Šeimos turtas - tai turtas, kuris yra būtinas materialusis pagrindas šeimos gyvavimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog šeimos turtas laikomas būtina materialiąja šeimos gyvavimo prielaida. Šio instituto tikslas - apsaugoti nepilnamečių vaikų bei silpnesnio ekonominiu požiūriu sutuoktinio teisėtus interesus.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) turtinius sutuoktinių santykius reglamentuoja gana plačiai. Kalbant apie šeimos turto institutą, reikėtų atkreipti dėmesį, jog šio turto teisinis režimas taikomas tiek tuo atveju, kai yra sudaryta vedybų sutartis, tiek tuomet, kai sutuoktinių turtinius santykius reglamentuoja įstatymas.
Šeimos turto teisinio režimo esmė yra ta, kad toks turtas gali būti naudojamas, valdomas ir juo disponuojama, atsižvelgiant į šeimos santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatytus ypatumus ir apribojimus.
Visuomenininkė Karilė Levickaitė susidūrė su sunkumais registruojant savo butą kaip šeimos turtą, nes ji nėra susituokusi, nors augina vaikus. Tokią situaciją ekspertai vadina diskriminacija.
VU Teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras aiškina, kad šeimos turto sąvoka gana siaurai apibrėžta Civiliniame kodekse, ir problema atsiranda Nekilnojamo turto registrą tvarkančios institucijos veikloje.
Kas priskiriama šeimos turtui?
Neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra žemiau numatytas turtas, jis yra pripažįstamas šeimos turtu:
- Šeimos gyvenamoji patalpa. Patalpa laikoma šeimos gyvenamąja, jei šeima joje iš tikrųjų gyvena. Taigi šiuo atveju šeimos gyvenamoji patalpa nustatoma pagal faktinę situaciją. Tai gali būti ne tik butas ar namas, bet ir kitokia patalpa, kurioje gyvenama (sodo namelis, gyvenamasis vagonėlis ir pan.). Jei šeima turi du butus, tačiau viename iš jų negyvena, o jį nuomoja, toks butas nebus pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtu visais atvejais pripažįstama sutuoktinių vienintelė gyvenamoji vieta, nesvarbu, koks jos faktinis statusas (tai gali būti netgi viešame registre kaip gyvenamasis namas neįregistruotas sodo namelis).
- Kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti. Baldai, buitinė technika, kiti namų apyvokos daiktai (CK nepateikia baigtinio tokių daiktų sąrašo). Atkreiptinas dėmesys, jog prie šeimos turto nepriskiriami meno kūriniai, įvairios kolekcijos, namų bibliotekos, ginklai, transporto priemonės, brangūs papuošalai, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju norint nustatyti, kokie daiktai naudojami šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, reikėtų atsižvelgti į faktines šeimos gyvenimo aplinkybes, pvz., automobilis gali būti priskirtas prie tokių daiktų, jei jis atokiai gyvenančiai šeimai yra vienintelė susisiekimo priemonė nugabenti vaikus į mokyklą.
- Teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. Ši teisė gali atsirasti nuomos, panaudos ar uzufrukto pagrindu. Tai yra tie atvejai, kai nė vienas iš sutuoktinių neturi nuosavybės teisės į patalpą, kurioje gyvena (pvz., gyvena tėvams priklausančiame name, nuomoja butą ir pan.).
Tai reiškia, jog CK 3.84 str. 2-3 d. nurodytas turtas įgyja šeimos turto statusą neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė jis buvo prieš sudarant santuoką ar ją sudarius. Vadinasi, šeimos turtas nėra alternatyvi asmeninės ir bendrosios nuosavybės forma.
Kalbant apie šeimos turtą, reikėtų žinoti, jog šeimos turto teisinį statusą jis įgyja nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis gali panaudoti tik tuo atveju, jei nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas.
Šeimos turtas - svarbi materialinė šeimos gerovės dalis.
Šeimos turto valdymas ir disponavimas
CK 3.85 str. nustato, jog tais atvejais, kai vienintelės šeimos gyvenamosios patalpos savininkas yra vienas sutuoktinis, savo nuosavybės teisę į šią patalpą jis gali perleisti, įkeisti ar kitaip ją suvaržyti gali tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą.
Sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą.
Jei sutuoktinis nedavė sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo nepatvirtino, jis turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, tačiau tik tuo atveju, jei ginčijama gyvenamoji patalpa viešame registre buvo nurodyta kaip šeimos turtas. Jei tai nebuvo padaryta, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įrodžius, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, jog gyvenamoji patalpa yra šeimos turtas, nors viešame registre tai ir nebuvo nurodyta.
Negaliojančiu jokiais atvejais negalima pripažinti atlygintinio sandorio, kurio kita šalis buvo sąžininga. Šiuo atveju preziumuojama, jog iš tokio sandorio gaunamos pajamos skiriamos šeimos poreikiams tenkinti.
