Privatizavimas yra svarbus procesas, leidžiantis valstybės turtą perduoti privatiems asmenims ar įmonėms. Lietuvoje šį procesą reglamentuoja įvairūs įstatymai ir teisės aktai. Straipsnyje aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su valstybinio turto privatizavimu, įskaitant nuomininkų teises ir sąlygas, kuriomis jie gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti nuomojamą turtą.
Vilniaus senamiesčio panorama. Šaltinis: Wikipedia
Valstybinės Žemės Nuoma ir Pirkimas
Valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų. Jie taip pat turi teisę naudoti savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių savybes, požeminį ir paviršinį vandenis, naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį), laikydamiesi įstatymų nustatytų jų eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų, disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis.
Žemės Nuomos Terminas
Žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Visais kitais atvejais žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę.
Pirmumo Teisė Įsigyti Žemę
Valstybė, savivaldybė ir kiti asmenys, kurių žemės sklypai priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai, turi pirmumo teisę pirkti šioje teritorijoje esantį parduodamą privačios žemės sklypą ta kaina, kuria jis parduodamas, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių.
Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas privalo registruotu laišku (įteikiant) pranešti statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai žemės sklypas parduodamas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Statinių ir įrenginių savininkas ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti turi priimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Statinių ar įrenginių savininkui ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovui atsisakius pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, privačios žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims.
Advokatės Dianos Višinskienės Kontoros Patirtis
Advokatės Dianos Višinskienės kontora pasiekė pergalę itin specifinėje gyvenamojo būsto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis byloje. 2019 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė sprendimą, kuriuo pripažino K. D. teisę privatizuoti nuomojamą būstą, nuosavybės teise priklausantį Kauno miesto savivaldybei, lengvatinėmis sąlygomis. Būstas K. D. šeimai buvo suteiktas daugiau nei prieš kelis dešimtmečius. Prasidėjus privatizavimo procesui dar 1993 m. K. D. kreipėsi į Kauno miesto valdybą dėl būsto privatizavimo lengvatine tvarka ir atliko visus reikiamus būsto privatizavimui veiksmus.
Vis dėlto, moteriai pranešta, kad išsipirkti būsto negalės, nes yra prasidėjusios nuosavybės teisių atkūrimo į daugiabutį, kuriame kartu su šeima gyvena ir K. D., procedūros. Teismas nurodė, kad konstatavus, jog ieškovė turėjo teisę privatizuoti ginčo butą lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą, tačiau negalėjo pasinaudoti šia teise.
Kaunietė K. D. į ieškovės K. D. „Butų privatizavimo procesas yra dvišalis veiksmas: ne tik gyventojai turėjo pareigų, bet ir savivaldybė turėjo informavimo pareigą apie galimybę privatizuoti butą.
Teisės Aktai, Reglamentuojantys Žemės Valdymą ir Privatizavimą
Žemės valdymą ir privatizavimą Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant:
- Civilinis Kodeksas (LR CK)
- Žemės Įstatymas
- Butų Privatizavimo Įstatymas
- Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas
Pagrindiniai Žemės Įstatymo Aspektai
Žemės įstatymas nustato pagrindinius žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja principus. Šis įstatymas apibrėžia:
- Žemės naudojimo paskirtį ir būdus
- Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo tvarką
- Servitutų nustatymo tvarką
- Žemės savininkų ir naudotojų teises ir pareigas
Žemės Konsolidacija
Žemės konsolidacija yra žemėtvarkos dalis, kai kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, šiuos žemės sklypus sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos, pagerinta jų struktūra, sukurta reikiama kaimo infrastruktūra ir įgyvendinti kiti žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos politikos tikslai ir uždaviniai.
Žemės konsolidacijos schema. Šaltinis: Nacionalinė Žemės Tarnyba
Išvados
Valstybinio turto privatizavimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atidaus teisės aktų ir teismų praktikos išmanymo. Nuomininkai, norintys privatizuoti nuomojamą turtą, turėtų atidžiai išnagrinėti savo teises ir sąlygas, kuriomis jie gali pasinaudoti pirmumo teise. Advokatų konsultacijos gali būti labai naudingos siekiant užtikrinti, kad visi privatizavimo procesai būtų vykdomi teisingai ir teisėtai.
tags: #ar #vasltybinio #turto #naudotojas #turi #pirmenybes