, tačiau jie buvo neįstiklinti. Tad žiemą langus užverdavo langinėmis ir šviesdavosi žvake.

Kad geriau suprastume, kaip atrodė senovės Romos daugiabučiai, panagrinėkime jų architektūrines ypatybes:

• Statybinės medžiagos: Insulos buvo statomos iš plytų ir betono, kas leido joms būti aukštesnėms ir patvaresnėms.
• Aukštų skaičius: Dažniausiai insulos turėjo kelis aukštus, kartais siekiančius ir daugiau nei dešimt.
• Išplanavimas: Apatiniuose aukštuose įsikurdavo krautuvėlės ir dirbtuvės, o viršutiniuose - gyvenamosios patalpos.
• Gyventojai: Insulose gyveno daugiausia vidutinė ir žemesnė gyventojų klasė.

Vilos - Turtingųjų Romėnų Namai

Vilos - turtingų romėnų namai. Vila - tai turtingo romėno privatus namas arba užmiesčio dvaras. Romėnų vilos. Vila - senovės Romoje turtingo romėno namas.

Vilos suplanuotos labai panašiai, skyrėsi tik patalpų apdaila. Pirmiausia patekdavo į koridorių, kurį perėjęs atsidurdavo atriume. Atriumas - svarbiausias kambarys su anga lubose. Nes vilos beveik neturėjo langų, dienos šviesa kambarius pasiekdavo iš atriumo. Čia buvo kaupiamas pro atviras lubas patenkantis lietaus vanduo. Daugumoje vilų romėnai įsirengė vandentiekį, kanalizaciją, namų vidų puošė mozaikos. Jose vaizduojamas kasdienis gyvenimas, laisvalaikis, portretuose įamžinti šeimos nariai, kilmingi, garsūs žmonės.

Jų centre - peristilis, kiemas su baseinu, į kurį surenkamas lietaus vanduo. Jis panaudojamas plovimui ir pan., taip gerą akvedukų vandenį paliekant gėrimui. Aplink kiemą patalpos, nuo virtuvės iki miegamųjų ir t.t. Grindys dažnai grįstos mozaikom, seniau geometrinėm, vėliau su gyvom scenom. Bula Redžijoje (Tunisas) vilos turėjo požeminius aukštus, kur ir vasarą buvo vėsu.

Taip pat buvo daug paprastų mažesnių namų, kurių išliko ir atkasta tik mažoji dalis. Apskritai, gyvenamųjų romėnų pastatų likę mažiau, nei viešųjų, arba jie mažiau kasinėti.

Tačiau ne visi romėnai gyveno insulose. Turtingi romėnai turėjo savo namus, vadinamus vilomis.

Romėnų Kasdienybė

Pasiturintieji mėgo puotauti pusiau gulomis prie gausiai vaišėmis nukrauto stalo. Vargingieji maistą paprastai gamino katile ant molinio arba metalinio trikojo.

Romėnų Socialinė Struktūra

Šeimos vieta visuomenėje turėjo didelę reikšmę. Pažvelkime į socialinę struktūrą lentelėje:

Architektūros ir Infrastruktūros Elementai

Senovės Romos miestai buvo gerai suplanuoti ir turėjo įvairių pastatų, skirtų skirtingoms reikmėms. Štai keletas svarbiausių elementų:

