Sparčiai vystantis technologijoms ir stiprėjant konkurencijai, ūkio subjektai, siekdami išsilaikyti rinkoje, turi pasiryžti įgyvendinti ilgalaikes investicijas. Pasirenkant tinkamą verslo strategiją svarbu žinoti tai, kad jos sėkmė priklauso ne vien nuo investavimo, bet ir nuo finansavimo sprendimų. Investicijų ekonominį efektyvumą lemia ne tik jų generuojami pinigų srautai ateityje, bet ir santykinai pinigų finansavimo šaltinių panaudojimas.
Vienas tokių šaltinių - ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir ilgalaikio turto eksploatacija.
Ilgalaikis turtas - tai visas materialusis bei nematerialusis turtas, kuris nėra skirtas parduoti arba suvartoti per vieną ataskaitinį laikotarpį, bet numatomas naudoti per įmonės veiklą ir uždirbti pajamas daugiau negu vienerius finansinius metus.
Ilgalaikis materialusis turtas - turtas, kuris daugelį kartų naudojamas gamybos ar aptarnavimo procese ir būdamas tos pačios natūrinės formos nusidėvi naudojamas ne trumpiau kaip per vienerius ir kurio įsigijimo vertė yra ne mažesnė už įmonės nustatytą minimalią to turto vertę. Ši vertė turi būti įrašyta į įmonės finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą kaip informacija apie ilgalaikio materialaus turto apskaitos tvarkymą.
Materialusis turtas, sudarantis prielaidas įmonei veikti busimaisiais laikotarpiais, nors ir neduodantis ekonomines naudos tiesiogiai, pripažįstamas ilgalaikiu turtu (pavyzdžiui, turtas, įsigytas darbo saugos, gamtosaugos, valdymo tikslams). Jei įmonė ketina įsigyti materialųjį turtą, kuris teiks įmonei ekonominės naudos naudojimas ilgiau nei vienerius metus, išankstiniai mokėjimai, avansinės įmokos ir kiti panašaus pobūdžio mokėjimai už tokį turtą turi būti priskiriami ilgalaikiam turtui.
Ilgalaikis nematerialusis turtas - turtas yra apskaitomas įsigijimo verte atėmus sukauptą amortizaciją. Vertinant tikimybę gauti ekonominės naudos, turi būti vadovaujamasi nematerialiojo turto pirminio pripažinimo metu turima patikima informacija ir laikomasi ne tik formaliu reikalavimu, bet ir turinio svarbos principo. Vienas svarbiausių nematerialiojo turto pripažinimo kriterijų yra jo kontrolė. Įmonė kontroliuoja turtą, jei ji turi teisę gauti iš jo būsimosios ekonominės nematerialiojo turto pripažinimo kriterijų yra jo kontrolė.
Nematerialaus turto pavyzdys
Įmonės galimybė kontroliuoti nematerialųjį turtą ir jo teikiamą ekonominę naudą gali būti išreikšta juridinėmis teisėmis. Tai gali būti autorių ar panašios teisės. Tam tikrais atvejais nematerialusis turtas gali būti susietas su materialia forma. Toks turtas gali būti kompaktiniame diske (kompiuterių programos), popierinėse laikmenose (licencijos ar patentai), kino juostoje ar pa. Tais atvejais turtas turi materialiojo ir nematerialiojo turto požymių, nustatant, kuriam turtui jį priskirti, įvertinama, kuris požymis vyrauja.
Nematerialusis turtas gali būti atskiriamas ir neatskiriamas nuo įmonės ir kito jos turto. Nematerialusis turtas, kuri įmonė gali perleisti ar išnuomoti, yra laikomas atskiriamu nuo įmonės ir kito jos turto. Jei straipsnis neatitinka nematerialiojo turto apibrėžimo, išlaidos pripažįstamos sąnaudomis jų sudarymo metu. Nematerialusis turtas gali būti įsigyjamas iš išorės arba sukuriamas įmonės viduje. Nematerialiajam turtui būdinga tai, kad daugeliu atveju neįmanoma nustatyti, ar išlaidos patobulins nematerialųjį turtą ir todėl jis ateityje duos didesnę ekonominę naudą, ar tik išlaikys tinkamą jo būklę.
Finansinis ilgalaikis turtas - tai ypatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Jis turi teikti įmonei naudą ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį. Ilgalaikio finansinio turto atsiradimas būna susijęs su kitų įmonių išleistų vertybinių popierių įsigijimu ar grąžintinos ilgalaikės finansinės paramos teikimu. Ilgalaikis finansinis turtas per naudojimo laikotarpį nėra nudėvimas ar amortizuojamas. Jis gali būti perkainojamas tada, kai jo reali rinkos vertė gerokai didesnė už jo pradinę vertę ir jeigu toks vertės dydis yra ilgalaikis ir pastovus.
