Dokumentų ir turto perėmimas per antstolį: tvarka ir svarbūs aspektai

Antstoliai neretai susilaukia priekaištų iš proceso dalyvių, kad tęsia sprendimo vykdymo veiksmus net ir tais atvejais, kai, šių žmonių įsitikinimu, išieškojimas privalo būti sustabdytas. Svarbu žinoti, kad antstolis negali stabdyti bylos vien pagal žodinius asmens pageidavimus. Nereikėtų tikėtis, kad galima ateiti į antstolio kontorą, gražiai paprašyti, ir antstolis į tai atsižvelgs.

Įstatymai labai konkrečiai apibrėžia vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindus, todėl antstoliai tik tais atvejais ir gali atidėti procesinius veiksmus. Aplinkybės, dėl kurių sustabdoma vykdomoji byla, turi būti patvirtintos antstoliui pateiktais dokumentais.

Vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai

Pagal Civilinio proceso kodekso 510 straipsnį (galioja nuo 2011 m. spalio 1 dienos) skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pirmiausia pateikiamas tiesiogiai antstoliui. Skundo padavimas teismui nesustabdo antstolio pradėtų procesinių veiksmų, jeigu šiuo klausimu teismas nepriima atskiro sprendimo.

Todėl suabejojus vykdymo procese atliekamais antstolio veiksmais ir siekiant, kad jie būtų atidėti, kartu su skundu teismui reikėtų pateikti ir prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Jeigu teismas tokį prašymą patenkina, nutartį būtina pateikti antstoliui. Tik remdamasis dokumentais antstolis galės sustabdyti procesinius veiksmus, kol teismas svarsto jų pagrįstumą.

Toks pat principas galioja ir ginčijant įsiteisėjusį teismo sprendimą kasacine tvarka. Kadangi skundo padavimas Aukščiausiajam Teismui pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo sprendimo teisinei galiai, tai savaime nestabdo ir šio sprendimo vykdymo. Tačiau esant svarbioms aplinkybėms teismas gali sustabdyti sprendimo vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.

Vis dėlto tai dar nereiškia, kad ir antstolis po tokio teismo sprendimo iš karto sustabdys vykdomąją bylą. Įstatymas įpareigoja proceso dalyvius antstoliui apie tai pranešti, o antstolis atitinkamą savo patvarkymą privalo nedelsdamas priimti tik po to, kai jis sužino apie kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo sustabdymą.

Kitus atvejus, kai antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, apibrėžia Civilinio proceso kodekso (CPK) 626 straipsnis. Pagal įstatymą priverstinis vykdymas sustabdomas skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas.

Vykdomoji byla taip pat privalomai stabdoma, kai skolininkas netenka veiksnumo, kai iškeliama bankroto byla, kai skolų turinčiam fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės arba areštuojamas turtas.

Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir gavęs išieškotojo bei skolininko sudarytą taikos sutartį. Byla taip pat stabdoma atnaujinus terminą apeliaciniam skundui paduoti, jeigu skundžiamas tas sprendimas, kurio pagrindu išieškotojui buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio vykdymo.

Šiais bei kai kuriais kitais atvejais antstolis neturi teisės pasirinkti ir pats negali spręsti, ar reikia sustabdyti bylos vykdymą - tai daryti privaloma.

CPK 627 straipsnis įtvirtina atvejus, kuriais antstoliui suteikiama teisė visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Antstolis turi teisę stabdyti procesą, kai to raštu prašo išieškotojas, kai skolininkas sunkiai suserga (jeigu liga nėra chroniška), kai skolininkas gydomas ligoninėje.

Jei vykdomas sprendimas dėl iškeldinimo, atidėti procesinius veiksmus antstolis gali ne tik dėl paties skolininko, bet ir dėl jo šeimos nario ligos. Visais minėtais atvejais antstoliui būtina pateikti dokumentus iš gydymo įstaigų.

Antstolis taip pat gali stabdyti išieškojimą, kai yra paskelbta skolininko paieška arba kai teismas išreikalauja vykdomąją bylą.

Vis dėlto vykdomosios bylos sustabdymas nereiškia, kad jokie vykdymo veiksmai negali būti atliekami. Priėmęs patvarkymą dėl sustabdymo, antstolis pagal CPK 628 straipsnį turi teisę imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti.

