Nauja realybė: ergonomiška darbo vieta namuose ir nekilnojamojo turto vadyba

Visą pasaulį netikėtai apėmus pandemijai, o gyvenimus sukausčius karantinui, populiariu tapo posakis „nauja realybė“. Darbas iš namų tapo nauja realybe, o namams šiuo laikotarpiu teko svarbus egzaminas: ar namuose esame produktyvūs?

Panašu, kad iš namų dirbsime dažniau. Įvairūs tyrimai ir apklausos darbą iš namų jau seniai vertina kaip vieną iš puikių darbuotojų motyvacijos priemonių: tai suteikia galimybę individualiai pasirinkti patogų darbo grafiką, prisitaikyti prie savo efektyvumo ritmo, susikurti patinkančią darbo aplinką. Apie 30 proc. „Citus“ klientų įsirengdami naują būstą integruoja darbo vietą į interjero projektą, tačiau tai aktualu ir esamame būste, nes darbo vietos namuose poreikis, neabejotinai, augs.

Planuojant darbo vietą reikia atsakyti keletą svarbiausių klausimų: kiek laiko per dieną ar savaitę joje reikės praleisti; ar įmanoma tam skirti atskirą erdvę, ar darbuotis teks viename iš kambarių; kokių darbo priemonių reikės; kokia yra visos šeimos dienotvarkė - ar galima rasti namų vietą, kur dienos metu bus tyliau bei ramiau ir pavyks susikoncentruoti. Be abejo, pats darbo pobūdis taip pat padiktuoja reikalavimus: ar didžiąją darbo dalį bendraujama (pvz., el. paštu, o gal telefonu, kitomis ryšio priemonėmis), ar tai ilgesnio susikaupimo reikalaujantis techninis, kūrybinis darbas.

„Citus“ interjero dizaineriai Rūta Montrimaitė ir Marius Morozovas akcentuoja, kad geriausias variantas, jei įmanoma, yra darbo zonai skirti atskirą patalpą. Tai leistų atsiriboti nuo triukšmo, sutalpinti ne tik kompiuterį, bet ir kitą įrangą, priemones, dokumentus. Jei tokios galimybės nėra arba nėra didelio poreikio, darbo zoną galima įrengti kambario kampe, ant palangės, balkone, terasoje. Darbo zoną nuo kitų erdvių galima atskirti širmomis, užuolaidomis, stelažais ar lentynomis.

„Ir biure, ir esamame ar naujame būste įrenginėjant darbo vietą svarbūs tie patys dalykai: erdvė, tvarka, galimybė susikaupti, apšvietimas ir sąlygos patogiai sėdėti bei pasiekti darbui reikalingas priemones - darbo vietos ergonomika. Darbo vietoje turi būti patogaus aukščio, ilgio ir pločio paviršius darbui, netriukšminga aplinka, reikia palaikyti tvarką - čia neturėtų būti blaškančių pašalinių daiktų. Tačiau ne mažiau svarbu išlaikyti harmoniją tarp darbo ir rutinos, poilsio bei pramogų, todėl šias funkcijas - taigi, ir erdves - reikėtų atskirti“, - pabrėžia interjero dizainerė R. M.

Morozovas pataria apgalvoti apšvietimą: „Idealu rasti vietą, kur būtų daug natūralios šviesos. Ji turėtų sklisti iš šono: dešiniarankiams - iš kairės, kairiarankiams - iš dešinės. Jei saulės spinduliai kris iš nugaros, jie gali apsunkinti žiūrėjimą į kompiuterio ekraną; jei iš priekio - akinti“, - sako dizaineris.

Svarbiausi darbo vietos atributai - stalas ir kėdė. Jei ant stalo tereikės pasidėti nešiojamąjį kompiuterį, užrašinę ir rašiklį bei puodelį kavos, svarbiausia, kad jis būtų tinkamo aukščio ir patogus atsisėsti. „Kompaktiškų ir erdvę taupančių idėjų darbo vietai yra daugybė: prie sienos tvirtinama užlenkiama lentyna ar stalviršis, plati palangė, jei ji yra tinkamame aukštyje, „paslėptas“ darbo stalo modulis sieninėje, rūbų spintoje ar kituose korpusiniuose balduose. Įkvėpimo galima ieškoti baldų salonuose ar internete - tokias idėjas baldininkai tikrai galės išpildyti“, - pataria R.