Jei pajamos nebuvo skirtos šeimos poreikiams, o buvo panaudotos jas gavusio sutuoktinio asmeninėms reikmėms, nors parduotas turtas buvo abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kitas sutuoktinis gali savo interesus ginti dalijant bendrą turtą reikalaudamas atitinkamai didesnės dalies ar kompensacijos.
Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu neatsižvelgiant į kitos sandorio šalies sąžiningumą.
Jei sutuoktiniai turi bendrų nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti, būtinas teismo leidimas (jis yra būtinas visiems sandoriams, dėl kurių gyvenamoji patalpa galėtų netekti šeimos turto teisinio režimo). Šis reikalavimas taikomas ir tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamoje patalpoje nepilnametis gyvena su vienu iš savo išsituokusių ar nesudariusių santuokos tėvų.
Sandorį, sudarytą be teismo leidimo, turi teisę ginčyti ne tik jo nesudaręs kitas sutuoktinis, bet ir vaikas (jo globėjas, rūpintojas), vaiko ar jo tėvų įpėdiniai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras.
Pabrėžtina, jog vaikų ir jų interesais ieškinį pareiškiančių asmenų teisė ginčyti sandorį neribojama net ir tais atvejais, kai šeimos gyvenamoji patalpa viešame registre kaip šeimos turtas įregistruota nebuvo.
Šeimos turto apsauga nuo kreditorių
CK 3.85 str. 3d. nustato garantiją, saugančią šeimos turtą nuo kreditorių išieškojimų. Iš šeimos turto negali būti išieškoma, jei kreditoriai žinojo ar turėjo žinoti dvi aplinkybes: kad sudarytas sandoris nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir kad jis prieštarauja šeimos interesams.
Jei tokios registracijos nėra, preziumuojama, jog kreditorius sąžiningas ir jo galimybės išieškoti iš šeimos turto minėtame CK straipsnyje įtvirtinta taisyklė neriboja.
Šeimos turto teisinio režimo pasibaigimas
Normos, reglamentuojančios šeimos turto teisinį režimą, yra imperatyvios, o tai reiškia - sutuoktiniai sutartimi jo pakeisti negali (negalima, pvz., susitarti, jog vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa nelaikoma šeimos turtu ar kad jai įkeisti nereikia kito sutuoktinio sutikimo).
CK 3.86 str. nustato, kada pasibaigia šeimos turto teisinis režimas:
- Santuoka nutraukiama;
- Turtas, kuris buvo laikomas šeimos turtu, žūsta ar yra sunaikinamas;
- Sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi (separacijos atveju).
Savaime suprantama, jog šeimos turto teisinis režimas taip pat baigiasi vienam iš sutuoktinių mirus ar teismo sprendimu paskelbus jį mirusiu.
Atkreiptinas dėmesys, jog išvardintais atvejais šeimos turto teisinis režimas pasibaigia sutuoktiniams, tačiau lieka galioti nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės.
Tačiau net ir tais atvejais, kai šeimos turto teisinis režimas baigiasi, sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikta teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (iki vaikų pilnametystės nustatomas uzufruktas). Jei sutuoktiniai šeimos gyvenamąją patalpą nuomojosi, teismas sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, gali perkelti nuomininko teises.
Teisinėje praktikoje šeimos, auginančios nepilnamečius vaikus, dažnai susiduria su situacijomis, kai parduodant ir/ar įkeičiant savo gyvenamąją patalpą, notaras pareikalauja teismo leidimo. Minėta situacija yra ne svetima ir tada, kai vienintelėje šeimos gyvenamoje patalpoje nepilnametis gyvena su vienu iš savo išsituokusių ar santuokos nesudariusių tėvų. Abiem atvejais yra svarbus nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo aspektas (turėti gyvenamąją vietą, normalias gyvenimo bei auklėjimo sąlygas ir pan.).
Nors teisininkai vieningai sutaria, jog tokia leidimų išdavimo procedūra yra pagrįsta, nes teismas įvertina, ar nebus pažeisti nepilnamečių vaikų teisėti interesai, tačiau visuomenė dažnai peikia tokius įstatymuose numatytus reikalavimus, kurie neva yra tik nereikalinga papildoma našta ir taip laiko neturintiems žmonėms.
Turto deklaravimas
Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija (FR0001) turi būti pateikiama iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d.
Pateikimo būdai:
- Elektroniniu būdu, naudojantis elektroninio deklaravimo sistema (EDS).
- Atsiųnčiant paštu arba pristatant į bet kurią apskrities valstybinę mokesčių inspekciją.
