Nuo pat pirmos savo gyvenimo dienos vaikai bando suprasti pasaulį. Žaisdami jie tyrinėja aplinką, supranta, kaip veikia tam tikros priemonės, suvokia pagrindinius fizikinius reiškinius (lengvumą, sunkumą, greitį, lėtumą, žemės trauką ir kt.). Svarbu, kad jų tyrinėjama aplinka būtų saugi, tačiau kiemuose bei vaikų žaidimo aikštelėse yra didelė rizika susižaloti.
Jungtinių Tautų Organizacija Vaiko teisių konvencijoje skelbia apie vaiko teisę augti saugioje aplinkoje. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, vaikų sužalojimai yra viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, reikalaujanti ypatingo dėmesio. Lietuvoje mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių mažėja jau keletą metų, tačiau vis dar išlieka aukštas.
Tarptautiniai ekspertai, vaiko saugos specialistai laikosi nuostatos, kad vaiko negalima kaltinti už tai, kad jis susižalojo - kalti yra suaugusieji, kurie jo neprižiūrėjo, nepasirūpino jo saugumu. Įrodyta, kad draudimai ir mokymai beveik nesulaiko vaikų nuo neatsargaus elgesio, ypač kai šalia nėra suaugusiųjų. Saugiai įrengta aplinka padeda vaikų sužalojimų namų aplinkoje skaičių sumažinti 25-30 proc. Tai pavyko padaryti Austrijoje, Švedijoje ir Skandinavijos šalyse.
Teisiniai reikalavimai ir normos
Sveikatos apsaugos ministerija, išanalizavusi Lietuvos savivaldybių informaciją apie vaikų žaidimų aikštelių situaciją savivaldybėse, užsienio šalių patirtį, 2015 m. patvirtino Lietuvos higienos normą HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos“, kurioje nustatė pagrindinius vaikų žaidimų aikštelių ir vaikų žaidimų patalpų įrengimo viešose vietose, jų naudojimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus. Ši higienos norma taikoma projektuojant, statant, rekonstruojant, remontuojant, įrengiant ir naudojant žaidimų aikšteles ir žaidimų patalpas.
2023 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos higienos normos HN 131:2023 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (HN 131:2023) nauja redakcija. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai vaikų žaidimų aikštelėms ir patalpoms atnaujinti atsižvelgus į praktinius reikalavimų įgyvendinimo aspektus.
Lietuvos higienos norma HN 131:2015 nustato pagrindinius vaikų žaidimų aikštelių įrengimo viešosiose vietose, jų naudojimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus, Lietuvos standartas LST EN 1176 - bendruosius saugos reikalavimus ir bandymo metodus vaikų iki 14 m. žaidimų aikštelės įrenginiams.
Kas yra vaikų žaidimų aikštelė ar vaikų žaidimų patalpos?
Vaikų žaidimų aikštelė ar vaikų žaidimų patalpos - tai vaikų žaidimams, poilsiui ir ugdymui skirta aikštelė ar patalpos, kurioje įrengta žaidimų įranga.
Pilnas žaidimų aikštelės konstrukcijos įrengimas: žingsnis po žingsnio
Žaidimų aikštelių įrengimo reikalavimai
- Žaidimų aikštelės turi būti įrengiamos ne arčiau kaip 10 m nuo buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių, gatvių, automobilių stovėjimo aikštelių, elektros tinklo įrenginių ir ne arčiau kaip 15 m atstumu nuo automobilių saugyklų ištraukiamosios vėdinimo sistemos angų.
- Jei aikštelės ribos nutolusios nuo gatvės važiuojamosios dalies mažiau nei 20 m, tokia aikštelė turi būti aptverta tvora ar gyvatvore.
- Aikštelės zonoje taip pat neturėtų būti medžių, betono luitų, akmenų, šaknų ir pan.
Žaidimų aikštelėje matomoje vietoje turi būti pritvirtinta žymena, kurioje nurodytas:
- bendrasis telefono numeris, kuriuo galima skambinti įvykus avarijai;
- techninės priežiūros personalo telefono numeris;
- žaidimų aikštelės pavadinimas, adresas, savininkas;
- kokio amžiaus vaikams žaidimų aikštelė skirta;
- paskutinį kartą atliktos žaidimų aikštelės įrangos pagrindinės metinės kontrolės data ir kita reikalinga informacija.
Naujai įrengiamos žaidimų aikštelės įranga turi būti sumontuota pagal gamintojo instrukcijas ir po sumontavimo patikrinta (įvertinta) akredituotos įstaigos bei turėti šios įstaigos išduotą kontrolės ataskaitą arba kontrolės sertifikatą. Įrengtos aikštelės gali būti pradėtos naudoti tik jas perdavus savininkui ar jo įgaliotam fiziniam ar juridiniam asmeniui.
