Turto deklaracijos Lietuvoje: svarbu žinoti

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad savo interneto svetainėje paskelbė metinių gyventojų (šeimos) turto deklaracijų duomenis už 2024 metus. Šiemet gyventojai gali susipažinti su 45,7 tūkst. viešai skelbiamų turto deklaracijų išrašų.

„Naujausiais VMI duomenimis turto deklaracijas, dėl užimamų pareigų už 2024 metus turėjo pateikti apie apie 98,5 tūkst. gyventojų ir jų sutuoktinių iš kurių 86 proc., tai padarė laiku. Šių deklaracijų dar laukiama iš kiek daugiau nei 200 gyventojų“, - sako VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis ir skatina gyventojus, kurie nespėjo deklaracijos pateikti laiku, tai padaryti kuo greičiau prisijungus prie VMI Elektroninio deklaravimo sistemos.

Kas privalo deklaruoti turtą?

VMI primena, kad turtą Lietuvoje ir užsienyje deklaruoti privalo:

• Seimo paskirti biudžetinių institucijų ir įstaigų vadovai bei pareigūnai.
• Valstybės politikai ir tarnautojai.
• Valstybės ar savivaldybių įstaigų, įskaitant aukštųjų mokyklų, akcinių, uždarųjų akcinių bendrovių padalinių (jei akcininkė ar steigėja yra valstybė ar savivaldybė) vadovai ir jų pavaduotojai.
• Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai.
• Taip pat teisėjai, notarai, prokurorai, antstoliai ir kiti įstatyme išvardinti asmenys bei jų šeimos nariai.

Svarbu pažymėti, kad, jei gyventojas ar jo sutuoktinis nėra pateikęs (nors privalėjo) turto deklaracijos, išrašai bus paskelbti tik ją pateikus.

Kokius duomenis galima rasti viešai?

Skelbiami turto deklaracijų duomenys skirstomi pagal turto grupes:

• Gyvenamųjų namų vertė.
• Žemės sklypų vertė.
• Akcijų vertė.
• Kredito įstaigose turimos piniginės lėšos ir pan.

Juos galima palyginti pagal skirtingus laikotarpius, pasirinkti rodyti ir sutuoktinio už atitinkamus laikotarpius pateiktus duomenis.

Kam skirti viešai skelbiami duomenys?

Viešai skelbiami valstybės tarnautojų ir kitų asmenų turto deklaracijų duomenys skirti viešumui ir skaidrumui užtikrinti bei bendrai visuomenės savikontrolei. Kai kurių pareigybių, tokių kaip profesinės karo tarnybos karininkai, žvalgybos pareigūnai, prokurorai bei kiti - duomenys neskelbiami.

Kas laukia nedeklaravusių turto gyventojų?

Nepateikusiems turto deklaracijų siunčiami priminimai, kad ši pareiga išlieka ir po gegužės 2 d. Jei gyventojas ir po VMI priminimo neteikia deklaracijos, ateityje gali būti skirtas tiek įspėjimas, tiek atitinkama bauda.

Sutuoktinių turto klausimai

Ar teisiškai įmanoma vienam iš sutuoktinių atsisakyti jam priklausančio turto dalį, kuri priklauso pagal įstatymą kaip santuokoje užgyventas turtas?

Svarbu pažymėti, jog tiek sutuoktinių turto teisinį rėžimą, tiek ir paveldėjimo teisę reglamentuoja Civilinis kodeksas (CK).

CK numato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y. bendra sutuoktinių nuosavybe, pripažįstama:

1. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
2. Pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
3. Pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai.
4. Įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas.
5. Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Sutuoktiniai, kurie turi bendrąją jungtinę nuosavybę, tačiau esant santuokoje, t. y. santuokos nenutraukus, nusprendžia, jog nori turtą pasidalinti, gali tai padaryti dviem būdais:

1. Teismo sprendimu.
2. Sutuoktinių susitarimu notariškai patvirtinant sutartį dėl turto padalijimo.

Inicijuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą gali: a) sutuoktiniai (arba vienas iš jų, neveiksnaus sutuoktinio atstovas ir pan.). Galimos situacijos, kai vienas iš sutuoktinių prieštarauja bendro turto padalijimui, tačiau tai neužkerta kelio teismo sprendimo dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo priėmimui.

Taigi, atsakant į klausimą dėl galimybės bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę padalinti santuokos metu, t. y. jos nenutraukiant, tai tokia galimybė yra, įskaitant tiek galimybę sutuoktiniams susitarti dėl turto padalijimo geranoriškai, tiek ir nesant bendro sutarimo kreiptis į teismą dėl turto padalijimo.

Testamentu paliktas turtas

Kalbant apie turto teisinį rėžimą, kuris testamente nurodytas kaip palikimas, jis taip pat gali būti pakeistas. CK įtvirtina, jog testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo nesudaryti.

Taigi šiuo atveju, testatorius turi galimybę panaikinti sudarytą testamentą, ir turtą, kuris padalijus aukščiau nurodytu būdu, atitenka jam kaip asmeninė nuosavybė, gali būti perleistas bet kuriam kitam trečiajam asmeniui, kaip pavyzdžiui, dovanojimo sandorio pagrindu.

Svarbu: Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.

tags: #rinkimu #deklaruoti #turta #sutuoktinis