• Šventyklos: Būdavo skiriamos konkrečiam dievui, dievams ar sudievintiems žmonėms (pvz. Romos imperatoriams) garbinti.
• Bažnyčios: Romos Imperija 313 m. oficialiai atsivertė į krikščionybę. Kai kuriuose miestuose pastatytos bažnyčios, savo forma panašios į bazilikas - ten melsdavosi krikščionys ir viskas vykdavo gana panašiai, kaip šiais laikais.
• Triumfo kolonos ir triumfo arkos: Patys didžiausi romėnų paminklai, skirti paminėti svarbiausiems įvykiams (pvz. laimėtiems mūšiams) ar asmenybėms.
• Teatras: Ten vykdavo koncertai, vaidinimai. Romėnai jau teatrus statydavo kaip atskirus masyvius pastatus: pusapvaliu išdėstytos kėdės, o už scenos atsirado siena, kad žiūrovų netrikdytų vaizdai už teatro.
• Amfiteatras: Jei teatras - pusapvalis, tai amfiteatras - apvalus. Amfiteatre vykdavo gladiatorių kovos (kartais - iki mirties), jų kovos su žvėrimis.
• Hipodromas (stadionas): Mylimiausias romėnų sportas (be gladiatorių kautynių) buvo karietų lenktynės ir jos vykdavo pailgame ovaliame hipodrome.
• Biblioteka: Būdavo tik svarbiuose miestuose. Efeso miesto biblioteka - viena didžiausių Antikiniame pasaulyje.
• Akvedukas: Arkomis paremtas ilgas „tiltas“, kurio viršuje - vandens kanalas (vamzdis). Akvedukais vanduo iš tolimų kalnų šaltinių atitekėdavo į miestus, kur jo reikėdavo daug - nes romėnų miestai buvo didesni, nei kada nors Europoje iki tol.
• Pirtys: Vieni didžiausių pastatų mieste. Skirtos ne tiek nusiprausti, kiek pabendrauti. Visoje imperijoje lankymosi pirtyje tvarka ir pirties dalys buvo panašios.

Šie pastatai ir infrastruktūros elementai sudarė senovės Romos miestų pagrindą ir užtikrino jų gyventojų gerovę.

Pompėjos Radiniai

Pompėjos griuvėsiai buvo atrasti XVI a., o pirmieji kasinėjimai pradėti 1748 m. Per šimtmečius rasta daugiau kaip 1500 iš maždaug 2000 aukų. Paskutinį kartą žmonių palaikų rasta 2020 m., kai kasinėjant miesto pakraštyje esančioje viloje buvo rasti dviejų vyrų, kaip manoma, turtuolio ir jo vergo, skeletai.

Skeletai, kurie, kaip manoma, priklausė dviem maždaug 50 metų amžiaus vyrams, buvo rasti kasinėjimų metu Insula dei Casti Amanti - arba Nekaltų įsimylėjėlių rajone, Pompėjos rajone, kurį sudarė gyvenamieji namai ir kepyklos. Gerai išsilaikę palaikai buvo rasti po sugriuvusia siena. Kaulų lūžiai rodo, kad vyrai tikriausiai mirė dėl daugybinių sužalojimų, patirtų įgriuvus pastatui, kuriame jie ieškojo prieglobsčio nuo žemės drebėjimo, įvykusio ankstyvuoju ugnikalnio išsiveržimo etapu. Manoma, kad viena iš aukų, bandydama apsisaugoti nuo krentančios sienos, pakėlė ranką.

Manoma, kad siena sugriuvo prieš ateinant smarkioms piroklastinėms srovėms, kurios palaidojo miestą. Tame pačiame kambaryje, kuriame buvo rastos aukos, taip pat buvo rasta karoliukų iš vėrinio ir šešios monetos - dvi iš jų datuojamos II a. pr.m.e. viduriu.

„Pompėja yra didžiulė archeologijos laboratorija, kuri pastaraisiais metais vėl atgijo, stebindama pasaulį nuolatiniais atradimais“, - sako Italijos kultūros ministras Gennaro Sangiuliano.

Šiuolaikiniai Daugiabučiai: Tendencijos ir Inovacijos

„JAV ir Europoje antroje XX a. pusėje vyko sparti urbanizacija ir reikėjo miestuose greitai sukurti daug būstų, suteikiant galimybes apgyvendinti į miestus besikeliančius žmones. Keliolika aukštų siekiantys gyvenamieji namai tapo puikia išeitimi. Šis procesas vyko ir tuometinėje sovietinėje Lietuvoje, tačiau tiek Vakaruose, tiek Sovietų sąjungoje dauguma tuometinių daugiaaukščių nebuvo labai patrauklūs ar kokybiški ir kurį laiką jų populiarumas buvo išblėsęs.

