Šešios karalienės, viena pilis, tūkstantis metų istorijos. Lydso pilimi Kento grafystėje sirgau seniai. Neatbaidė netgi sudėtingas susisiekimas. Galima sakyti, visa kelionės į Londoną esmė ir buvo apsilankyti Lydso pilyje. Todėl lietingą sekmadienį (Anglija, kaipgi kitaip), nepaisant to, kad vakar buvo pirma diena Londone ir aplanksčiau bene pusę miesto, kėliausi šeštą ryto, užkandau kukliais angliškais pusryčiais ir ištursenau ieškoti reikiamos traukinių stoties.
Lydso pilis Kento grafystėje, Anglijoje
Gyvenau netoli Earl's Court metro stoties, todėl man reikalinga Viktorijos traukinių stotis buvo už kelių stotelių. Gerai, kad išsiruošiau anksčiau, nei reikėjo, nes buvo metro traukinių pakeitimai Earl's Court stotyje ir apie 10 min. nė patys mašinistai nežinojo, kuriuo traukiniu ir kur jiems važiuoti. Bet pagaliau situacija išsisprendė, ir traukiniai pajudėjo-kai kurie keleiviai nesulaukę dardeno lagaminus laiptais lauk iš stoties ir ieškojo taksi. Viktorijos traukinių stotyje bilietų automate nusipirkau bilietą iki Bearsted stotelės (nes prie bilietų kasų su aptarnaujančiu personalu nuolat driekiasi eilės). Man labai patiko, kad visur stotyse būna uniformuoti darbuotojai, kurių gali paklausti, kuri platforma tau reikalinga ir pan. Išsiaiškinusi, kuris traukinys mano, patogiai įsitaisiau.
Praktiška žinoti, kad savaitgaliais traukiniams taikoma off peak kaina, todėl a day return bilietas kainuoja palyginus nebrangiai ir gali važiuoti bet kurios valandos reisu nesukdamas sau galvos. Kas nepatiko, tai kad keleiviai baisiai šiukšlina traukiniuose: kavos puodeliai, spauda, alaus skardinės-viskas paliekama, nes pora minučių iki išvykimo ateis darbuotojas su maišu ir prištinėmis ir apkuops kiek spės. Labai faina buvo išlipti Bearsted stotelėje ir pamatyti ant jos lentikę su užrašu "This is the station for Leeds castle". Labai, labai taip welcoming. Tik dvi platformos, sujungtos tiltu.
Traukinį pasirinkau labai gerą, jis atvyko maždaug 15 min. iki autobuso, kuris veža iki Lydso pilis, pirmojo reiso, kuris išvyksta nuo traukinių stoties. Jeigu žiūrėsit žemėlapį ir bandysit eiti pėsti, tai prapulsit ir dūšia, ir kūnu-vietomis tik kelias, nė pakelės nėra, pamiškės baisinės, o ir atstumas baisingai didelis. Manoma, kad netoliese buvo ir gynybinis fortas, bet archeologai neaptiko jokių įrodymų. Kažkur 1100-1300 metais buvo pastatyta pirmoji Lydso pilis; fortifikuotas malūnas ir vynuogynas buvo įrašyti į Domesday knygą.
Šią knygą galima pamatyti eksponuojamą Nacionaliniame archyve pakeliui iš Kew sodų į Hamptono rūmus Richmmonde. Tai buvo pirmasis visuotinis Anglijos gyventojų ir turto surašymas, nes naujasis valdovas Viljamas Oranietis panoro sužinoti, kiek ir ko jis valdo. Gyventojai gi, deklaruodami savo žmonas, vaikus, avis, ožkas, grūdus, ir kitą turtą niurnėjo nepatenkinti, kad pirma surašys, o paskui jau ir atims pagal tą sąrašą, tikra svieto pabaiga. Taip ir atsirado surašymo pavadinimas: Book of Doom, Pasaulio pabaigos knyga, paprasčiau- Domesday Book.
Kurį laiką pilį valdė Eduardas I ir jo žmona, Eleonora iš Kastilijos. Tapęs našliu, Eduardas I vedė Prancūzijos karaliaus seserį Margaritą, ir jaunavedžiai praleido medaus mėnesį Lydso pilyje. Karalius padovanojo pilį žmonai, pradėdamas pilies, kaip paveldimo valdovo našlės turto, istoriją. Toliau įvyko vienas iš įdomesnių Anglijos įstorijoje nesusipratimų: Eduardas II padovanojo pilį lordui Badlesmerui, tik va savo žmonai, Izabelei Prancūzei, pamiršo apie tai pasakyti. Atvykusią prieglobsčio prašytis valdovę ne tik kad per slenkstį neįleido, bet ir strėlėmis apšaudė. Nepaisant skylės atmintyje, karalius apgulė pilį, ją paėmė, ir nukirsdino lordą Badlesmerą. Našlaujanti Izabelė gyveno šioje pilyje iki pat savo mirties.