Ilgalaikio turto panaudojimo analizė
Ilgalaikio turto panaudojimo analizės metu analitikas turi sugebėti atsakyti į svarbius klausimus: ar pakankamai efektyviai panaudojamas turimas ilgalaikis turtas, nes investicijos į ilgalaikį turtą pasiskirsto laike; ar pagrįstas turto atnaujinimas bei pakeitimas ir pan. Ilgalaikio turto panaudojimo rodikliai yra šie: fondogrąža, fondų imlumas, rentabilumas, sąlyginė ekonomija, pagamintos produkcijos apimtis, darbo našumas, produkcijos savikaina, turto išlaikymo kaštai ir jo naudojimo trukmė.
Ilgalaikio turto rekonstravimas ir remontas
Siekiant pagerinti arba pakeisti naudojamo ilgalaikio turto funkcines savybes, jis įvairiai pertvarkomas bei tobulinimas (t.y. daroma jo rekonstrukcija). Tokių ilgalaikio turto pertvarkymo bei patobulinimo darbų išlaidos priskiriamos turto kūrimo išlaidoms ir didina pertvarkyto (patobulinto) turto savikainą.
Jei ilgalaikis materialiojo turto rekonstravimas ar remontas nepagerina naudingųjų turto savybių, bet pailgina jo naudojimo tarnavimo laiką, šių darbų vertė turi būti padidinta turto įsigijimo savikaina ir patikslintas turto naudingo tarnavimo laikas. Šio turto likutinė vertė, pradedant nuo laikotarpio, kuris buvo patikslintas turto naudingo tarnavimo laikas, turi būti nudėvėta per iš naujo nustatytą naudingo tarnavimo laiką.
Tam tikrais atvejais pagal techninio eksploatavimo ar panašias sąlygas ilgalaikis materialusis turtas turi būti remontuojamas nustatytais laikotarpiais, kad būtų užtikrintas saugus ir patikimas jo naudojimas. Pagal techninio eksploatavimo ar panašias sąlygas kai kurias ilgalaikio materialiojo turto dalis gali prireikti keisti, nes jų naudingo tarnavimo laikas skiriasi nuo turto, kuriam jos priklauso, naudingo tarnavimo laiko. Jei dėl avarijos ar kitų priežasčių sugadinto turto remonto išlaidas kompensuoja draudimo įmonė, remonto išlaidos turi būti sumažintos kompensuojama suma.
Nematerialiojo turto atnaujintinumo ar tobulinimo išlaidos, patirtos po jo įsigijimo ar sukūrimo, turi būti pripažįstamos sąnaudomis tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo jos patiriamos, išskyrus atvejus, kai šios išlaidos gali būti patikimai įvertintos, priskirtos konkrečiam turtui ir įmonė gali patikimai nustatyti, kad jos leis ateityje gauti iš to turto didesnę ekonominę naudą.
Riboto ir neriboto naudojimo laiko turtas
Ilgalaikis materialusis turtas gali būti riboto ir neriboto naudojimo laiko. Skaičiuojamas tik riboto naudojimo laiko turto nusidėvėjimas. Pradėjus naudoti ilgalaikį materialųjį turtą, nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo, perleidimo, ar kitokio perdavimo, kai turtas nustoja būti naudojamas arba kai visa naudojamo ilgalaikio turto verte (atėmus likvidacinę vertę) perkeliama į prekių, produkcijos, paslaugų savikainą.
Nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Nenaudojamu laikomas užkonservuotas turtas.
Produkcijos metodu apskaičiuota nusidėvėjimo suma priklauso nuo tam tikrų ilgalaikio materialiojo turto objektų pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekio. Metų skaičiaus metodu apskaičiuota nusidėvėjimo suma skaičiuojama nuo įsigijimo savikainos, tačiau pirmaisiais turto naudojimo metais į produkcijos, darbu (paslaugų) savikainą įskaitoma didžiausia nusidėvėjimo suma, antraisiais - mažesne negu pirmaisiais, o trečiaisiais ir dar vėlesniais metais - tolygiai mažėjanti nusidėvėjimo suma, atsižvelgiant į pasirinktą turto naudojimo laiką.