Dabar matome ne tik itin aukštų gyvenamųjų namų atgimimą, bet ir jų perėjimą į visai kitą lygį. Naujai kuriami daugiaaukščiai yra kaip niekada aukšti, išsiskiria savo architektūra, taikomomis technologijomis, kokybe ir siūlomomis papildomomis naudomis gyventojams“, - sako Kornelija Kazlauskytė, „Omberg“ projektų direktorė.

Trimis aukščiausiais gyvenamaisiais pastatais pasaulyje gali pasigirti Niujorkas. Pirmoje vietoje - 2014 m. pradėtas statyti 134 aukštų dangoraižis „Central Park Tower“, kurio statybų pabaiga numatyta šiemet. Šio pastato aukštis - 472 metrai, jame yra 179 prabangūs ir erdvūs butai. Skelbiama, kad butų kainos čia siekia nuo 6,3 mln. JAV dolerių (5,3 mln. eurų). Antras aukščiausias gyvenamasis pastatas - 84 aukštų ir 435 m aukščio dangoraižis „111 West 57th Street“. Paskui jį seka dar vienas Niujorko pasididžiavimas, tai - 425 m aukščio ir 88 aukštų dangoraižis „432 Park Avenue“.

Aukščiausių gyvenamųjų pasaulio pastatų penketuką užbaigia du Dubajaus kūriniai. Tai 2017 m. baigtas statyti 101 aukšto ir 425 m aukščio dangoraižis „Marina 101“ ir 2012 m. atidarytas 413 m „Princess Tower“, turintis taip pat 101 aukštą.

Aukščiausi Daugiabučiai Lietuvoje

Lietuvoje aukščiausias gyvenamasis pastatas priklauso Klaipėdai. Čia stovi 112 m aukščio ir 34 aukštų daugiabutis „Pilsotas“. Istorinės kuršių žemės vardu pavadintas pastatas buvo pabaigtas statyti 2007 m. Klaipėda taip pat gali pasigirti ir kitais itin aukštais gyvenamaisiais namais - tai trys 2009 m. baigti statyti BIG daugiaaukščiai, kurių aukštis siekia nuo 73 iki 82 metrų ir „K ir D“ kompleksas, skaičiuojantis 72 m aukštį.

Vilniuje aukščiausias gyvenamasis pastatas įsikūręs Konstitucijos prospekto urbanistinėje kalvoje - tai 2019 m. užbaigtas „Tower“ projektas, kurio aukštis siekia 99 metrus. Antras aukščiausias gyvenamasis pastatas - Naujamiestyje 2006 m. baigtas 96 m aukščio „Helios City“. Trečias - Konstitucijos pr. 9 esantis 95 m aukščio daugiabutis.

Sostinėje, be Konstitucijos prospekto, urbanistinė kalva formuojasi ir Viršuliškėse. Čia 2006 m. iškilo du 74 m aukščio gyvenamieji namai „Viršuliškių porelės“, šalia kurių šiuo metu statomi dar du 20-ies aukštų 70 m aukščio gyvenamojo tipo dangoraižiai „Skylum“.

Privalumai ir Patogumai

„Daugumos daugiaaukščių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje privalumas - plačiai besidriekianti miesto panorama, daug į butus patenkančios šviesos, mažiau iš gatvės girdimo triukšmo, tačiau šiuolaikiniai dangoraižio tipo būstai stengiasi pasiūlyti gyventojams daugiau naudų“, - pasakoja K. Kazlauskytė.

Pavyzdžiui, aukščiausias gyvenamasis pastatas pasaulyje „Central Park Tower“ be išskirtinių būstų suteikia gyventojams ir sporto salę, vidaus ir lauko baseinus, privatų klubą, bendrą terasą ir kitus privalumus.

