Šiame straipsnyje panagrinėsime svarbius Rolando Griskonio gyvenimo įvykius, pradedant jo kovomis už Lietuvos laisvę ir baigiant turto deklaracija.
Kovos Už Lietuvą
Rolandas Griskonis, slapyvardžiu Mažytis, pradėjo kruviną partizano kelią Aro būryje, Pakuonio krašte. Jis veikė Daukšiagirės, Alšininkų ir Margininkų apylinkėse.
Lietuvos partizanai 1947 m.
1947 metais Mažytis Kaune, Rotušės aikštės name Nr. 9, susidūrė su MGB būstine. Po kautynių partizanas pasitraukė į Žaliakalnio „Brazilką“.
1956 metais paleistas į laisvę, Rolandas Griskonis grįžo į Kauną.
Lietuvos Laisvės Kovotojai
Apygardos vado Žvejo 1947 metų spalio 10 dienos įsakymu Nr. 100 buvo paskirtas rinktinės štabo viršininkas kapitonas Jonas Aleščikas-Rymantas. Jurgis Račyla paskirtas Dariaus ir Girėno kuopos 61 būrio vadu. Kūčių naktį išėjęs iš štabo būstinės, Jurgis skubėjo aplankyti savo žmoną, tačiau buvo nužudytas priešo kulkosvaidžio serijos.
Kalniškės Mūšis
Tauro apygardos vadui Žvejui pagrįstai nerimą kėlė šv. bei kitų prityrusių partizanų netektis. Pulkininkas Žvejys išreiškė įsakymu Lietuvos Laisvės kovotojams. Pūgos vertė partizanus glaustis patikimų rėmėjų namuose įrengtose slėptuvėse. Veikė mažomis, tik po kelis kovotojus grupelėmis.
Kuro-Jaunučio keturių vyrų grupė keliavo Sintautų-Karaliaučiaus link. Įveikę dar du kilometrus, partizanai rado sugriautą sodybą, kur užkūrė lauželį ir išsivirė arbatos. Už poros kilometrų išėję į plentą, vyrai rizikavo žygiuoti keliu. Gruodžio 21 dienos rytą partizanai susikūrė laužą ir vieno budinčiojo saugomi sumigo iki vidurdienio.
Pasukę į šalį, partizanai išėjo į plentą ir netrukus nusileido į kalnelių apsuptą daubą. Vyrams kelią pastojo spygliuotos vielos užtvaros ir apkasai, žyminčios prosovietinės Lenkijos sieną. Netikėtai troboje viešėjęs šeimininkų svečias prašneko lietuviškai ir pakinkė porą arklių. Nuėję apie puskilometrį, vyrai užsuko pas kitą ūkininką - kaimo „šaltyšių“.
Sutemus partizanai sustojo atgauti kvapą. Staiga pasigirdo komanda „stoi“ (stok) ir lenkų sovietinių PPŠ automatų ugnis trenkė į partizanus. Netekę rogių ir žemėlapio, Audronio ir Skrajūno grupė žengė pėsčiomis. Artėjant gruodžio 22-osios vakarui, vyrai tolumoje pamatė vienišą trobelę, kurioje užsikūrė krosnelę.
Pamiršę Kūčių stalą ir šventišką nuotaiką, partizanai nuėjo nakvoti į tvartą. Pirmos šv. Kalėdos ir Kazimieras Pyplys-Mažytis su palydovais pakilo paskutiniam nakties žygiui. Skrajūnas ir Audronis pateko į švedų garlaivį, plaukusį į Švediją.
Čia pateikiama chronologinė lentelė su svarbiausiais įvykiais:
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 1947 m. | Mažytis Kaune susiduria su MGB būstine |
| 1956 m. | Paleistas į laisvę ir grįžta į Kauną |
| Gruodžio 21 d. | Partizanai susikuria laužą |
G.Žibėnas: Kuzminskas visada tinka, bet dairomės į kitus žaidėjus
tags: #rolandas #griskonis #turto #deklaracija