Richardas II padovanojo pilį savo žmonai, Anai iš Bohemijos. Henrikas IV padovanojo pilį savo antrajai žmonai, Joanai iš Navaros. Valdovė kurį laiką ten bus savo posūnio kalinė, bet paskui bus išlaisvinta ir gyvens čia iki pat savo mirties. Tada valdovas pilį padovanojo Katerinai Valua, kuri buvo tik dvidešimt vienerių metų, kai tapo našle. Ši valdovė bus jau paskutinė, kuri pilį valdys kaip asmeninį savo turtą. Įsimylėjusi, Katerina Valua slapta ištekėjo už Oveno Tiudoro. Po tokios santuokos jai teko iškęsti tradicines paskemes-įkalinimą- bet jų teisėtas palikuonis buvo Edmundas, Richmondo grafas, būsimojo Henriko VII tėvas. Henriko VIII valdymo laikotarpiu pilis buvo pertvarkyta Katerinai Aragonietei, ir karališkoji šeima čia buvo apsistojusi prieš garsųjį 1520 m. susitikimą su Pranciškumi I.
Toliau seka ilga, paini, ir ne tokia įdomi pilies ėjimo iš rankų į rankas istorija. Paskutinė pilies kaip privačios nuosavybės savininkė buvo ledi Baillie, mirusi 1974 m. Ji labai norėjo, kad šia pilimi ir parku galėtų grožėtis visi žmonės, todėl pilį paliko visuomenei. Viskas, daugiau su istorija Jūsų nebekankinsiu.
History of Lithuania | Panemunės pilis / Vytėnų pilis / Muziejus (2021)
Karaliaus Mindaugo apartamentų statybų skandalas
Nuo vieno garsiausių Vilniaus tyrinėtojų iki bedarbio - toks staigus garsaus Lietuvos archeologo Kęstučio Katalyno karjeros nuopuolis. "Vilniaus dienos" žurnalistė garsų archeologą K.Katalyną neseniai sutiko prie sostinės darbo biržos. Dar prieš dvejus metus jis buvo žiniasklaidos dėmesio centre, nes bandė įrodinėti visuomenei, esą po statomais Karaliaus Mindaugo apartamentais nėra ir niekada nebuvo žydų kapinių liekanų.
Dėl Karaliaus Mindaugo apartamentų statybų kilo didžiulis tarptautinis skandalas. Lietuva piktinosi daugybė tarptautinių žydų organizacijų, o JAV Kongresas net priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė šalies valdžią, kad ji nesugeba sustabdyti statybų "istorinių žydų kapinių teritorijoje". Bandydama gelbėti šalies reputaciją valdžia ne kartą bandė sustabdyti statybas ir nugriauti jau iškilusius statinius, bet nieko nepešė.
- Nuo praėjusių metų balandžio. Prieš dvejus metus, 2007 m. vasario viduryje, išėjau iš Lietuvos istorijos instituto. Buvau ne vienintelis. Iš ten per metus išėjo šeši daktarai ir viena doktorantė. Visi archeologai. Tuomet išėjau, nes dabartinis Klaipėdos universiteto rektorius prof. Vladas Žulkus pasiūlė spjauti į visą šitą įstaigą ir pereiti pas jį, į Klaipėdos universiteto vieną padalinių. Aukso kalnų jis nežadėjo, bet buvo aišku bent viena, kad jis mūsų kojomis nespardys. Iš instituto išėjau 2007 m. vasarį. Tačiau V.Žulkaus pasiūlymas tempėsi, aš ten į duris per daug ir nesibeldžiau, pradėjau dirbti savarankiškai.
- Man statytojai pasiūlė dirbti prie Karaliaus Mindaugo apartamentų statybų. Pirmą kartą prie šios vietovės kasinėjimų pradėjau dirbti 1996 m. Manęs prašė, kad kasinėjimus prižiūrėčiau ir apie viską, kas randama, praneščiau Lietuvos žydų bendruomenei. Jau tada buvo žinoma, kad šalia tos teritorijos buvo žydų kapinės. Kasinėjimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar po sovietmečiu vykdytų Sporto rūmų statybų dar kas nors iš tų žydų kapinių yra likę. Antra - buvo pageidaujama bent apytikriai nustatyti kapinių ribas.
