Rolandas Skaisgirys - ryški, veikli asmenybė, nuolat atsidurianti žiniasklaidos akiratyje. Nesvarbu, ar jis daro profesionalaus krepšininko karjerą, ar kuria Lietuvoje populiarius serialus, ar organizuoja grandiozinius muzikos bei kino apdovanojimus - neįmanoma nesižavėti jo ambicijomis, užsispyrimu ir tikslo siekimu.
Paskutiniai to rezultatai - Lietuvos 3x3 krepšinio rinktinės iškovotas Paryžiaus olimpinių žaidynių bronzinis medalis ir ne taip jau seniai R. Skaisgirio iniciatyva Sudargo krašte atidengtas paminklas rašytojui Džeromui Deividui Selindžeriui bei jo kūriniui „Rugiuose prie bedugnės“.
Lietuvos 3x3 krepšinio rinktinė su bronzos medaliais Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.
Ramybės metai ir dėmesys sūnui Atui
Ir nors darbų bei idėjų gausoje, rodos, pasiklysti nebūtų taip ir sunku, pastarieji Rolando metai yra apie ramybę, buvimą su savimi, o visą savo dėmesį jis skiria ne triukšmingiems vakarėliams, bet sūnui Atui. Didžiausia siekiamybė - kuo daugiau laiko ir dėmesio sūnui Atui.
Generalinė prokuratūra dėl kyšio davimo išteisintam žinomam prodiuseriui Rolandui Skaisgiriui sumokėjo beveik 14 tūkst. eurų. Šią pinigų sumą pernai spalį priimtu nuosprendžiu R. Skaisgiriui priteisė teismas. "Sumokėjo visą sumą. Aš esu dukart išteisintas, dviejų teismų. Tie pinigai, kurie sumokėti prokuratūros, vadinkim valstybės, už mano advokato išlaidas, absoliučiai yra š... ir niekas, kiek aš esu apš... ne kai kurių žurnalistų ir ne kai kurių....pačios valstybės iš principo. Mano moraliniam veidui, mano moraliniams dalykams buvo nepataisoma žala padaryta", - BNS penktadienį sakė R. Skaisgirys.
Kasacinius skundus Aukščiausiajam Teismui taip pat pateikė kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintas buvęs partijos atsakingasis sekretorius R. A. Buvęs Seimo narys R. A. „Tvarkai ir teisingumui“ buvo skirta beveik 113 tūkst. eurų bauda, iš jos konfiskuota daugiau kaip 279 tūkst. Tiesa, žemesnės instancijos teismo teigimu, šis renginys negali būti laikomas kyšiu, tad jį organizavęs verslininkas R. Skaisgirys išvengė atsakomybės. Prokurorai teigė, kad iš kyšių ar neteisėtai iššvaistyto turto galbūt gautus daugiau nei 350 tūkst. eurų (1,2 mln. litų) partija panaudojo veiklai viešinti.
Rolando Skaisgirio sodyba Šakių rajone
Pokalbio su Rolandu susitikome jo išpuoselėtame vasarnamyje Šakių rajone, Gaisrių kaime. Dvarą primenanti Rolando vasarvietė mena jo proprosenelio laikus ir kone prieš du šimtus metų statytus giminės namus. Apylinkėse, kur Pentos upė įteka į dešinįjį Šešupės intaką Novą, susiformavęs ežerui prilygstantis tvenkinys dabar - didžiulė Rolando vasarvietės puošmena, o aplink - dar trijų hektarų valdos.
Rolando Skaisgirio sodyba Šakių rajone.
Skaisgirių ūkis senais laikais ne kartą buvo degęs. Gal dėl to tenykštis kaimas ir buvo pavadintas Gaisriais. „Kadangi mano senelis buvo Sintautų viršaitis, mokėjo vokiečių ir rusų kalbas, visa šeima buvo išvežta į Sibirą. Ūkis buvo nacionalizuotas ir atiduotas tenykščiam kolūkiui. Kai 1992 metais tėvo sesuo susigrąžino ūkį, aš, mamos paskatintas, jį iš jos atsipirkau ir pasistačiau trobą. Visai nebloga troba išėjo, o šalia - hektaras miško ir du hektarai žemės“, - pasakojo Rolandas.