Tačiau jei darbui reikia daugiau priemonių, dizainerė pataria neskubėti: jei reikalingas papildomas ekranas, spausdintuvas, skeneris, kitos priemonės, reikia rasti vietos ir dokumentų segtuvams, darbo erdvėje reikės numatyti ir spintas ar lentynas, didesnį, funkcionalesnį stalą. Kad ir kiek mažai įrangos tiesioginiam darbui reikia, jai prijungti būtina numatyti elektros lizdų. Bent viena rozetė šalia darbo vietos privalo būti - prie jos galima prijungti šakotuvą, bet geriausia, kad keli lizdai būtų po stalu ir bent du - virš jo. Darbas neįsivaizduojamas be interneto. Jei namuose veikia greitas bevielis ryšys, gal nieko daryti ir nereikės.

M. Morozovas rekomenduoja daug dėmesio skirti patogiai kėdei, ant kurios teks praleisti ne vieną valandą per dieną. „Iš asmeninės patirties žinau, kad praleisti 8, o dažnai - ir daugiau valandų ant kėdės yra nemenkas iššūkis. Todėl labai siūlau susirasti būtent Jums tinkamą ir patogią kėdę, už kurią nugara tikrai padėkos. Nepagailėkite šiek tiek laiko, nuvykite į kėdžių saloną ir išbandykite. Labai patrauklų darbo vietos variantą galima pasiskolinti iš modernių šiandienos biurų - tai „tylos būdelės“, kurios gali tapti idealiu sprendimu turintiems galimybę ją įsigyti. Joje jau būna stalas, elektros lizdai, apšvietimas, galima iš anksto numatyti erdves daiktų pasidėjimui.

Darbo vieta namuose turi būti jauki, tvarkinga ir motyvuojanti. Joje „Citus“ dizaineriai rekomenduoja nepamiršti detalių ir smulkmenų: pasistatyti mėgstamą nuotrauką, pasikabinti paveikslą. Darbo zonoje gali atsirasti ir kamštinė arba magnetinė lenta, kuri padės planuotis darbus. Gerai turėti augalų: žaluma gerai nuteikia, valo orą ir suteikia jaukumo. Tačiau šioje erdvėje būtina išlaikyti tvarką. Jei prisikaupė dokumentų, rašiklių ar kitų darbinių smulkmenų, yra nedažnai naudojamų įrenginių, kroviklių ar laidų, visus jus galima laikyti specialiai balduose padarytose ertmėse, stalčiuose, spintelėse ar daiktadėžėse. Daiktadėžės gali būti pagamintos iš skirtingų medžiagų, būti skirtingų spalvų, todėl jas galima priderinti prie interjero.

Specialistai atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią detalę: karantino metu su kolegomis, klientais, partneriais daugiausiai bendraujame virtualiai. „Darbas iš namų turi specifiką. Išnyksta fizinės ribos tarp darbo ir namų, todėl daugelis žmonių sako, jog darbą namuose apsunkina tai, kad visos veiklos susipina vienoje erdvėje“, - teigia Liana Mogišaitė, produktyvumo ir komandinės elgsenos trenerė.

„Įsivaizduokime šviesos jungiklį. Kai įjungiame šviesą, žinome, kad yra darbo laikas. Kai išjungiame, suprantame, jog atėjo poilsio ar miego metas. Psichologijoje šis instinktyvus suvokimas vadinamas „inkaravimu“. Jis padeda mūsų smegenims suprasti, kada pasibaigia vienas veiksmas ar procesas ir prasideda kitas. Tokiu jungikliu, padedančiu „pereiti“ iš darbo režimo į poilsio režimą ir atvirkščiai, gali tapti atskirtos skirtingų funkcijų erdvės“, - aiškina L. Jos teigimu, erdvės darbui namuose gali būti paskirstomos ir dar smulkiau. Pvz., virtuvės stalas gali būti dedikuotas idėjų generavimui, darbo stalas - techninių darbų atlikimui ir pan.