Taikant dvigubą - mažėjančios vertės metodą, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo objekto likutinės vertės pagal du kartus padidintą procentą. Ilgalaikio materialiojo turto objektus, kurių nusidėvėjimas skaičiuojamas, įmonės gali nusistatyti pačios. Ilgalaikio materialiojo turto nudėvimoji vertė turi būti nuosekliai paskirstyta per visą jo naudingo tarnavimo laiką. Jei ilgalaikis materialusis turtas yra perkainojamas atsiperkamąja verte ar jo verte buvo patikslinta dėl remonto, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo iš naujo nustatytos jo vertes.
Amortizuojama nematerialiojo turto vertė turi būti nuosekliai paskirstyta per visą jo naudingo tarnavimo laiką. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti ilgas, bet ne visada ribotas. Amortizacijos laikotarpis turi būti peržiūrimas kiekvienu finansinių metų pabaigoje. Jei tikėtinas turto naudingo tarnavimo laikas reikšmingai skiriasi nuo ankstesnių įvertinimų, amortizacijos laikotarpis turi būti patikslintas.
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai:tiesiogiai proporcingas, metų skaičiaus, produkcijos, dvigubas - mažėjančios vertės, kur metų skaičiaus ir dvigubas - mažėjančios vertės metodai nerekomenduojami taikyti skaičiuojant ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą finansines atskaitomybės sudarymo tikslams.
Žemės ir miško nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
| Rodiklis | Apibrėžimas |
|---|---|
| Fondogrąža | Pagamintos produkcijos apimtis, tenkanti vienam turto litui. |
| Fondų imlumas | Turto vertė, tenkanti vienam produkcijos litui. |
| Rentabilumas | Turto pelningumas, parodantis, kiek pelno generuoja turtas. |
Finansinė apskaita: Ilgalaikio turto apskaita
Ūkininko ūkio ilgalaikis materialusis turtas
Dažniausiai tai yra žemės ūkio technika, įvairūs žemės dirbimo padargai, ūkiniai pastatai, ūkio veiklai naudojamos transporto priemonės.
Ūkyje naudojamas turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis naudojamas ūkio pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienus metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už ūkio nustatytą minimalią kainą.
Ilgalaikis materialusis turtas (IMT) įvertinamas ir apskaitoje registruojamas jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o finansinėje atskaitomybėje rodomas balansine verte, lygia jo likutinei vertei (iš įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus sukauptą nusidėvėjimą). Įsigijimo savikainą sudaro sumokėta ar mokėtina pinigų suma, įsigyjant šį turtą, taip pat atvežimo išlaidos, muitai, sumontavimo, instaliavimo, paruošimo naudoti išlaidos, remonto, atlikto iki turto naudojimo pradžios išlaidos, išbandymo, turto registravimo ir kitos su turto įsigijimu susijusios išlaidos. Jeigu numatomos būsimo turto išmontavimo ar aplinkos sutvarkymo išlaidos, jos irgi įskaitomos į turto įsigijimo savikainą.
Ilgalaikio materialaus turto pasigaminimo savikaina nustatoma prie žaliavų, medžiagų, sunaudotų gaminant ilgalaikį turtą, savikainos pridedant įvairias kitas, pvz., darbo užmokesčio išlaidas, patirtas gaminant turtą iki jo naudojimo pradžios.
Neatlyginamai gauto (dovanoto) IMT įsigijimo savikainą sudaro dovanojimo sutartyje patvirtinta to turto vertė, kuri negali būti didesnė už tikrąją vertę, bei su šio turto gavimu ir paruošimu naudoti susijusios išlaidos. Kai turto vertė nenurodyta, gauto IMT įsigijimo savikainą nustato ūkininkas, atsižvelgdamas į to turto tikrąją vertę. Neatlygintinai gauto (dovanoto) turto nusidėvėjimo sąnaudos priskiriamos prie neleižiamų atskaitymų.
Svarbu nepamiršti, kad į ilgalaikio materialaus turto savikainą neįskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (PVM), išskyrus atvejus, kai šis mokestis negrąžinamas (neatskaitomas). Tokiu atveju, negrąžintiną pridėtinės vertės mokestį ūkis gali įskaityti į turto įsigijimo savikainą.
Įsigijus ilgalaikį materialųjį turtą surašomas Ilgalaikio materialiojo turto priėmimo - perdavimo aktas. Pagal šį aktą gautas ilgalaikis turtas užpajamuojamas ir užvedama Ilgalaikio turto apskaitos kortelė. Veikloje pradėtas naudoti turtas turi būti dokumentuotas, tai yra turi būti surašomas Įvedimo į eksploataciją aktas.