Čia gimė Rolando tėvas. Jis yra pasakojęs, kad 1941 metais per Kudirkos Naumiestį ėję vokiečiai, ties jo tėviške buvo stabtelėję vos pusei dienos. Tačiau kai 1944 metais vokiečiai grįžo atgal, fronto linija ėjo beveik per prosenelių namus. Miške vokiečiai netgi buvo įkurdinę priešlėktuvinių sviedinių gamyklėlę. Bet rusai ją susekė ir numetė ant jos trylika bombų. Tėvas su seserimi ir broliu tada pasislėpė miške, todėl liko gyvi.
„Kai statėme naują namą, vienas žiniuonis man aiškino, esą sodybvietėje yra trylika juodųjų skylių. Net nubraižė planą, kad ant jų nebūtų nei namas, nei pirtis statomi. Tėvui to plano iš pradžių nerodžiau, o kai jo paprašiau prisiminti, kur tos bombos buvo nukritusios, jis sužymėjo tas pačias vietas kaip ir žiniuonis“, - patikino Rolandas.
Fronto linijos ir Antrojo pasaulinio karo išgyvenimais pažymėtus protėvių namus jis atstatė maždaug per metus. Tiesa, naujas namas nepanašus į tą, kuriame gimė ir užaugo jo tėvas. Vietoj jo atsirado į nedidelį klasikinį dvarelį panašūs 7 kambarių trobesiai, kuriuos vietos meistrai pagal senas tradicijas taip pastatė, kad žiemą yra šilta, o karštomis vasaromis vėsu.
Seną sodybvietę mena tik išlikusios senos eglės, uosis, keli šimtamečiai ąžuolai. „Nuostabiausia tai, kad namus prižiūri labai patikimas žmogus. Vidma čia yra ūkininkas, o ne aš. Pastačiau jam nedidelį namą, jis jau daug metų gyvena nuolatos“, - džiaugėsi savo sodybos prievaizdu ir gerąja dvasia Rolandas.
Jokių tvorų ar užkardų aplink jo sodybvietę nėra. Po kiemą bėgioja lapės, tvenkinyje kasmet apsigyvena baltosios gervės, kartais suskrenda ir apie aštuoniasdešimt gulbių. Atrodytų, lyg leidžiasi ir kyla nedideli lėktuvėliai. Turi Rolandas ir savą jau daugelį metų namus akylai globojantį vanagą.
„Apie šernus, barsukus, usūrinius šunis jau net nekalbu. Čia iš tikrųjų aplinka, panaši į džiungles, tik žalčiai neužklysta. Jų daugiau Dzūkijoje. Šiemet gandrai negrįžo į gandralizdį. Ir žinau, kodėl - reikia nupjauti tą eglės šaką, kuri jau užgožia gandralizdį. Todėl gandrai suko, suko ratus ir niekaip negalėjo nusileisti. Žiemą reikės eglę patvarkyti“, - planavo Rolandas.
Skyrybos su Vaida ir naujas gyvenimo etapas
Bet praėjus keturiems mėnesiams po oficialių skyrybų su dabar jau buvusia žmona Vaida neduoda ramybės apmąstymai, kodėl iširo šeima ir kas jo laukia ateityje? Pastaruoju metu vasarvietėje Rolandas su pirmą klasę baigusiu sūnumi Atu praleidžia jau kur kas daugiau laiko negu namuose Vilniuje. Atvažiuoja beveik kiekvieną savaitgalį ir neretai užsibūna. Tam neabejotinai įtakos turi neseniai įvykusios skyrybos su antrąja žmona Vaida, Ato mama.