„Kurdami „Skylum“ projektą žiūrėjome, ką siūlo dangoraižių kūrėjai tokiose miestuose, kaip Niujorkas, Londonas. Visų pirma, tai yra įdomus eksterjeras, bendros erdvės, terasos ant dangoraižio stogo. Kiti aspektai - kūrybiškas laiptinės išnaudojimas, įvairių paslaugų, kurios būtų patogios dangoraižių gyventojams pritraukimas į pirmuosius aukštus, gamtai draugiškų elementų įliejimas į dangoraižio vidų ir aplinką“, - aiškina K. Kazlauskytė.

Tiesa, „Omberg“ atstovė pažymi, kad statant itin aukštus pastatus taip pat ypač daug dėmesio reikia skirti pastato konstrukcijoms ir inžinerijai.

„Projektuojant daugiaaukštį svarbu užtikrinti, kad pastatas nepaisant savo aukščio būtų itin stabilus, jame nebūtų justi vibracijos, pajūryje reikia įvertinti galimą didelio vėjo poveikį. Šiuolaikinės technologijos ir inovatyvūs konstrukciniai sprendimai leidžia užtikrinti pastato stabilumą, sandarumą, aukštą energetinį efektyvumą ir tuo gyventojams garantuoti aukščiausio lygio gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, „Skylum“ statome pasitelkdami naujosios kartos surenkamas gelžbetonines konstrukcijas, o nuo didesnio vėjo ir kritulių apsaugos dalinai įstiklintos balkonų lodžijos“, - vardija K.

Priešgaisrinė Saugumas: Senovė ir Šiuolaikiniai Standartai

Prieš daugiau nei mėnesį pasaulį apskriejo žinia apie Londone atvira liepsna degantį daugiaaukštį namą. Tuomet visi spėliojo, kodėl kilo gaisras ir dėl kokių priežasčių jis taip greitai apėmė beveik visą namą. Jos pagamintos iš aliuminio, todėl liepsna plinta greitai ir ją sunku užgesinti.

„Yra statybų teisės aktai, kuriuose yra sprendžiamas degumo klausimas. Pas mus, Lietuvoje, yra griežčiau (red. Pas mus tokios medžiagos (red. iš kurių pastatyti Londono daugiabučiai) negali būti naudojamos aukštesniuose nei 5 aukštų pastatuose.

Nelaime Londone domėjęsis Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Darbo ir gaisrinės saugos katedros doc. dr. Ritoldas Šukys. „Daugiabučio apdailai buvo panaudotos ne tokios medžiagos, kurios turi būti naudojamos. Panaudotos per daug degios medžiagos. Ugnis neturėtų plisti į išorę. Ir apdailos viršutinis sluoksnis nebuvo tinkamas, nes iš tiesų jis turi būti iš viso nedegus.

Teigiama, jog būtina atnaujinti jų šiluminius tinklus, apšiltinti ir apdailinti fasadą. Tačiau po gaisro Londone gyventojai svarsto, iš kokių medžiagų yra atnaujinami namai ir kiek saugūs jie yra gaisro atžvilgiu.

GRYNAS.lt kalbinta vilnietė Toma kelia klausimą, ar saugu gyventi šiuolaikiniuose naujos statybos namuose, ar jie statomi remiantis priešgaisriniais reikalavimais: „Nauji namai pas mus atrodo kaip dėžutės palyginus su Londono daugiaaukščiais. Tai jei tie taip užsiliepsnoja, kyla klausimas, ar mes esame saugūs namuose, kurie, kartais atrodo, pastatyti iš kartono.

Dėl priešgaisrinio saugumo nėra užtikrinti ir senųjų dar neatnaujintų daugiabučių gyventojai. Į vilnietės klausimus atsako VGTU Darbo ir gaisrinės saugos katedros doc. dr. R. Šukys. Jis atskleidžia, kurie būstai (senos statybos, atnaujinti ar naujos statybos) yra patys saugiausi.

