Šis straipsnis skirtas aptarti eksperimentinių gyvūnų laikymo patalpų normas ir reikalavimus, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir Europos Sąjungos direktyvomis.

Laboratorinės pelės narvelyje
Teisės aktai ir direktyvos
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, įgyvendinant 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyvą 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga, suderinimo, ir atsižvelgiant į Europos konvenciją dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos, yra nustatyti tam tikri reikalavimai.
Svarbūs dokumentai, reglamentuojantys šią sritį:
- Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 4-361 „Dėl Laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“.
- Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 4-16 „Dėl Laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“.
- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. B1-754 „Dėl Laboratorinių gyvūnų naudojimo metodinių nurodymų papildymo“.
Bendrieji reikalavimai eksperimentinių gyvūnų laikymo patalpoms
Eksperimentinių gyvūnų laikymo patalpos turi būti įrengtos taip, kad jose būtų sudarytos tinkamos sąlygos laikomiems eksperimentiniams gyvūnams.
Pagrindiniai reikalavimai:
- Lubos ir sienos turi būti įrengtos iš tvirtų medžiagų, jų paviršius turi būti lygus, nepralaidus drėgmei ir lengvai plaunamas.
- Durys ir langai turi būti įrengti taip, kad į patalpas nepatektų kiti gyvūnai.
- Grindys turi būti įrengtos iš tvirtų medžiagų, lygios, nepralaidžios drėgmei, neslidžios ir lengvai plaunamos.
Patalpų, kuriose eksperimentiniams gyvūnams leidžiama laisvai judėti, sienų ir grindų paviršius turi būti padengtas ypač atsparia, nekenksminga eksperimentinių gyvūnų sveikatai medžiaga. Ši medžiaga turi būti tokia, kad eksperimentiniai gyvūnai negalėtų susižeisti.
Narveliai ir boksai turi būti pagaminti iš eksperimentinių gyvūnų sveikatai nekenksmingos medžiagos, sukonstruoti taip, kad eksperimentiniai gyvūnai negalėtų susižeisti, ir, jeigu jie nėra vienkartinio naudojimo, turi būti pagaminti iš valymui ir dezinfekavimui atsparių medžiagų. Narvelių ir boksų grindų konstrukcija gali skirtis atsižvelgiant į eksperimentinių gyvūnų rūšį ir amžių.
Visa įranga ir įrengimai turi būti apsaugoti taip, kad eksperimentiniai gyvūnai negalėtų jų sugadinti ar patys susižeisti.
Laboratorinis gyvūnas
Temperatūra, apšvietimas ir triukšmo lygis
Reikalavimų 1 priedo 1 lentelėje pateiktos rekomenduojamos patalpų temperatūros normos laikant eksperimentinius gyvūnus narveliuose, boksuose ir vidiniuose voljeruose. Šios normos taikomos tik subrendusiems eksperimentiniams gyvūnams. Jaunikliams ir jauniems eksperimentiniams gyvūnams turi būti užtikrinama aukštesnė temperatūra.
Belangėse eksperimentinių gyvūnų laikymo patalpose turi būti įrengta apšvietimo sistema, leidžianti reguliuoti apšvietimo intensyvumą, užtikrinanti laikomų eksperimentinių gyvūnų biologinius poreikius. Taip pat būtina reguliuoti šviesos stiprumą ir šviesos-tamsos ciklą.
Eksperimentinių gyvūnų laikymo ir eksperimentų atlikimo patalpos turi būti izoliuotos nuo stiprų garsą ir aukšto dažnio triukšmą skleidžiančių šaltinių, siekiant išvengti eksperimentinių gyvūnų elgesio ir fiziologijos sutrikimo.
Vėdinimas ir oro drėgnumas
Eksperimentinių gyvūnų laikymo patalpose turi būti:
- Įrengta laikomų gyvūnų rūšių poreikius atitinkanti vėdinimo sistema.
- Vėdinimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad būtų išvengta kenksmingų skersvėjų.