„Kartais atvažiavęs skaitau, kartais su sūnumi mėtome į krepšį, o kartais iš viso nieko nedarau. Guliu ir žiūriu į dangų“, - atviravo Rolandas. Apie skyrybas jis dabar jau kalba ramiau, bet atvirai prisipažino - jos buvo baisus sukrėtimas: „Labai išgyvenau. Kita vertus, juk iki keturiasdešimties metų buvau valkata. Gyvenau laisvai. Po to susimąsčiau, kad visai gerai būtų gyventi šeimoje. Iš pradžių viskas klojosi tobulai - turėjau daug darbo, viskas sekėsi. Gimė sūnus. Vaida baigė žurnalistikos studijas. Pasiūliau jai dirbti kartu, o po to patariau kurti ką nors savo, bet visokeriopai padėjau. Iš tikrųjų Vaida pati skynėsi savo kelią, nes yra gabi ir darboholikė.“
Kalbėdamas apie skyrybų su dvidešimt dvejais metais jaunesne žmona priežastis Rolandas atviravo, kad jų reikėtų ieškoti kur kas anksčiau, nei Vaidos gyvenime atsirado kitas vyras: „Oficialiai mes išsiskyrėme šių metų kovo mėnesį, bet prieš tai jau dvejus metus negyvenome sykiu. Tas vyras atsirado vėliau. Tiesa, pastaruoju metu viskas klostosi kažkaip keistai - kur buvus, kur nebuvus Vaida vis atsiranda šalia manęs. Ir kai jai reikia paguodos, ir kai kokios nors problemos ištinka. Nežinau, ar šiuo metu mes vienas kitą galime laikyti draugais. Kita vertus, mus sieja sūnus.“
Kai kovo viduryje dėl koronaviruso pandemijos buvo įvestas karantinas, jo buvusi žmona atvažiavo į vasarvietę, kur jis buvo suplanavęs visą karantiną praleisti su sūnumi, ir pareiškė būsianti sykiu. Atviraudamas apie bendrą gyvenimą su Vaida Rolandas prisipažino, kad jokių problemų dėl didelio amžiaus skirtumo nebuvę: „Mes buvome draugai, bendradarbiai, meilužiai. Mes iš tikrųjų buvome šeima.“
NEPATOGŪS KLAUSIMAI su Radistais: svečiuose – Indrė Stonkuvienė
Kas vis dėlto išprovokavo, atrodytų, tokios gražios poros ir darnios šeimos skyrybas? „Kai prieš šešerius metus prasidėjo vadinamoji „Pirk dramblį“ byla, dėl kurios buvau suimtas, tikrai patyriau didžiulį smūgį ir užsidariau savyje. Žinoma, dirbau, auginau sūnų, bet pradėjau vengti bendravimo netgi su artimiausiais draugais. Tik sportavau. Vaida ėmė priekaištauti, kad jai stinga mano dėmesio. Jos gyvenime atsirado naujų draugų, dirbo naujose laidose, nemažai laiko praleisdavo įvairiuose renginiuose. Ėmėme vienas nuo kito tolti, nors aš jai kartais pasakydavau, kad dekabristų žmonos paskui vyrus važiavo į Sibirą ir dėl to nematė jokių problemų. Tai negi reikėtų įžvelgti problemų dėl to, kad užsidariau savyje? Matyt, būta kitų priežasčių, kad Vaida nebenorėjo gyventi sykiu. Bet tų priežasčių mes vienas kitam taip ir neįvardijome“, - sakė R. Skaisgirys.
Kad laikas širdyje dar neužgydė žaizdų, liudija ir Rolando pasakojimas apie buvusios žmonos išmestas gėles. Oficialiai jis su Vaida išsiskyrė šių metų kovo 7 dieną. Sūnus tuo metu buvo su Rolandu. Po skyrybų Vaida savo paskyroje socialiniuose tinkluose įdėjo nuotrauką su į šiukšlyną išmestais narcizais.
„Darbe visi žinojo apie jau įvykusias skyrybas, bet vis tiek pagalvojo, kad Vaida išmetė mano dovanotas gėles. O iš tikrųjų aš jai jokių gėlių nedovanojau, nors žinojau, kas jas dovanojo ir kodėl jas išmetė. Juk jos gyvenime atsirado vedęs vyras. Kažin ar jie bus sykiu, nors girdėjau, kad jis su žmona jau išsiskyrė. Netgi nežinau, kodėl Vaida nusprendė per visą karantiną gyventi mano namuose. Aš, žinoma, džiaugiausi, kad sūnus gali būti kartu su tėvu ir mama, bet iš karto po karantino Vaida dingo“, - nelinksmais prisiminimais dalijosi Rolandas.
Jis atviravo, kad prieš karantiną simpatizavo vienai moteriai. Tačiau ši, pamačiusi Vaidos socialiniuose tinkluose sudėtas nuotraukas, kaip ji leidžia laiką su sūnumi ir jau buvusiu vyru, tuoj pat santykius nutraukė.
