Naujos tendencijos sodų kūrime: nuo ekologijos iki išmaniųjų sprendimų

Klimato kaita, pandemija, gyvenimo tempas ir požiūris į gamtą neišvengiamai veikia mūsų artimiausią aplinką. Kaip keičiasi ir formuojasi sodų kūrimo tendencijos, pasakoja studijos „Efectum Garden“ įkūrėja, aplinkos dizainerė Monika Janulevičienė.

Sunku įvardyti, kas kiek tiksliai metų atsiranda nauji vėjai sodo dizaino sferoje, tačiau dabar tendencijas iš tiesų geriausiai diktuoja ir koreguoja patys užsakovai. Manau, didžiausią įtaką tendencijoms turėjo pastarųjų metų įvykiai - pasaulinė pandemija. Žmonės negalėjo keliauti, planuoti laisvalaikio svetur, todėl naujai projektuojami individualių namų sodai įgijo naujų atspalvių, tapo labiau pritaikyti šeimos ir draugų laisvalaikiui, daugiau dėmesio skiriama sporto zonoms, maisto gamybos lauke erdvėms, žiūrima ne tik į estetinį sodo vaizdą, bet ir į sodo elementų funkcinį panaudojimą.

Klimatas akivaizdžiai keičiasi. Tam pritaria ir Lietuvos dendrologai, kurie pastebi, kad dėl šiltesnių žiemų ir sausesnių vasarų kai kurie vietiniai augalai pradėjo jaustis blogai, dažniau sirgti grybinėmis ligomis, atsirado gausesnės kenkėjų invazijos.

Kuriant sodus būtina atsižvelgti į augalų pakantumą įvairioms klimatinėms sąlygoms, nes mes siekiame gero rezultato ne metams ar dvejiems, o mažiausiai dešimtmečiui. Dėl minėtų priežasčių tenka atsisakyti kai kurių augalų rūšių. Pavyzdžiui, veimutinių pušų ar eglių, kurios gana greitai suserga ir žūva. Taip pat tenka atsisakyti nemažai kadagių veislių, anksčiau gausiai naudotų aplinkos dizaino projektuose.

Visgi čia ir kita pusė - šiltesnės žiemos leidžia soduose auginti tokius augalus, kurie anksčiau nežiemodavo arba būdavo labai jautrūs šalčiui, dėl to netekdavo dalies savo grožio. Dabar projektuose galime naudoti 6-7 klimatinės zonos augalus, kuriuos dažnai matome ir pasaulinio lygio parodos „Chelsea flower“ dizainerių darbuose, ir taip drąsiai semtis iš jų augalų komponavimo idėjų.

Žmonės vis labiau atsigręžia į ekologiją ir dažnai pamini, kaip jiems svarbu, kad savo sode nereikėtų naudoti pesticidų, t. y. įvairių cheminių medžiagų, kurios skirtos kovoti su augalų kenkėjais, ligomis ir, žinoma, piktžolėmis. Dažnai užsakovai akcentuoja, kad nori sode matyti daugiau drugelių, laumžirgių ar bičių, taigi gėlynuose dažnai naudojami kvapūs, medingi augalai. Tai leidžia suprasti, kad žmonėms rūpi ne tik sodo estetinis vaizdas, bet ir mikrofaunos išsaugojimas. Dažnai pagalvojama ir apie paukščius, ypač kuriant didesnes sodybas, žmonės prašo sodinti augalų, kurie žiemą išlaiko sunokusias uogas. Tam puikiai tinka šermukšniai, šaltalankiai, gudobelės, Zyboldo obelys. Žiemą augalai paukščiams tampa maisto banku ir pagyvina žmonių gyvenimą.