FR0001 priedai ir jų paskirtis
Žemiau esančioje lentelėje pateikti prie metinės turo deklaracijos (FR0001) pridėti priedai bei jų naudojimo paskirtis.
| Deklaracijos FR0001 priedo pavadinimas | Deklaracijos FR0001 priedo paskirtis |
|---|---|
| FR0001T priedas | Nekilnojamasis turtas (įskaitant nebaigtus statyti statinius) ir privalomai teisiškai registruotinas kilnojamasis turtas. |
| FR0001V priedas | Vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos, vekseliai ir pan.), pajai ir kiti dokumentai, kurie laikomi vertybiniais popieriais, kai vieno gyventojo turimų vertybinių popierių (įskaitant pajus ar dalis) bendra vertė yra didesnė nei 1 500 Eur. Taip pat šiame priede turi būti deklaruojami meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė yra didesnė nei 1 500 Eur. |
| FR0001L priedas | Visos didesnės nei 1 500 Eur lėšos, ataskaitinių metų pabaigoje turėtos tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių bankuose ir ne bankuose, įskaitant ataskaitinių metų pabaigoje tebeturimas pasiskolintas pinigines lėšas ir individualios įmonės savininko į savo įmonę įneštas ir neatsiimtas pinigines lėšas. |
| FR0001S priedas | Gyventojo kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, tiek esantiems Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse, paskolintos ir iki ataskaitinių metų (ataskaitinio laikotarpio) pabaigos nesusigrąžintos lėšos, kurių bendra suma didesnė nei 1 500 Eur. |
| FR0001G priedas | Gyventojo tiek iš Lietuvos, tiek ir iš užsienio valstybės fizinio ar juridinio asmens pasiskolintos ir iki ataskaitinių metų pabaigos nesugrąžintos lėšos (įskaitant įsigytų kreditinių kortelių panaudotas ir iki ataskaitinių metų pabaigos nesugrąžintas lėšas), kurių bendra suma yra didesnė nei 1 500 Eur. |
| FR0001P priedas | Šį priedą turi užpildyti tik gyventojai, pageidaujantys gauti: piniginę socialinę paramą (įskaitant ir jų šeimų narius); paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti (įskaitant ir jų šeimų narius); aukojantys savarankiškam politinės kampanijos dalyviui; politinių organizacijų nariai, per kalendorinius metus sumokėję didesnį nei 360 Eur politinės organizacijos nario mokestį. |
Gyvenimas kartu - svarbus faktorius
Advokatas Gediminas Žlioba sako, kad bylose, kuriose sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą.
„Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys, bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais yra nelogiškas. Todėl pagal suformuotą teismų praktiką jungtinės veiklos susitarimu gali būti laikomas nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge.
Ypač, jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus. Taip pat - ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis, savo darbu ir panašiai. Tai yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę“, - sakė G. Žlioba.
Atsižvelgiama ir į įdėtą darbą
Tokio pobūdžio bylose vertinama, ar ikisantuokinį turtą buvo siekiama įgyti šeimos poreikių tenkinimui. Vien tai, kad, pavyzdžiui, vyro turtinė padėtis ir gaunamos pajamos visą laikotarpį kol šalys gyveno kartu buvo ženkliai didesnės, nesudaro pagrindo pripažinti, kad moteris neprisidėjo prie ginčijamo turto sukūrimo, jeigu moteris gimdė vaikus ir dėl vaikų auginimo negalėjo gauti didesnių pajamų.
Šalių bendrą gyvenimą ir bendrą ūkio tvarkymą patvirtina ir ta aplinkybė, kad šalys kartu rūpinosi savo nepilnamečiais vaikais.
Pagal suformuotą teismų praktiką turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
„Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir panašiai“, - pastebėjo advokatas.
Nėra įrodymų - turtas bendras
Bendra nuosavybe teismas gali pripažinti ir tą turtą, kurį vienas iš sutuoktinių įsigijo savo asmeniniams poreikiams, bet jam įsigyti panaudojo daugiau bendrų lėšų, nei savo.
Pasak G. Žliobos, pažymėtina, kad šalies pareiga įrodyti jungtinę veiklą kuriant bendrą turtą negali būti formuluojama per griežtai, reikalaujant pateikti tam tikrus įrodymus dėl šalies dalyvavimo turto pagerinime.
„Neretai pagal bylos duomenis negalint nustatyti, kokią konkrečią dalį į bendro turto sukūrimą investavo kiekvienas iš sutuoktinių, taikytina CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta partnerių lygių dalių įnašų prezumpcija.
Jeigu, tarkime, nei viena iš šalių neteikia įrodymų apie statybinių medžiagų namo bei ūkinių pastatų renovavimui ir apdailai įsigijimo, tai gali būti pagrindas išvadai, kad medžiagos ir darbai buvo vykdomi bendru sutarimu iš bendrų lėšų. Ir rinkti įrodymus, kieno lėšomis buvo atliekamas turto pagerinimas, tuo metu buvo neaktualu.
Taigi, kaip matome, variantų, kai asmeninis turtas įgytas iki santuokos gali būti pripažintas bendru tikrai yra ir teismuose ši praktika yra tikrai nereta“, - akcentuoja G. Žlioba.