Aikštelės turi būti prižiūrimos ir valomos, žolė šienaujama, žiemą takeliai turi būti neslidūs. Jos turi būti prižiūrimos - pjaunama žolė, žiemą nukasti ir neslidūs takeliai. Smėlį smėlio dėžėse reikia pakeisti ar atnaujinti kiekvieną pavasarį ir pagal epidemiologines reikmes, o pačios smėlio dėžės turi būti apsaugotos nuo užteršimo jas uždengiant. Žaidimų aikštelėje ar šalia jos turi būti šiukšliadėžė.
Žaidimų patalpų įrengimo reikalavimai
Prie žaidimų patalpų turi būti įrengti sanitariniai mazgai su vaikų ūgiui pritaikytais įrenginiais. Laiptai, durys, langai turi būti įrengti taip, kad užtikrintų vaikų saugumą, baldai turi atitikti vaikų ūgį.
Žaidimų patalpose, kuriose teikiamos vaikų priežiūros paslaugos, turi būti sudarytos higieniška sąlygos nemokamai atsigerti geriamojo vandens (pvz., pilstomo iš geriamajam vandeniui skirtų indų, talpų, automatų ir pan.). Taip pat patalpose turi būti pirmosios pagalbos rinkinys bei paskirtas asmuo, atsakingas už šio rinkinio priežiūrą ir papildymą.
Jei žaidimų patalpose teikiamos vaikų priežiūros paslaugos, šias paslaugas gali teikti tik pilnamečiai darbuotojai, įgiję pirmosios pagalbos teikimo žinių. Jei teikiamos vaikų mokymo, ugdymo ir auklėjimo paslaugos, jas teikiantys darbuotojai gali dirbti tik pasitikrinę sveikatą.
Žaislai neturi kelti pavojaus vaikų sveikatai, jie turi būti švarūs, atitikti vaikų amžių. Įranga bei kitas inventorius turi būti švarūs, tvarkomi, valomi kiekvieną dieną drėgna pašluoste ir pagal poreikį.
Kiti svarbūs aspektai
Projektuojant žaidimų aikšteles svarbu atsižvelgti į būsimų naudotojų amžių. 1 - 6 metų mažiesiems dažniausiai rūpi viską apžiūrėti, užlipti, tuo tarpu vyresniems 7 - 14 metų labiau patinka sportiniai žaidimai, rungtyniauti tarpusavyje.
Renkantis gaminius labai svarbu atsižvelgti į jų medžiagiškumą, nuo kurio priklauso ir kaina. Gaminiai su apdailos detalėmis iš faneros bus pigesni, tačiau ne tokie ilgaamžiai kaip pagaminti iš HPL (aukšto slėgio laminato) ar HDPE (aukšto slėgio polietileno) plokščių. Ilgiausiai tarnaus įrenginys su nerūdijančio plieno ar aliuminio konstrukcija, taip pat cinkuotas, cinkuotas ir dažytas milteliniu būdu metalas.
Žaidimų ar sporto įrenginius aikštelėje reikia pastatyti laikantis tam tikrų standarto reikalavimų. Įrenginių saugos zonos negali kirstis tarpusavyje, išskyrus tam tikras išimtis.
Akredituotos įstaigos kartą per metus turi atlikti vaikų žaidimų aikštelių ir vaikų žaidimų patalpų patikrinimą, siekdamos nustatyti bendrąjį jų įrangos ir jos pamatų bei paviršių saugos lygį.
Už žaidimų aikštelių, patalpų įrangos priežiūrą ir saugą atsako juos eksploatuojantys juridiniai ar fiziniai asmenys. Savininkams nepaskyrus žaidimų aikštelių ir (ar) patalpų eksploatuotojo, už jų priežiūrą ir saugą atsako savininkai.
Taigi, siekdami išvengti vaikų traumų, tėvai ir visi suaugusieji turi stengtis visomis įmanomomis priemonėmis užkirsti kelią vaikų sužalojimams: kurti saugią vaikams aplinką, pašalinti riziką, naudoti saugią įrangą ir, be abejo, atsakingai prižiūrėti vaikus.
Papildomi patarimai įrenginėjant vaikų žaidimo aikšteles
- Vienas dalykas, kuris neretai užmirštamas, planuojant kieme žaidimų aikštelę - atvira erdvė. Lygus, erdvus žole apsodintas plotas, tinkamas sportui ir įvairiems žaidimams, yra būtinas. Svarstytinas netgi sintetinės žolės dangos įrengimas žaidimo aikštelei. Atviros žaidimo aikštelės suteikia galimybes plačiai įvairovei judrių žaidimų - nuo badmintono iki gaydynių. Keli medžiai aplink kiemo perimetrą yra pranašumas. Be to, kad teikia šešėlį, medžiai gali tarnauti slaptavietėmis ar atramomis tinklams.
- Tvora - labiausiai paplitęs sprendimas, kai norima sulaikyti vaikus kieme ir apsaugoti nuo pašalinių. Tam taip pat tinka gyvatvorės, akmenų ar plytų sienelės, kurios taip pat gali tarnauti pramogoms, pvz., kaip laikiklis krepšinio lentai. Aptverti būtina baseinus, kitus vandens telkinius, jei maži vaikai žaidžia netoliese.