Sodas yra neatskiriama daugelio žmonių gyvenimo dalis, tad jis kinta priklausomai nuo to, kokie žmogaus poreikiai, hobiai ir koks gyvenimo tempas. Gyvenimo tempas daugumai pastaruoju metu neįtikėtinai didelis, tad natūralu, jog nelieka laiko sodui prižiūrėti, ypač tokio, kurį reikia ravėti kelis kartus per savaitę. Matome aiškų poreikį kurti tokius sodus, kurie gyvuoja ir klesti patys su minimaliu žmogaus įsikišimu. Tai reiškia, kad augalai turi derėti taip, kad nekonkuruotų tarpusavyje, sutaptų jų augimo sąlygos, drėgmės, šviesos, grunto pH poreikis - visai kaip natūralioje gamtoje. Galima sakyti, jog žmonės dažnai nori matyti natūralių formų, struktūrų mūsų kraštui būdingus augalus savo želdiniuose, tačiau šiek tiek daugiau ritmikos, tvarkingesnio dėstymo nei natūralioje gamtoje. Ieškoma kažko tarp natūralizmo ir modernaus šiuolaikiško sodo.

Be visa ko, sodai tampa išmanūs: pieveles prižiūri vejos robotai, laistymo ir apšvietimo sistemas galima koreguoti tiesiog savo telefone, „Wi-Fi“ ryšiu, pvz., keisti sodo apšvietimo spalvą pagal nuotaiką ar metų laiką, daržus ar pakeltas lysves laistyti pagal realias oro sąlygas ir realų grunto drėgnumą, tad sodo priežiūra reikalauja mažiau žmogaus laiko.

Kiekvienas užsakovas labai individualus: vieniems reikia daug žydinčių gėlių, akivaizdžios sezonų kaitos savo sode, o kitiems norisi statiško ir nekintančio vaizdo visus metus. Labai madingi daugiakamieniai medžiai: Lamarko medlievos, sparnuotieji ožekšniai, formuoti skroblai, ginaliniai klevai, himalajiniai beržai, palaipinės sedulos, netgi paprastosios pušys su keliais pagrindiniais kamienais - kiekvienas medis savitas ir išskirtinis, tarsi gamtos meno kūrinys. Tai ne tik prabangus akcentas bet kuriam sodui, bet ir puikus objektas, vertas kieme reprezentacinės vietos ir, žinoma, jam pritaikyto apšvietimo. Taip pat labai populiaru žoliniai augalai, kurie suteikia laisvumo pojūtį sode: įvairūs miskantai, lendrūnai, melvenė, soros ir kt.

Akivaizdžiai retesni soduose įvairūs topiarai, bonso tipo medeliai, sferomis karpomi augalai - apvalūs buksmedžiai, tujos ir kiti augalai. Natūralu, kad jų nenorima dėl laiko stokos - juk tokius augalus reikia formuoti 3 ar net 6 kartus per sezoną. Taip pat išskirčiau nenatūralios formos lają turinčius medžius - tai įvairūs skiepyti svyrantys maumedžiai, eglutės, guobos, taip pat rutulinę lają turintys klevai, robinijos, dekoratyvinės slyvos. Tokie augalai nėra sutinkami natūralioje gamtoje ir visada iškrenta iš lietuviško konteksto, taigi natūralu, kad jie tapo senesnės sodų kūrimo epochos dalimi.

Manau, kad spalvų pasirinkimas sode yra labai individualus dalykas, neretai priklausantis nuo paties užsakovo charakterio ir temperamento. Vienus ryškios spalvos erzina, kitus kaip tik veikia tonizuojančiai, motyvuojančiai. Rinkdamiesi sodo spalvinę gamą su klientais visada pasišnekame apie emocijas ir pojūčius, kuriuos jiems suteikia įvairios spalvos, manau, tai labai svarbu kuriant sodą kitam žmogui, juk esmė - jame jaustis gerai, atsipalaiduoti.

Spalvų pasirinkimą lemia ir mūsų klimatas. Lietuvos miškuose ir pievose daug mėlynai, purpurine spalva žydinčių augalų. Taigi mėlyni atspalviai mūsų sode labai lengvai pritaikomi, jų paletė pasakiškai plati kiekvieno skoniui - nuo graižažiedžių iki žvakės formos žiedynų, nuo kvapių iki visai neskleidžiančių jokio aromato, nuo smulkių žiedelių iki labai stambių. Mėlynai žydinčių augalų turime beveik visiems sezonams - nuo pavasario iki vėlaus rudens, tad natūralu, jog tokių spalvinių derinių dažniausiai prašo užsakovai, norintys turėti sode kintančios gamtos pojūtį.