„Tačiau ne Vaidos sugrįžimai ir dingimai mane pastaruoju metu glumina, o aplinkinių žmonių vertinimai. Kai prieš pusantrų metų į viešumą iškilo mūsų šeimos drama ir paaiškėjo, kad Vaida užsienyje poilsiauja su kitu vyru, pasipylė nemaloniausi komentarai. Ypač moterų. Neva koks aš senas, bjauraus charakterio, gal net smurtautojas. Bet kažkodėl niekam neužkliuvo tai, kad skyrėsi ir kita šeima, kurioje auga du vaikai, kad jų motina ir su Vaida atostogavusio vyro žmona irgi išgyvena. Kita vertus, man labai skauda širdį ir dėl savo sūnaus, kai jis mato vis sugrįžtančią ir vėl dingstančią mamą. Nežinau, ar į naudą jam ir tai, kad jis, pagal mūsų susitarimą su Vaida, kas penkias dienas turi keisti gyvenamąją vietą: tai pas mane, tai pas ją?“ - savo skyrybų patirtimi dalijosi Rolandas.
Jis nepritaria nuostatai, kad dėl skyrybų negali būti kaltas tik vyras arba tik žmona, kad gyvenimo keliai išsiskiria dėl kokių nors abiejų kalčių: „Visi mes turime savus charakterius, bet dėl skyrybų visada būna vienas kaltas ir negali būti kitų kalbų. Nebūtina ieškoti priežasčių, kodėl vienas iš sutuoktinių nusuka į kairę. Tai gali ištikti ir be priežasčių, nes atėjo tokie laikai, kad žmonės nebejaučia baimės nei prieš Dievą, nei prieš savo artimą. Juk jei pasakai sau, kad niekada nenueisi į šoną, tai ir nenueini.“
Paklaustas, ar išgyvenimai dėl skyrybų jau atslūgo, Rolandas bandė kalbėti optimistiškai: „Aš atsigavęs. Tik niekada nepamirštu nuoskaudų, kurias patyriau su viena ar kita moterimi, - ar tai buvo prieš dvidešimt metų, ar dar anksčiau. Matyt, moterys taip pat nepamiršta, ką blogo esu joms padaręs. Žinoma, yra buvę tokių karštų situacijų, kai ne visada susivokdavau, ką kalbu ar darau, bet aš vis tiek esu linkęs atleisti. Nesu kerštingas, tik manau, kad žmogus už savo klaidas privalo sulaukti pelnyto atpildo. Už visas kitiems padarytas nuoskaudas turi būti atlyginta su kaupu.“
Jei laikas keliais amžiais būtų atsuktas atgal, Rolandas norėtų ir būtų pasiruošęs daug ką iškviesti į dvikovas. Be to, neabejoja, kad ir pats būtų iškviestas. „Kaip tikintis žmogus privalėčiau laikytis nuolankumo nuostatos, bet negaliu. Auklėdamas sūnų visada pabrėžiu, kad gyvenime yra ir melo, ir patyčių, ir kovos, kuri neretai būna be jokių taisyklių, todėl būti geru žmogumi tikrai nelengva. Bet reikia būti geram, tik nepamiršti pakovoti už save, savo šeimą. O jei kas nors užlipa ant galvos, pasakyti sau, kad to daugiau nebus“, - filosofavo Rolandas.
Jis prasidėjus skyryboms su Vaida pirmiausia nusprendė susirasti gerą psichologą, kuris padėtų susivokti, kaip viską paaiškinti sūnui, kuriam tuo metu buvo penkeri metai. „Kai pradėjau pas psichologę vaikščioti dėl sūnaus, paaiškėjo, kad man pačiam reikia panašios pagalbos. Kad ir kaip būtų keista, skyrybos man suteikė ir jėgų, ir polėkio vėl imtis naujų kultūrinių bei sporto projektų. Džiaugiuosi, kad Sudarge pavyko pastatyti paminklą iš šių vietų kilusiam garsiam amerikiečių rašytojui Jeromui Davidui Salingeriui, kad sėkmingai vyksta mano sumanytas krepšinio turnyras „Trys prieš tris“. Man patinka ieškoti naujų idėjų ir jas įgyvendinti. Tai suteikia gyvenimiško adrenalino, tik būna nežmoniškai liūdna, kai vienas ar kitas projektas baigiasi. Tada ir vėl reikia naujo“, - sakė R. Skaisgirys ir išsidavė, kad šiemet imsis net instaliacijų.