- Specializuoti žaidimo plotai gali būti įrengti pakankamai nebrangiai. Plačią, išgrįstą aikštelę galima paversti krepšinio ar futbolo aikštele. Dažais pažymėkite aikštelės ribas. Viena iš vertingiausių žaidimo vietų yra smėlio dėžė, kuri tinka ir žaidimams su sunkvežimiais ir kastuvais, ir smėlio pyragų kepimui - paprastas smėlis gali būti begalinių kūrybiško malonumo valandų šaltiniu. Smėlis lengvai nusiplauna, bet jo dėžei reikalinga priežiūra. Didelė įvairovė žaidimų aikštelės įrangos su čiuožyklomis, sūpuoklėmis, kopetėlėmis ir virvėmis. Pasirinkite įrangą, kuri nereikalaus daug priežiūros. Kuo daugiau ketinate išleisti, tuo svarbiau pasirinkti įrangą, suderinamą su besikeičiančiais vaikų - nuo kūdikių iki mokyklinukų - norais ir poreikiais. Žaidimų aikštelių kaina priklauso nuo medžiagų, panaudotų gamybai, ir atrakcionų kiekio (tik smėlio dėžė ar ir sūpynės, kopetėlės, sienelė laipiojimui, čiuožykla ir t.t.). Čiuožyklą galima rinktis pagamintą iš plastmasės arba skardos. Ji turėtų būti išgaubta ir aukštesniais šonais. Skardinė čiuožykla ilgaamžiškesnė, bet vasarą įkaista. Plastmasinė čiuožykla tarnaus trumpiau, bet jei perkama vienos šeimos vaikams, o ne vaikų darželio aikštelei, jos užteks.
- Kurdami žaidimų aikštelę, nepamirškite, kad kalva ar jos šlaitas suteikia papildomų smagių pojūčių. Jei aikštelei paskirtas plotas lygus, o erdvės pakanka, nuolydį galite sukurti patys.
- Kita kibirkštis natūraliam vaikų kūrybiškumui įžiebti yra maža, uždara, panaši į kambarį patalpa. Kai aikštelės pabosta arba žaidimus nutraukia lietus, puikiai „suveikia" mažos slėptuvės.
- Patrauklios erdvės vaikams kūrimas beprasmis, jei ji bus statoma iš trapių, nekokybiškų arba labai brangių medžiagų, kelsiančių susirūpinimą dėl sugadinimo. Jei turite trapių ar vertingų augalų, izoliuokite juos nuo žaidimo zonų. Vaikai nemoka ir neturi saugoti žaidimų aplinkos, kad ji atrodytų kaip nauja.
- Čia tinka viskas: nuo stacionarių iki paprastų pripučiamų baseinų ir vejos purkštuvų. Prie žaidimų aikštelės pastatykite suoliuką ar stalą su kėdėmis.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 2 punkte įtvirtinama pamatinė nuostata, išreiškianti valstybės prisiimtų įsipareigojimų turinį - užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę naudotis visomis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytomis vaiko teisėmis ir laisvėmis. To paties įstatymo 16 straipsnyje įtvirtinama nuostata, kuri numato, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato, kad vaikų poilsį ir laisvalaikį garantuoja įstatymai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. vaikų žaidimų aikštelių insoliacijos laikas lygiadieniais (03.22 ir 09.22) turi būti ne trumpesnis kaip 3 valandos, miestų centrinėse dalyse - ne trumpesnis kaip 2,5 valandos.
Vaikai mėgsta leisti laiką žaidimų aikštelėse, tačiau jose yra nemažai galimybių susižaloti. Dažniausiai pasitaikantys sužalojimai - smegenų sukrėtimai, užsigavus galvą į žaidimų aikštelės grindis, kaulų lūžiai, sąnarių išnirimai. Žaidimų aikštelės turi būti pritaikytos skirtingo amžiaus vaikams, atsižvelgiant į jų poreikius, kiemo erdvę ir finansines galimybes. Patartina aikštelę vaikams statyti atviroje erdvėje, kur nėra aukštų medžių. Žaidimų aikštelės grindys neturi būti labai kietos. Didesnių gabaritų konstrukcijos įbetonuojamos į žemę arba įkasamos. Labai svarbi patikima ir saugi aikštelės atrakcionų konstrukcija: ji turi būti gaminama be aštrių kampų, nepaliekama pavojingų tarpų tarp judančių dalių. Įrengiant žaidimų aikštelę, atsižvelkite į vaikų amžių: įranga, tinkama mokyklinio amžiaus vaikams, netinka pradedantiems vaikščioti kūdikiams. Be abejo, negalima palikti žaisti vaikų vienų. Pradedantiems vaikščioti kūdikiams reikia maksimalios priežiūros.