Ankstesniais metais stebėjome, kad vaismedžiai, vaiskrūmiai, o tuo labiau daržovės buvo tarsi pašalinami iš sodo dizaino. Veikiausiai ta pati pandemija padiktavo poreikį šiuos augalus sugrąžinti į sodus, tad vis dažniau išgirstame prašymą sukurti stilingai ir estetiškai atrodančią daržo zoną, kurioje telpa ne tik daržovės ar vaiskrūmiai, bet ir prieskoniniai augalai. Tie patys prieskoniniai augalai, tokie kaip šalavijai, raudonėliai, krapai, česnakai, dažnai atsiranda netgi bendrame želdyne su daugiametėmis gėlėmis, jei tai leidžia sąlygos ir kartu derinamų gėlių poreikiai.

Ir taip, ir ne. Didesnių sklypų savininkai suvokia, jog viso sklypo augalais neužsodinsime, be to, norisi išsaugoti erdvės pojūtį ir turėti ploto aktyviam šeimos laisvalaikiui. Turintys mažesnes erdves ar 2-4 arų teritorijas prie sublokuotų namų gana palankiai vertina teritorijos planavimo be vejos idėją. Tokiais atvejais projektai labai modernūs, atsiranda daug novatoriškų sprendimų, fontanų, dirbtinai sukuriamų upelių, net ne po vieną terasą ar pasisėdėjimo zoną sklype.

Trinkelės, žinoma, vis dar yra pagrindinė kieme naudojama kietoji danga, tačiau dabar ir trinkelių asortimentas yra gerokai platesnis nei prieš 10 metų. Vis daugiau gamintojų siūlo didesnių matmenų trinkeles, akmens masės trinkeles ir įvairių atspalvių bei margumo gaminius. Taip pat labai populiarus natūralus akmuo, kuo grubesnis, dažnai netgi skaldytas. Žinoma, jo kaina lemia tai, kad akmeniniai takai dažnai įrengiami tik šalutiniuose sklypo takeliuose, o ne visame sklype. Dangos terasoms taip pat renkamos atsižvelgiant į ilgaamžiškumą, tad natūralų medį keičia aukštos kokybės medžio kompozitas arba bambuko lentos. Jei terasos saulėtoje sklypo zonoje, dažnai joms parenkamos akmens masės plytelės.

Soduose labai išpopuliarėjo lauko virtuvės. Matyt, dauguma mūsų iš prigimties yra grilintojai, maisto gamybos gamtoje mylėtojai. Todėl sklypuose labai pageidaujami įvairūs stalai su vietomis įrankiams susidėti, kepsninės ir lauko plautuvės.

Kiek naujesnė tendencija - baseinas kieme. Klientai pageidauja tiek ekobaseinų, tiek šildomų ir chloruojamų baseinų. Dažnai prie baseino prisijungia visas SPA kompleksas: pirtis, sūkurinė vonia, terasa su gultais deginimuisi - juk patogu, kai nereikia niekur eiti iš namų norint pasilepinti vandens teikiamais malonumais.

Naujas dažnai pageidaujamas sodo elementas - laužavietė ar aukuras, dažnai įrengiamas ne griliui, o kaip zona jaukiai pasisėdėti, laiką leisti su draugais ar tiesiog ramiai paskaityti knygą. Ugnis ir šildo, ir ramina, be to, toks sodo elementas - graži detalė augalų apsuptyje. Taip pat dažnai pagalvojama ir apie aktyvias veiklas savo kieme. Prašoma sporto inventoriaus zonos su treniruokliais, krepšinio lanku, neretai ir visos teniso ar tinklinio aikštelės.

Palangos miesto švarą ir tvarką prižiūrintys komunalininkai pamažu kurorte keičia iš gyventojų surenkamų žaliųjų atliekų priėmimo tvarką. Kaip paaiškino UAB „Palangos komunalinis ūkis” Atliekų skyriaus vyriausiasis vadybininkas Gintas Mackevičius, sąvartynas nepriima žaliųjų atliekų, jei jos atvežamos maišuose.