Kas ten žino, svarstė Rolandas, kaip jo gyvenimas klostytis toliau. Galbūt ir vaikų dar susilauks? „Oi, dėl vedybų nebūčiau toks tikras, bet labai norėčiau dukters. Vis dažniau susimąstau, kad reikėtų įsivaikinti mergaitę, tik žinau, kad man, kaip vienišam vyrui, tokia galimybė pagal įstatymus negali būti suteikta. Tačiau globoti vaiką tikrai galėčiau. Todėl pastaruoju metu apie tai dažnai galvoju. Atas - lipšnus, draugiškas vaikas. Manau, kad nepatirtų streso, jei namuose atsirastų mergaitė“, - atviravo Rolandas ir pokalbį baigė JAV rašytojo J.D.Salingerio žodžiais: „Niekas iš mūsų nežino, kas bus rytoj, o svarbiausia - nežinome, ar tai kam nors įdomu.“
Ankstesnės santuokos
Rolandas Skaisgirys išgyvena jau antras skyrybas. 2005 metų rugpjūtį viename prekybos ir pramogų centre R.Skaisgirys susipažino su blondine, tuo metu ten dirbusia pardavėja, Valdone Bezaraite. Tų pačių metų gruodį jie susižadėjo. Draugams buvęs krepšininkas prisipažino, kad dizainą tuo metu studijavusi Valdonė - moteris, su kuria jis norėtų sulaukti senatvės. Po romantiškų piršlybų skrendant iš Londono kelių tūkstančių kilometrų aukštyje poros vestuvės įvyko 2006 metų gegužę. Vilniaus Šv.Jonų bažnyčioje Rolandą ir Valdonę sutuokė kunigas Ričardas Doveika.
Rolandas Skaisgirys su pirmąja žmona Valdone Bezaraitė.
Tačiau pirmosios R.Skaisgirio vedybos truko neilgai - 2010 metų vasarą jis su Valdone jau buvo išsiskyręs oficialiai. Bet jau ir iki to laiko ilgai buvo kalbėta, kad pora suka skirtingais keliais, tik esą negali susitarti dėl turto dalybų, nes Valdonė norėjo dalintis ir tuo turtu, kurį Rolandas buvo įgijęs iki santuokos su ja.
2013 metų liepą būdamas 44 metų romantiškai Barbadoso saloje R.Skaisgirys susituokė su jo prodiuserių kompanijoje „Videometra“ tuo metu dirbusia viešųjų ryšių atstove, Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto studente tuomet 22-ejų Vaida Poderyte. Tų pačių metų pradžioje jie jau buvo susilaukę sūnaus Ato.
Rolandas Skaisgirys ir 3x3 krepšinis
Buvęs krepšininkas, televizijos laidų, serialų ir filmų prodiuseris Rolandas Skaisgirys jau ne vienerius metus prisideda prie 3x3 krepšinio populiarinimo šalyje. Šių metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse rinktinės iškovotas bronzos medalis tik dar labiau sustiprino lietuvių dėmesį šiai krepšinio rūšiai, o Rolandas tvirtai sako, jog jeigu tik laiku pasistengtume, Lietuva gali būti įtakingiausia 3x3 krepšinio šalimi pasaulyje.
Rolandas Skaisgirys prisideda prie 3x3 krepšinio populiarinimo Lietuvoje.
„Pasiekti kažką yra be galo smagu, bet išlaikyti visą tą ir padaryti iš to madą yra žiauriai sudėtinga. Šeši metai buvo kurioziniai 3x3 krepšinio klausimu, net su savotiškomis barikadomis. Norisi tos pasaulinės mados ir šiai dienai dar kol kas yra ranka pasiekiama galimybė Lietuvai, kaip valstybei, tapti įtakingiausia 3x3 krepšinio šalimi, tačiau po keturių-aštuonerių metų bus be galo sunku ar net neįmanoma to padaryti“, - laidoje teigė pašnekovas.