„Patys saugiausi namai yra tie senoviniai daugiabučiai. Jų išorinis sluoksnis yra visiškai nelaidus ugniai. Jeigu kalbėti apie atnaujintus namus, tai mūsų priešgaisrinės apsaugos reikalavimai būtent šiuo aspektu yra griežti ir rimti. Bet daugiausiai ta problema (red. ugnies plitimo) gali būti dėl neteisingos technologijos, tos apdailos arba medžiagų, kurios neturi būti ten naudojamos“, - teigia doc. dr. R.

Kitaip tariant, anot R. Šukio, saugiausi vis dėlto yra senieji plytiniai ar betoniniai daugiaaukščiai. „Senieji daugiabučiai iš viso neturi jokios degios paviršinės apdailos. Ten tiesiog betonas arba plytos. Tikimybės, kad plis gaisras, nėra visiškai.

Specialistas tęsia, kad atidžiai namų fasadus turėtų vertinti ir tie, kurie renkasi naujos statybos daugiabučius. „Naujos statybos namuose praktiškai yra ta pati problema kaip ir su atnaujintais namais. Kadangi dedamas išorinis fasado apšiltinimo sluoksnis, tai ir ten naudojamos panašios medžiagos, technologijos kaip ir atnaujinamuose namuose. Ir vėlgi tai susiję su tuo, kaip techniškai tvarkingai atlikti darbai“, - tvirtina R.

„Negalima vienareikšmiškai pasisakyti, kuriuose pastatuose (atnaujintuose, ar neatnaujintuose senuose (vadinamuose sovietiniuose) gaisro pasekmės būtų švelnesnės arba atvirkščiai, nes ir praktika rodo, kad senos statybos neatnaujintuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose gaisrai išplinta daugiau nei per vieną aukštą, pavyzdžiui, žmonių aukų pareikalavę gaisrai, įvykę 2007-03-11 Žirmūnų g. 93, Vilniuje, 2012-03-25 Baltų pr. 27, Kaune“, - komentuoja V.

Vis dėlto Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus viršininkas vardija priešgaisrinius reikalavimus. „Nurodomi numatomų panaudoti statybos produktų degumo ir atsparumo ugniai reikalavimai visiems pastato konstrukciniams elementams ir statybos produktams, kurie naudojami įrengti pastatų išorines ir vidines sienas, perdangas, lubas ir grindis. Tokiu būdu yra ribojamas degių medžiagų panaudojimas daugiabučiame pastate“, - aiškina V.

Tačiau tai dar ne visos taisyklės. Po nelaimės Londone sujudo ir atsakingos valdžios institucijos Lietuvoje. Kaip teigė V. Aplinkos ministerijos Statybų ir teritorijų planavimo departamento direktorius M. Narmontas sako, kad dar prieš įvykį Jungtinėje Karalystėje susirūpinta Lietuvoje esančių daugiabučių kokybe.

Norėjome pažiūrėti, kas dedasi rinkoje, nes labai dažnai paaiškėja, kad projektai yra tinkami, tačiau pačioje statybvietėje naudojamos medžiagos, kurios neatitinka projekto“, - sako M. „Mūsų tikslas yra pasirūpinti, kad būtų užtikrintas saugumas. Mes žiūrime, kas yra rinkoje ir jei matysime, kad kažkokių veiksmų reikia, tai jų bus imtasi. Vis dėlto Aplinkos ministerijos Statybų ir teritorijų planavimo departamento direktorius M.

Todėl didelio gaisro tikimybė išlieka, tik ugnis neplis fasadu. „Atnaujinimas yra remontas. O atliekant remonto darbus nėra reikalavimų iš naujo perprojektuoti (red. pastatą). Jei atnaujinimas būtų rekonstrukcija, tai iškart kyla reikalavimas parengti (red. projektą) pagal dabartinius reikalavimus“, - aiškina M.

Kita vertus, Aplinkos ministerijos Statybų ir teritorijų planavimo departamento direktorius tikina, kad senųjų daugiabučių gyventojai nepaliekami be priešgaisrinio saugumo sprendimų.

tags: #romenu #gyvenamieji #bustai #insule