„Inkaravimo“ metodą specialistė rekomenduoja taikyti ir aprangai: nebūtina namuose dirbti su kostiumu, tačiau pižama taip pat nėra geriausias sprendimas, nes smegenims bus sunku suprasti, ar reikia dirbti, ar ilsėtis. L. Mogišaitė išskiria ir dar vieną darbo namuose iššūkį: galimybę nuolat užkandžiauti ar valgyti.

„Dirbdami pastebime, kad namuose susikaupti gali būti sunkiau, mūsų dėmesys nuklysta į kitas veiklas, vaikus, augintinius ir panašiai. Kad to išvengtumėte, išmėginkite 10 min. metodą: pradėkite bet kokį darbą prieš tai 10 minučių nusistatę žadintuvą ar laikmatį. Jam suskambėjus įvertinkite, kiek pavyko nuveikti per šį laiką. Tai praverčia ir mėgstantiems atidėlioti, bet metodas naudingas visiems ir bet kokiam darbui.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultete vyko 18-ojo Jaunųjų mokslininkų konferencijų ciklo „Mokslas - Lietuvos ateitis“ konferencija „Statyba“. Konferencijoje magistrantai, doktorantai ir kiti jaunieji mokslininkai nagrinėjo problemas, aktualias šiuolaikiniam statybos inžinerijos mokslui. Dauguma konferencijos pranešimų buvo paremti ne tik teoriniais tyrimais, bet ir autorių atliktų eksperimentinių tyrimų rezultatais. Pranešimai buvo perskaityti dvylikoje sekcijų: Architektūros inžinerija, Darbo ir gaisrinė sauga, Gelžbetoninės ir mūrinės konstrukcijos, Geotechnika, Metalinės ir medinės konstrukcijos, Statybinė mechanika, Statybinės medžiagos, Statybos ekonomika ir nekilnojamojo turto vadyba, Statybos technologija ir vadyba ir Tiltai ir specialieji statiniai.

Jaunųjų mokslininkų konferencija Statybos fakultete jau antrus metus organizuojama dviem etapais: kovo 9-18 dienomis smulkios konferencijos tematinės sekcijos vyko kiekvienoje fakulteto katedroje, o kovo 19 dieną vyko jungtinė fakulteto konferencija, padalinta į dvi sekcijas.

Nekilnojamojo turto rinkos aktualijos

COVID-19 tempo nestabdo: Europoje prasideda pakartotini ribojimai, o su jais - ir naujos aktualios ekonomikos prognozės. Šiaurės Europos rinkos, kurioms priskiriama ir Lietuva, patyrė „V“ formos ekonomikos atsigavimą. Ekonomistai išlieka budrūs, pavojaus varpais dar neskambina, tačiau sutinka, jog ankstesnės optimistinės prognozės gali šiek tiek koreguotis.

Vilniaus naujų būstų kol kas kopia aukštyn: spalio mėnesį, išankstiniais „Citus“ duomenimis, rezervuoti 627 butai ir kotedžai. Sparčiausiai besivystančiame sostinės Šnipiškių mikrorajone nekilnojamojo turto (NT) projektų valdymo įmonė „Citus“ pristato naują žaidėją - būsto projektą „Link Ten“. Dviejuose A+ energinio efektyvumo klasės 5 ir 6 aukštų namuose vilniečiai galės rinktis iš 114 skirtingo ploto ir kambarių skaičiaus butų. Investicijos į projektą sieks apie 9 mln.

Nekilnojamojo turto projektų plėtros ir valdymo įmonės „Citus“ projekte „Link Ten“ prasideda statybos darbai. Projekto 80 proc. statybos baigtumą pasiekti planuojama per metus - 2022 m. I ketv. Vilniaus būsto rinka toliau stebina: išankstiniai „Citus“ rinkos duomenys rodo, kad vasaris sostinėje pažymėtas dar vienu rekordu. Net ir atėmus galimus „sukritimus“ (tikėtina, anksčiau įvykusias rezervacijas).