Rolandas atviras, kiekvienas sportas turi ir sėkmę, ir nesėkmę, kurios vaikšto viena šalia kitos, todėl olimpiadoje motyvuodamas 3x3 rinktinę prieš varžybas, visuomet ieškodavo tinkamo kampo, per kurį užkurtų vyrų ryžtą ir nusiteikimą kovoti dėl pergalės.
Gimtadienis ir nauji projektai
Gimtadienį prodiuseris pasitiko visai ne su šventine nuotaika, o labiau kaip visai įprastą dieną. „Tikrai nesu žmogus, kuris labai galvoja apie gimtadienius ir šventes. Tiesiog gyvenu, pasitinku šiuos metus be pokyčių. Šis gimtadienis man nėra labai svarbus. Kadangi turiu daug sveikintojų, turbūt tik tas labiau įpareigoja kažkokiam minėjimui. Paprasčiausiai jo nesureikšminu“, - kalbėjo jis.
Rolandas Skaisgirys tikina atšventęs ramiai vienumoje. Jis pastebi, kad pastaruoju metu jo gyvenimas ir sukasi aplink rutiną ir laiką būtent su savimi. „Gimtadienio nešvenčiau, pats vienas bare išgėriau „Margaritos“ taurę, nes sūnus yra išvykęs su mama slidinėti. Pastarieji metai man yra apie buvimą su savimi. Be abejo, tai taip pat metai, per kuriuos daug dėmesio skyriau sūnui, darbui. Bet tai ganėtinai vieniši metai. Per pastaruosius keturis mėnesius turėjau apie 22 keliones po pasaulį, bet keliavau vienas. Tik kartais su sūnumi. Pastaruosius 5 metus gyvenau vienišiaus gyvenimą. Tai nereiškia, kad aš visai nebendravau su žmonėmis ar nėjau į vakarėlius. Bet pasirinkau be reikalo neaušinti burnos ir nebūti žmonių sambūriuose. Vienetiniai atvejai, kada aš renkuosi dalyvauti renginyje ar kažkokiame vakarėlyje. Kai kada tingiu, kai kada to nenoriu. Mano gyvenime dabar nusistovėjo rutina ir, tiesą sakant, per pastaruosius metus nesu sugalvojęs kažko naujo, kas man nebūdinga“, - dalijosi prodiuseris.
Visgi sūnaus Ato (11 m.) gimtadieniai - jam kur kas didesnė šventė, nei bet kieno kito gimimo diena. Daugybe darbų, įgyvendintų tikslų galintis pasigirti vyras dar ir dabar trykšta entuziazmu ir dalijasi, kad dar turi daugybę siekių, kuriuos nori artimuoju metu įgyvendinti.
„Turiu žiauriai daug dar neįgyvendintų svajonių. Iš principo per 20-imt metų padariau daug nematomų, ir daug matomų darbų. Tos pačios „Sidabrinės gervės“, asociacija AVAKA mūsų visuomenėje taip pat jau turi didžiulį svorį. Nekalbu apie komercinius dalykus. Esu dar daug ką prisigalvojęs ir dar daug ką padarysiu. Norisi, kad tie darbai turėtų svorį ir įtaką, kad įneštų atskiroms bendruomenėms pokyčių gyvenime - tiek finansinių, tiek dvasinių. Jei tai padaryti gaunasi, tikrai smagu. Ir šiuo metu vystau didžiulį projektą, kuris greitai pasirodys. Taip pat labai viliuosi, kad šiemet praeisime atrankas į Paryžiaus olimpines žaidynes. O virš viso to turiu svajonę išauginti išmintingą sūnų“, - šypsosi Rolandas.
Visgi tame jis mato ir sunkumų: „Problema yra nelabai išmintingam tėvui išauginti išmintingą sūnų.“
Rolando Skaisgirio turtas: santrauka
Apibendrinant, Rolando Skaisgirio turtas apima ne tik materialines vertybes, bet ir didelę patirtį, įgytą per ilgus metus dirbant įvairiose srityse. Jo sodyba, kultūriniai ir sporto projektai, dėmesys sūnui Atui - visa tai yra neatsiejama jo gyvenimo dalis. Nepaisant patirtų sunkumų ir skyrybų, R. Skaisgirys išlieka energinga ir ambicinga asmenybė, siekianti naujų tikslų ir svajonių.
tags: #rolandas #skaisgirys #turtas