Antstolio procesinių veiksmų stabdymo ar atidėjimo nereikėtų laikyti panacėja. Siekiant antstolio veiksmų stabdymo, vertėtų gerai apgalvoti, kokio tikslo siekiama šia priemone, ar procesinių veiksmų stabdymas tikrai būtinas. Dažnai sprendimo vykdymo atidėliojimas ir vilkinimas atsisuka prieš patį skolininką, nes kuo ilgiau užsitęsia priverstinis procesas, tuo daugiau susikaupia ir vykdymo išlaidų.

Lietuvos antstolių rūmų atstovo paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.

Palikimo priėmimas ir įpėdinių atsakomybė

Paveldėjimas yra vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 str. 1 d.). Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą nesukuria. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas.

Tais atvejais, kai įpėdinis nusprendžia priimti palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, laikoma, kad kartu jis prisiėmė ir neribotą atsakomybę už palikėjo skolas (CK 5.52 straipsnis). Tai reiškia, kad už palikėjo skolas atsakys visu savo turtu. Dargi, jis bus atsakingas ne tik už palikimo priėmimo metu žinomus skolinius įsipareigojimus, bet ir tuo metu jam nežinomus įsipareigojimus.

Įpėdiniai gali palikimą priimti skirtingais būdais. Ta aplinkybė, kad vienas įpėdinis pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepašalina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu būdu priimti palikimo. Jeigu vienas įpėdinis kreipiasi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o kitas pradeda turtą valdyti, tai reiškia, kad palikimas yra priimtas kelių įpėdinių skirtingais būdais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.53 str. 1 d. Pavyzdžiui, galbūt mirusysis turėjo santaupų užsienio banke, pensijų fonde ir pan.

Turto apyrašo sudarymas

Visų pirma įpėdinis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą (CK 5.50 str.). Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas turi išduoti vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 str. 2 d.).

Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo (CK 5.53 str.).

Turto apyrašą antstolis sudaro ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dokumentų gavimo. Tais atvejais, kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių, turto apyrašą antstolis privalo sudaryti ne vėliau kaip per tris mėnesius (CK 5.53 str.). Pagal CK 5.53 str. 5 d. Visus minėtus duomenis apyrašui sudaryti privalo pateikti įpėdinis (CK 5.53 str. 4 d.), kuris apyrašo pabaigoje pasirašo liudijimą, tolygų priesaikai, jog apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, jo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos (CK 5.53 str. 6 d.).

Tokio reglamentavimo ir įstatymu įtvirtintos įpėdinio pareigos paskirtis - užtikrinti palikėjo kreditorių teisėtus interesus.

Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą papildyti turto apyrašą įpėdinis ne vėliau kaip per tris darbo dienas pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui.

Kasacinis teismas yra pažymėję, kad CK neišskiria, jog apyraše turi būti nurodytos tik tos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, dėl kurių yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Todėl į apyrašą turi būti įtrauktos visos palikėjo skolinės teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar yra pasibaigęs jų įvykdymo terminas, ar tokia teisė ar pareiga yra ginčijama, ar yra priimtas dėl jos įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Atsakomybė už skolas visu turtu

CK 5.54 str. įtvirtina reikalavimo dėl sudaromo apyrašo duomenų teisingumo nesilaikymo teisines pasekmes. Minėta norma nustato, kad jeigu sudarant turto apyrašą įpėdinis dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą, sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, įpėdinio iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, CK 5.53 str. 7 d. nustatyta tvarka nepapildytas turto apyrašas, įpėdinis neįvykdė šio kodekso 5.53 str. 4 d.

CK 5.54 str. Todėl tam, kad kiltų įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas visu savo turtu, turi būti nustatomi ne tik CK 5.54 str. nurodyti veiksmai: turto apyraše ne viso palikimą sudarančio turto nurodymas; palikėjo skolininkų nuslėpimas; įpėdinio iniciatyva nesančios skolos įrašymas; neįtraukimas į turto apyrašą turto, skolinių teisių ir pareigų, apie kurias įpėdinis sužinojo jau po turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 str. 7 d.); įpėdinio nepateikimas visų duomenų, reikalingų apyrašui sudaryti, bet turi būti nustatoma, dėl kokių priežasčių įpėdinis neatliko šių veiksmų, t. y.