Konkrečiai prognozuoti, kaip pandemija pakeis būsto rinką Lietuvoje ir jos klientų bei dalyvių lūkesčius bei elgseną, kol kas dar per anksti: nepraėjo ir pats koronaviruso pavojus, o rinkos aktyvumo svarstyklės, kaip matėme, per metus gali apsiversti ne vieną kartą.

„Citus“ analitikų išankstiniais duomenimis, šių metų sausio mėnuo Vilniuje užbaigtas su daugiau nei 700 rezervuotų naujų būstų (butų ir kotedžų) pirminėje rinkoje. Palyginimui, rekordiniu greičiu startavusiais 2020 m. Jei ne dvigubas karantinas, praėję metai, neabejotinai, būtų tapę rekordiniais sostinės būsto rinkai. Tiesa, po pirmojo karantino trumpam buvo atsiradę skelbusių priešingus rekordus ir kolapsą, tačiau taip neįvyko.

2020-uosius dar ilgai prisiminsime kaip nepaprastai sunkius įprastą rutiną sutrikdžiusius ir daugumą mūsų dukart namuose įkalinusius metus. Praėjus mėnesiui po antrojo karantino pradžios, kol kas dar sunku tiksliai vertinti jo įtaką būsto rinkai. Kiekvienų metų gale ji šiek tiek atvėsta, todėl vienareikšmiškai pasakyti, ar šių metų rezultatas yra sezoniškumo, ar karantino išdava, dar yra per sudėtinga - tai parodys vėlesni mėnesiai.

Sostinės Justiniškių mikrorajone, buvusio Buivydiškių dvaro pašonėje, „Citus“ pradeda projektą „PaJustis“, kurį sudarys penki triaukščiai daugiabučiai su 100 butų ir 80 dviejų aukštų kotedžų. Projekto pardavimai startuoja lapkričio 27 d., o namus planuojama pradėti statyti dar šiais metais: pirmiausia iškils pirmasis kotedžų etapas, o daugiabučiai - antruoju ir trečiuoju etapais.

Paskelbus antrąjį karantiną, jį sutikome ramiau: iš vienos pusės, pavasarį išmokome su tuo gyventi, iš kitos - supratome, kad reikia situaciją vertinti rimtai ir negalima su ja žaisti. Tai reiškia, kad matėme, kokios pasekmės bus, jei gyvenimas sustos - o to nenorime niekas.

Seimas po vyriausybės išvadų ketina svarstyti žemės įstatymo pakeitimus, numatančius naują mokestį už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje. „Citus“ analitikų skaičiavimu, ketvirtis baigėsi - jau banaliai dar vienu - rekordiniu mėnesiu. Kovą sostinės pirminėje būsto rinkoje rezervuoti net 966 nauji butai ir kotedžai, o per visą pirmąjį ketvirtį - net 2446. Tai yra beveik 60 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai ir 24 proc. daugiau nei per tris paskutinius 2020 m.

Dėl solidžių Lietuvai skirtų paramos projektų kils nekilnojamojo turto (NT) kainos. Tai jau matyti. Visuomenė, valdžios institucijos, medikai ir verslas sulaikę kvėpavimą laukia antrosios koronaviruso bangos. Kokios priemonės bus taikomos jo suvaldymui? Ar vėl sėdėsime namuose ir nekišime iš jų nosies?

Įmonės steigėjui nuolat ieškoti naujų verslo galimybių ir rūpintis kasdieniais bendrovės reikalais - sekinanti užduotis. Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Citus“, prasidėjus karantinui, turėjo vienokį krizės planą, tačiau po 3,5 mėn.

