Šiame straipsnyje nagrinėjami patalpų, kuriose laikomi Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) orlaiviai, reikalavimai. Darbe aptariama tema aviacijos tradicijs formavimosi prie~astys ir puoseljimas 1991 2011 metais Lietuvos karinse oro pajgose. Darbas aktualus istoriniu, socialiniu ir kultkriniu po~ikriu.
I. Lietuvos Karinių Oro Pajėgų Istorija ir Tradicijos
Lietuvos karinės oro pajėgos (KOP) buvo pradėtos organizuoti atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m., kaip sudėtinė kariuomenės dalis. Buvo sukurta struktūra, įsigyti orlaiviai. Per beveik dvidešimt pastarųjų metų KOP atliko daug svarbių darbų, nuolat dalyvaujama tarptautinėse misijose, padedama šalies vidaus tarnyboms. Atkuriant karo aviaciją, pasinaudota tarpukario aviacijos patirtimi.
Ypatingai svarbus laikotarpis tarpukario aviacija, jos istorija, lakūnai, orlaiviai, įvykiai, tradicijos idealizuotas ir tapęs lietuviškos aviacijos simboliu. Savos aviacijos sukūrimas, sutapęs su kultūriniu šalies atgimimu, tapo stipriu stimulu kuriant ir aviacines tradicijas.
Aviacijoje dominuojanti simbolika susijusi su skraidymu. Kurdami savo aplinką bei nustatydami kultūrinius santykius bendruomenės viduje ir išorėje, lakūnai savo simbolinį pasaulį kuria pagal sugebėjimus ir poreikius. Neoficialios tradicijos atskleidžia vidinę bendruomenės būklę, poreikius, jų mąstymą, tapatybės vertes, poreikius ir veiklos specifiką.
1.1. Kariniai Oro Pajėgų Vienetai
Lietuvos karines oro pajėgas (KOP) sudaro: karinis oro pajėgų štabas, Aviacijos bazė, kurioje dislokuoti Oro pajėgų lėktuvai, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba (atsakinga už Lietuvos Respublikos oro erdvės kontrolę), Oro gynybos batalionas (atsakingas už oro gynybą antžeminėmis priemonėmis) ir kiti pagalbiniai vienetai. Lietuvos karinėse oro pajėgose (KOP) yra: Lengvasis atakos lėktuvų grandis (LAL grandis), transporto lėktuvų eskadrilė (TLE) ir sraigtasparnių eskadrilė (SE). Visas skraidymuose dalyvaujantis personalas dislokuotas Šiaulių aviacijos bazėje.
II. Socialinės Priežastys ir Kultūrinis Kontekstas
Nagrinėjama, kaip Lietuvos karines oro pajėgas įtakoja socialiniai faktoriai, apibūdinama kariuomenės tvarką reglamentuojantys norminiai aktai, struktūra, funkcijos, tvarka. Aptariama, kokiais būdais konstruojamas aviacinis lakūnų pasaulis, jo ribos, svarba lakūnų tapatybei bei raiškos būdai.
2.1. Aviacijos Simbolika ir Lakūnų Tapatybė
XX a. pirmame dešimtmetyje prasidėjo skraidymo aparatų, varomų vidaus degimo varikliais, era. Netrukus kilęs karas praktiškai išbandė šią techniką kaip ginklą. Tai paskatino technologinį orlaivių progresą, karinių aviacinių struktūrų atsiradimą, tarptautinės aviacijos terminologijos formavimąsi, aviacijos simbolikos bei savitų elgesio normų kūrimą.
Lakūnai, kurdami savo aplinką bei nustatydami kultūrinius santykius bendruomenės viduje ir išorėje, savo simbolinį pasaulį kuria pagal sugebėjimus ir poreikius. Aerial symbols define the disjuncture between communities but do not efface the bounds between different cultures and periods. The nonofficial traditions reveal the demands and condition of internal community.
III. Patalpų Reikalavimai Orlaiviams Laikyti
Specifiniai reikalavimai patalpoms, kuriose laikomi orlaiviai, nėra tiesiogiai aptariami, tačiau galima daryti išvadą, kad patalpų reikalavimai yra griežtai apibrėžti karinių norminių aktų, reglamentuojančių kariuomenės tvarką, struktūrą ir funkcijas. Šie reikalavimai užtikrina tinkamą orlaivių priežiūrą, saugojimą ir paruošimą skrydžiams. Tai apima:
- Apsaugą nuo aplinkos poveikio: Patalpos turi apsaugoti orlaivius nuo nepalankių oro sąlygų, tokių kaip lietus, sniegas, vėjas ir saulės spinduliai.