„Mums dvigubas darbas: iš gyvenamųjų kvartalų gyventojų žaliąsias atliekas surenkantys darbuotojai turi kilnoti sunkius maišus, o parsivežę tuos maišus plėšyti ir lapus ar žolę išberti„, - sakė G. Žaliųjų atliekų vežimo dienomis vien maišų plėšimu kasdien užimti du įmonės darbuotojai. Šiam procesui „Palangos komunalinis ūkis” savo teritorijoje priverstas skirti specialią aikštelę, kurioje parvežti maišai išverčiami. Ši problema pradėta spręsti žaliąsias atliekas išvežant tik sukrautas į specialiai tam skirtus plastikinius konteinerius.

Kol kas savivaldybė yra nupirkusi 1080 tokių konteinerių, kurių viso miesto gyventojams nepakaks. Todėl pirmieji tokie 240 litrų talpos konteineriai nuo rugsėjo nemokamai bus pradėti dalinti tik Palangos centrinėje dalyje esančių individualių namų gyventojams: S. Dariaus ir S. Girėno - pietuose, Klaipėdos plento - rytuose ir Vanagupės gatvės - šiaurėje. Prieš pradedant dalinti gautus konteinerius buvo nemažai svarstymų, ar nereikėtų jais aprūpinti visų norinčiųjų?

„Tai būtų neracionalu ir ekonomiškai nepagrįsta, nes iš paskos turėtų važiuoti ir įprasta mašina, kuri surinkinėtų konteinerių negavusių gyventojų maišus.

Nuo praėjusio pirmadienio miesto centrinės dalies gyventojai yra informuojami pranešimus klijuojant ant iškratomų buitinių atliekų konteinerių. Tokius pranešimus gavę palangiškiai kviečiami atvykti į UAB „Palangos komunalinis ūkis” ir pasirašyti Žaliųjų atliekų surinkimo sutartis. Jas pasirašiusiems asmenims plastikiniai konteineriai bus išvežiojami po namus nuo rugsėjo 1 dienos. Nuo spalio mėnesio žaliosios atliekos plastikiniuose maišeliuose centrinėje miesto dalyje nebus priimamos. Konteineriai su žaliosiomis atliekomis taip pat nebus išvežami, jei juose atliekos bus maišeliuose.

Konteineryje žaliosios atliekos: nupjauta žolė, smulkintos šakos, termiškai neapdorotų vaisių ir daržovių liekanos, vaisių krituoliai ir pjuvenos gali būti tik palaidos. Nauja žaliųjų atliekų surinkimo tvarka jau buvo išbandyta praėjusį rudenį „Pavėsio” soduose, kur gatvelių sankirtose buvo pastatyta 19 kubo talpos konteinerių, į kuriuos galima suberti tik palaidas žaliąsias atliekas be maišelių.

Populiarūs augalai soduose

Štai keletas populiarių augalų, kuriuos galima pamatyti šiuolaikiniuose soduose:

• Lamarko medlievos
• Sparnuotieji ožekšniai
• Formuoti skroblai
• Ginaliniai klevai
• Himalajiniai beržai
• Palaipinės sedulos
• Paprastosios pušys (su keliais kamienais)
• Miskantai
• Lendrūnai
• Melvenė
• Soros

Šie augalai suteikia sodui natūralumo, laisvumo ir prabangos pojūtį. Taip pat svarbu atsižvelgti į augalų priežiūros poreikius ir rinktis tuos, kuriems nereikia daug priežiūros.

Sodo dangos pasirinkimas

Renkantis dangą sodo ir kiemo takeliams, populiariausi variantai yra:

• Trinkelės (ypač didesnių matmenų ir akmens masės)
• Natūralus akmuo (grubesnis, skaldytas)
• Medžio kompozitas arba bambuko lentos (terasoms)
• Akmens masės plytelės (terasoms, saulėtose vietose)

Svarbu atsižvelgti į dangos ilgaamžiškumą, estetinį vaizdą ir kainą.

Šioje lentelėje pateikiami populiarūs augalai, naudojami šiuolaikiniuose soduose, ir jų savybės:

Ši informacija gali padėti jums planuojant savo sodo dizainą ir renkantis tinkamus augalus bei dangas.

tags: #namas #pavesio #soduose