Prestižiniame Kauno Žaliakalnio rajone nekilnojamojo turto projektų valdymo įmonė „Citus“ pristato unikalų daugiafunkcinį konversijos projektą „Radio city“. Prestižinėje Žaliakalnio vietoje įsikūrusi legendinė radijo gamykla „Banga“ stovėjo apleista daugiau nei dvidešimt penkerius metus. Dvidešimt penkerius metus, Karlai! Prie pat Prisikėlimo bažnyčios esantis pastatas iš kažkada virusio kultūrinio gyvenimo centro tapo giliu miesto skauduliu.

Skirtingų sričių specialistai visame pasaulyje sutartinai kartoja: pasaulis po karantino nebebus toks, koks buvo. Keičiasi gyvenimo būdas, suvokimas apie namus ir aplinką, apie darbą ir bendravimą. „Citus“ Kaune, Dainavos ir Žaliakalnio rajonų sankirtoje pradėjo statyti projektą „Klevų namai“, į kurį investuos apie 8,8 mln. eurų. Statybos darbai pradėti birželio mėnesį, o 80 proc. statybos baigtumą planuojama pasiekti per 10 mėn. - 2021 m.

Perkant NT, svarbu ne tik žinoti savo poreikius, bet ir mokėti derėtis su pardavėjais. Sėkmingos derybos gali būti pirkėjo galimybė gauti nuolaidą arba kitų pridėtinių verčių. Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Citus“ Vilniuje pradeda daugiabučių projekto „Miško ardai“ antrąjį etapą. Į 119 butų Burbiškėse, Burbiškių g. 6, įmonė pranešė investuosianti 9,6 mln. Eur. Šį etapą planuojama baigti 2021 m.

Įsirengiant būstą ir svarstant, kokias lubas pasikabinti, gali susisukti galva. Kaune, šalia S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo esančiame sklype, pastatytas pasyvus būstas „Aeronamai“ paneigė daugybę mitų, apie tokio tipo pastatus. „Citus“ Vilniuje, Lazdynėliuose, pradeda statyti projektą „Būk čia“, į kurį investuos apie 7 mln. Eur. Statybos darbus projekte planuojama pradėti birželio 8 d., o 80 proc. statybos baigtumą pasiekti maždaug per 10 mėn. - 2021 m. balandžio mėn. Projekte siūlomi 96 butai ir 5 kotedžai, o 44 proc.

Karantino statistika buvo negailestinga: Vilniaus būsto rinka balandį patyrė seniai matytą nokautą po itin rezultatyvios metų pradžios. Nors pasaulį purto sveikatos ir vartojimo krizė, tačiau ekonomistai yra gana pozityviai nusiteikę dėl nekilnojamojo turto rinkos situacijos. Ypač greitai ir plačiai išplitusi koronaviruso infekcija, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbta pandemija bei daugelyje šalių imtos taikyti karantino sąlygos neaplenkė ir Lietuvos. Nuo kovo 16 d. iki kovo 30 d.

Namai šalia aerodromo? Toks sprendimas iš tiesų daugeliui gali pasirodyti neprotingas. Tačiau kauniečiui Lukui Liekiui, gyvenančiam greta S. Dariaus ir S. Visi mėgstame lyginti ir ieškoti skirtumų bei panašumų: lietuvius su latviais, vyrus su moterimis ir, žinoma, kauniečius su vilniečiais!

Pažiūrėkime: praėjusiais metais ženkliai augo paklausa, tačiau mažėjo išduodamų statybų leidimų skaičius, todėl, tikėtina, kad šiais metais naujos statybos būsto pasiūla smuks.

Ruošiantis statyti namą, viena iš svarbiausių užduočių yra išsirinkti tinkamas medžiagas. Šiais laik...

Daugelis namuose dirbome ne pačiomis geriausiomis sąlygomis. Turintiesiems šeimas teko nuolat derinti darbus su dėmesiu partneriams ir vaikams, todėl kompiuterius glaudėme ant virtuvinių stalų, ant kelių miegamuosiuose, sėdėdami ant sudedamosios kėdutės drabužinėje. Reikėjo taikytis prie visos šeimynos dienos ritmo, o tuo pačiu metu - dirbti, bendrauti su kolegomis.

tags: #nekilnojamojo #turto #vadyba #ir #ergonomika #jaunuju