Jeigu teismas nustato, kad įpėdinis žinojo apie palikėjo palikimą sudarantį turtą, jo skolines teises ir pareigas, bet sąmoningai ar dėl didelio neatsargumo, sudarant turto apyrašą ar vėliau jį papildant, nenurodė, dėl ko palikimą sudarantis konkretus turtas, teisės ir pareigos nebuvo įtraukti į turto apyrašą, tokiu atveju teismas konstatuoja įpėdinio kaltę ir taiko CK 5.54 str.

Konstatavus, jog įpėdinis kaltas dėl neteisingo apyrašo sudarymo, vėlesnis turto apyrašo papildymas nepašalina įpėdinio atsakomybės už palikėjo skolas visu savo turtu. Priešingas aiškinimas sudarytų įpėdiniui galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis ir pareigomis, CK 5.53 str. įtvirtintos įpėdinio pareigos taptų deklaratyvios, o CK 5.54 str. Tokį aiškinimą pagrindžia ir CK 5.53 st. 7 d.

Taigi, CK 5.54 str. įtvirtinta įpėdinio atsakomybė (jeigu sudarant turto apyrašą įpėdinis dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą, sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, įpėdinio iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, o sužinojus apie skolas nustatyta tvarka nepapildytas turto apyrašas, tai šis įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu) netaikoma tik tuo atveju, jeigu į turto apyrašą nebuvo įtrauktas toks palikimą sudarantis turtas, paveldėtojo skolinės teisės ir pareigos, kurie nebuvo žinomi įpėdiniui turto apyrašo sudarymo metu, o jiems paaiškėjus, įpėdinis, laikydamas CK 5.53 str. 7 d.

Turto apyrašą sudaryti gali pareikalauti ir palikėjo kreditoriai.

Palikimo priėmimo sandorio atšaukimas

Palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti. Tai reiškia, kad asmuo, nustatyta tvarka išreiškęs savo valią priimti palikimą, jos vėliau negali pakeisti, t. y. atsisakyti priimto palikimo (CK 5.60 str.). Jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.90, 1.91 str.).

Pažymėtina, kad asmuo negali reikalauti pripažinti palikimo priėmimo sandorį negaliojančiu kaip sudarytą suklydus (CK 1.90 str.), jeigu jis nežinojo palikimo sudėties, nes, priimdamas palikimą, įpėdinis paveldi tiek jam žinomą, tiek nežinomą palikėjo turtą, skolas, kitus įsipareigojimus.

Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.90 str.).

CK 5.63 str. 1 d. Nei CK 5.63 str. Įpėdinio informavimo apie kreditoriaus reikalavimus veiksmo bet kuriuo CK 5.63 str. 1 d. Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškino CK 5.53 str. 1 d. nuostatą t.y. jog įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, aiškintina taip, kad įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ribojama konkrečiu paveldėtu turtu, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš paveldėto turto, o ne iš paveldėto turto vertės, t. y.

Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės.

Vykdymo proceso aspektai

Vykdymo proceso esmė ir jo teisinis reglamentavimas:

• Teismo funkcijos vykdymo procese
• Antstolis - pagrindinis dalyvis vykdymo procese
• Išieškotojo, skolininko ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir pareigos

Vykdymo procese pažeistų teisių gynimo būdai:

• Antstolio procesinių veiksmų apskundimas
• Išieškotojo, skolininko ir kitų asmenų pažeistų teisių gynimas
• Turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumo ginčijimas ir kiti su varžytynėmis susiję aspektai
• Atgręžtinis sprendimo vykdymas

Asmens teisių apsaugos vykdymo procese praktinių problemų analizė:

• Vykdymo proceso šalių ir kitų asmenų teisių gynimo teisinio reglamentavimo spragų įžvalgos praktiniu aspektu
• Antstolio procesinių veiksmų problematika vykdymo procese
• Turto pardavimo iš elektroninių varžytynių problemiškumo vertinimas
• Sprendimo įvykdymo atgręžimo taikymo praktiniai aspektai

Tyrimo rezultatų apibendrinimas.

Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia.

Teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis.

Šioje lentelėje pateikiami pagrindiniai veiksmai ir terminai, susiję su turto dalies nustatymu, kai turtas yra bendras su kitais asmenimis:

tags: #kokia #tvarka #vykdomas #dokumentu #bei #turto