- Tuo metu kasinėdami šalia Sporto rūmų prie Neries radome 10 vaikų palaikus. Juos atidengėme ir pasikvietėme Dovydą Kaplaną, Lietuvos žydų bendruomenės atstovą. Jis patikino, kad šie vaikai - žydai, ir liepė tuoj pat jų kaulus užkasti. Mes išsiderėjome dvi valandas tyrimams. Atvyko antropologas ir juos vietoje ištyrė, nustatė, kuriame amžiuje palaidoti. Kaulų nejudinome.
- Kasinėjimai baigti 1996 m. Tačiau sklypą buvo nusižiūrėjusi ir Ūkio banko investicinė grupė. Šie tuo metu "Labradorui ir Ko" už sklypą siūlė 38 mln. litų, tačiau savininkai derėtis nesutiko. Sutapimas ar ne, bet būtent po to statybvietėje ėmė sukinėtis žydų ortodoksų bendruomenės atstovai, kurie nieko bendra su Lietuvos žydų bendruomene neturi.
- Nedrįsčiau to tvirtinti. Yra ir kita konflikto pusė. Be to, buvo paviešinta informacija, kad tuometis instituto vadovas A.Nikžentaitis už žydų užsakymu darytus teritorijos tyrimus gavo 80 tūkst. litų. Tos sąmatos nemačiau, tačiau teko girdėti, kad dėl šio užsakymo buvo prasidėję teismai su vienos televizijos žurnaliste, kuri paviešino informaciją.
- Kivirčą dėl žydų kapinių ribų paaštrino statybvietėje aptikti du palaidojimai.
- Statybų teritorijoje atradome du XVII a. palaidojimus, bet Lietuvos žydų bendruomenė nuo jų atsiribojo. Jie tiesiai pasakė, kad ten palaidoti ne žydai. Klausiau, ką man daryti. O šie pasakė panašiai "Ką norit, tą ir darykite" ir išvyko. Tie du palaidojimai negali būti vadinami kapinėmis.
- Sprendžiant iš visko, konfliktas turėjo neigiamą įtaką mano karjerai. Suprantu. Nelabai kas nori turėti ryšių su žmogumi, kuris įveltas į skandalingą istoriją. Konfliktas plačiai nuvilnijo per žiniasklaidos priemones. Statybininkai su šypsena klausia, ar manęs dar nepribaigė. Manau, kad dėl šitos priežasties visi su archeologija susiję pasiūlymai praplaukė pro šalį. Tokią išvadą padaryti leido kartografinių duomenų analizė, kurios rezultatai, instituto mokslininkams radus pastovius orientyrus, užfiksuotus 1952, 1935, 1832, 1808 ir 1737 m. žemėlapiuose, abejonių nekelia. Kartografinių studijų rezultatus patvirtino ir 1996 m. per archeologinius tyrimus rasti vaikų palaidojimai. Siekiant nustatyti palaidotųjų tikybą buvo konsultuojamasi su judaistikos ekspertais.
Kęstučio Katalyno biografijos faktai
- Gimė 1955 m.
- 1978 m. baigė Vilniaus universitetą.
- Nuo 1981 m. dirbo Lietuvos istorijos institute.
Žymiausi archeologiniai tyrimai:
- 1985-1987 m. Valdovų rūmų žemutinės pilies teritorija.
- 1992-2004 m. Lukiškių aikštės teritorija.
- 1996-1997 m. Lietuvos prezidentūros reprezentacinių rūmų teritorija.
- 1996-2007 m. Žydų kapinių skandalas
Žydų kapinių skandalas
- 1478 m. dešiniajame Neries krante, išnuomotame žemės sklype įsteigtos žydų kapinės.
- Vėliau jos buvo plečiamos, o 1955 m. sunaikintos.
- 1971 m. pradėti Sporto rūmų statybos darbai.
- 2005 m. planuojamos Karaliaus Mindaugo apartamentų statybos.
- 2006 m. gegužę į Vilnių atvyko įvairių šalių žydų organizacijų grupė.
- 2007 m. pradėti archeologiniai tyrimai.
- 2007 m. sustabdytos statybos.
- 2007 m. vėl atnaujintos statybos.
- 2007 m. kilęs tarptautinis skandalas.
- 2007 m. JAV Kongresas priėmė rezoliuciją.
- 2008 m. Lietuvos Vyriausybė skyrė 353 tūkst. litų kapinių teritorijos tyrimams.
- 2008 m. statybos tęsiamos.
tags: #pilies #apartamentai #pabaiga