- Tinkamą mikroklimatą: Temperatūra ir drėgmė patalpose turi būti kontroliuojamos, kad būtų išvengta korozijos ir kitų pažeidimų.
- Saugumą: Patalpos turi būti apsaugotos nuo įsilaužimų ir vandalizmo aktų.
- Priešgaisrinę saugą: Patalpose turi būti įrengta priešgaisrinė sistema ir laikomasi visų priešgaisrinės saugos reikalavimų.
- Tinkamą apšvietimą ir ventiliaciją: Patalpos turi būti gerai apšviestos ir vėdinamos, kad būtų užtikrintos geros darbo sąlygos personalui.
Šie reikalavimai yra būtini norint užtikrinti orlaivių tinkamą būklę ir jų parengtį vykdyti užduotis.
IV. Tyrimo Metodai ir Informacijos Rinkimas
Tyrimo ir informacijos rinkimo laikotarpis 2007-2011 m. Magistriniam darbui naudojama ir 2007-2009 m. Nuo 2009 m. dalyvauta sraigtasparnių eskadrilės jauns lakkns krikatynose (2009 08 08), Aviacijos Bazės dienos minėjime Šiauliuose 2010 m. birželio mėn., tarptautiniuose gelbėjimo mokymuose Bikini 2010 Nemirsetoje, daug kartų lankytasi gelbėjimo poste Kaune ir Nemirsetoje, keletą kartų būta Aviacijos Bazėje Šiauliuose: štabe, Sraigtasparnių eskadrilėje, Transporto Eskadrilės ir LAL grandies patalpose aplankyti NATO policijos funkcijas atliekantys Lenkijos lakūnai.
Papildomai bendrauta su daugiau nei dvidešimt žmonių (per 2007-2011), susijusiais su aviacija: LAL grandies TLE lakūnais, Sraigtasparnių eskadrilės lakūnais, Skrydžių saugos departamento lakūnais (tarnaujantys Lietuvos aviacijoje nuo pat jos įkūrimo), Šiaulių Aviacijos bazės darbuotojais, Latvijos Sraigtasparnių eskadrilės lakūnais, Aviacijos istoriku ir daugelio knygų autoriumi Algirdu Gamziuku. 2010 m. Lietuvoje pristatytas parodos ciklas Sraigtasparnių eskadrilės tradicijos tapo savita ekspedicija, kuri leido užfiksuoti nemažai aviatorių gyvenimo savitumų, užmegzti itin glaudžius santykius su beveik visais Sraigtasparnių eskadrilės lakūnais, įgyti jų pasitikėjimą (parodos pristatymuose itin gausiai dalyvavo lakūnai). Šie santykiai leido bendrauti gana artimai ir užfiksuoti dažnai išoriškai nepastebimas smulkmenas.
V. Teorinis Kontekstas
Pirmas poskyris skirtas subkultūrų tyrimams, darbams, susijusiems su šiuolaikine ir tradicine kultūra, analizei. Antrame poskyryje aptariami aviacijos ir Lietuvos kariuomenės kultūriniai tyrimai. Aptariami darbai, padėję atskleisti XX a. Lietuvos kariuomenės istorinę raidą. Ketvirtame skyriuje analizuojama kariuomenės problematika socialiniu požiūriu.
M. Mead analizuodama kultūras išskyrė tris skirtingus kultūros tipus, kuriuos galima prilyginti kultūros raidos etapams:
- Postfiguratyvinė kai vaikai mokosi iš pirmtakų. Tai tradicinė kultūra, kuri remiasi vyresniųjų patirtimi, autoritetu.
- Konfiguratyvinė kai vaikai ir suaugę mokosi iš savo bendraamžių. Šiau įvardintos tradicinės ir šiuolaikinės kultūros, ką sąlygoja pramonės vystymasis, migracija.
- Prefiguratyvinė kai suaugę mokosi iš savo vaikų. Šio laikotarpio atėjimą nulemia spartus informacinis technologijų tobulėjimas. Naujos technologijos, kuris nesugebėjo įsisavinti vyresnės kartos, sumažina jų autoritetą.
Ši situacija ne tik ekonomikoje, bet ir kultūroje. Postfiguratyvinės kultūros įtaka nėra tokia ryški karinėse oro pajėgose. Vyresniųjų autoritetas įtvirtinamas laipsniais ir praskraidytomis valandomis. Šiuo metu dažnai norint apsibrėžti nagrinėjamą kultūrinį laikotarpį vartojamos tradicinės ir šiuolaikinės kultūros sąvokos. Minėtos sąvokos padalina kultūrą į du skirtingus laikotarpius, senąją iki industrinę ir dabartinę moderniąją. Šie pasižymi pasaulėžiūros įvairove.