Nusidėvėjimas ūkininko ūkyje
Ūkyje naudojamas ilgalaikis turtas nusidėvi, todėl apskaitoje jo savikaina (įsigijimo išlaidos) yra paskirstoma per naudojimo ūkyje laikotarpį, palaipsniui nurašant ir įtraukiant į pagamintos produkcijos (ir nebaigtos gamybos) savikainą. Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo nuo kito mėnesio 1 dienos, po ilgalaikio turto perdavimo naudojimui ir nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo, pardavimo ar kitokio perleidimo. Pagal Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijas, nusidėvėjimas gali būti skaičiuojamas vieną kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, o prireikus - ir dažniau.
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą ūkyje rekomenduojama skaičiuoti taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą. IMT nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis metine nusidėvėjimo norma, kurią ūkininkas nusistato, atsižvelgdamas į planuojamą naudingo tarnavimo laiką ir kuris negali būti trumpesnis nei nustatyta Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje; taip pat į turto naudojimo intensyvumą, technologijų bei ekonominę pažangą ir kitokius veiksnius.
Skaičiuojant nusidėvėjimą, ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti patirtos išlaidos dalimis įskaitomos į ūkio sąnaudas, tačiau neretai žemės ūkio technika ar kitas materialusis turtas būna įsigytas pasinaudojus Europos Sąjungos (ES) parama. Tokiu atveju į ūkio sąnaudas patenka tik ta turto vertės dalis, kuri nebuvo finansuojama iš ES lėšų.
Pvz.: Ūkininkas, pasinaudojęs ES paramos lėšomis, įsigijo traktorių už 90 000 Eur. Parama sudarė 50 proc. Turto naudingo tarnavimo laikas - 8 m., likvidacinė vertė - 1 Eur.
Metinė nusidėvėjimo suma: (90 000 - 1)/8 = 11249,88 Eur.
Apskaitoje nusidėvėjimas fiskuojamas:
- D 620 - 5624,94 D 350 - 5624,94 K 133 - 11 249,88
- D 650 - 5624,94K 620 - 5624,94. Šiuo įrašu turto nusidėvėjimo suma įskaitoma į produkcijos gamybos sąnaudas.
Ilgalaikio materialiojo turto eksploatacijos ir remonto išlaidos
Ūkio veikloje naudojant ilgalaikį materialųjį turtą, neišvengiamai patiriamos eksploatacijos ir remonto išlaidos. Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos gaminamos produkcijos savikainai.
Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidų pavyzdžiai gali būti: mokesčiai už komunalines paslaugas (vandenį, kanalizaciją, dujas, elektrą,), transporto priemonių sunaudoto kuro, tepalų, padangų, plovimo medžiagų, filtrų, plovimo paslaugų ir pan. išlaidos.
Ilgalaikio materialaus turto remonto darbų registravimas priklauso nuo tų darbų rezultatų. Jei atliktas remontas pailgina naudingo tarnavimo laiką ar pagerina naudingąsias turto savybes, visos su remontu susijusios ir patirtos išlaidos įskaitomos į turto įsigijimo savikainą. Tokiu atveju tenka patikslinti turto, kuriam atliktas remontas, nusidėvėjimo skaičiavimus. Šis atvejis paprastai būdingas atliekant pastatų rekonstrukciją ar kapitalinį remontą. Jei remontas nepailgina naudingo tarnavimo laikotarpio ir nepagerina naudingųjų turto savybių, jis pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, kurios paprastai įskaitomos į gaminamos produkcijos savikainą.
Ūkininkai, norėdami, kad ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo, eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo išlaidos būtų laikomos leidžiamais atskaitymais, prieš pradėdami veikloje naudoti ilgalaikį materialųjį turtą ir kompiuterių programas, privalo apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti užpildytą Individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto deklaracijos FR0457 formą. Jeigu nepateikia minėtos deklaracijos, jis to ilgalaikio turto įsigijimo, eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo išlaidas leidžiamiems atskaitymams galės priskirti tik nuo deklaracijos FR0457 pateikimo dienos.
Turto nurašymas
Ilgalaikiam materialajam turtui visiškai nusidėvėjus, jis nurašomas. Nurašius visiškai nudėvėtą turtą, gautos dalys ar medžiagos apskaitoje gali būti registruojamos kaip atsargos grynąja galimo realizavimo verte (įvertinta pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms). Jei nurašyto turto likvidacinė vertė didesnė už gautų dalių ir medžiagų grynąją galimo realizavimo vertę, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis dėl turto nurašymo, jei likvidacinė vertė mažesnė - ataskaitinio laikotarpio pajamomis.