- Užtikrinamas tinkamas laikomiems eksperimentiniams gyvūnams santykinio oro drėgnumo (RH) lygis. Rekomenduojamas RH lygis - 55 % ± 10 %.
Kitos patalpos ir įranga
Naudojimo įmonėse turi būti įrengtos patalpos eksperimentams, kurių negalima atlikti eksperimentinių gyvūnų laikymo patalpose.
Pašarų sandėliai turi būti vėsūs, tamsūs, sausi, sandarūs, pašarai apsaugoti nuo kenkėjų ir vabzdžių. Pakratų laikymo patalpos turi būti sausos, sandarios, pakratai apsaugoti nuo kenkėjų ir vabzdžių.
Įrangos valymo ir plovimo patalpos turi būti pakankamai didelės, kad jose tilptų įranga, reikalinga naudotiems įrengimams valyti ir dezinfekuoti. Siekiant išvengti švarios įrangos užteršimo, turi būti atskirti švarios ir nešvarios įrangos judėjimo srautai.
Gyvūnų gaudymas ir transportavimas
Laisvėje gyvenantys gyvūnai, kuriuos numatoma naudoti eksperimentams ar kitiems mokslo tikslams, turi būti gaudomi tik humaniškais būdais ir tik patyrusių asmenų, kurie gerai pažįsta gaudomų gyvūnų įpročius ir gyvenimo aplinką. Jei gaudant laukinius gyvūnus reikia naudoti anestetikus arba kitus vaistus, juos gali paskirti tik veterinarijos gydytojas.
Vežti galima tik kliniškai sveikus eksperimentinius gyvūnus. Sergantys eksperimentiniai gyvūnai negali būti vežami, nebent juos reikia pervežti gydymui ar diagnozei nustatyti.
Eksperimentiniai gyvūnai vežami vadovaujantis 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas.
Priežiūra ir šėrimas
Parenkant, gaminant ir ruošiant pašarus, turi būti imamasi atsargos priemonių, kad būtų išvengta cheminio, fizinio ir mikrobiologinio pašarų užteršimo. Pašarai turi būti pakuojami į sandarias pakuotes, ant kurių pažymima pašarų gamybos data. Pakuojant, pervežant ir sandėliuojant pašarus, turi būti užtikrinama, kad pašaras nebūtų užterštas, jo kokybė nepablogėtų ar jis nesugestų.
Eksperimentiniai gyvūnai turi būti šeriami eksperimentinių gyvūnų poreikius atitinkančiais pašarais.
Eksperimentiniams gyvūnams turi būti tiekiamas geriamasis vanduo.
Eksperimentiniai gyvūnai gali būti girdomi iš buteliukų, indų ar automatinių girdyklų. Buteliukai dažniausiai naudojami girdyti mažus eksperimentinius gyvūnus (pvz., graužikai). Buteliukai turi būti pagaminti iš skaidrios, permatomos medžiagos. Buteliuko kaklelis turi būti platus, kad jį būtų lengva išvalyti.
Pakratai turi būti sausi, sugeriantys drėgmę, nedulkantys, netoksiški ir be užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, kenkėjų ar kitų užkratų. Reikia vengti naudoti pjuvenas ar kitus pakratus, gaunamus iš cheminiu būdu apdorotos medienos.
Gyvūnų gaišinimas ir atliekų tvarkymas
Eksperimentinių gyvūnų gaišinimui galima naudoti tik Veterinarinių vaistų registre nurodytus gyvūnų nugaišinimui skirtus veterinarinius vaistus.
Šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti tvarkomi pagal 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 nuostatas.
Eksperimentų atlikimas ir gyvūnų naudojimas
Kai reikia atlikti eksperimentą su gyvūnais, eksperimentinių gyvūnų rūšies pasirinkimas kruopščiai apsvarstomas. Pasirenkamas toks eksperimentas, kuriam atlikti naudojamas mažiausias eksperimentinių gyvūnų skaičius, kuriam tinka gyvūnai su mažiausiu neurofiziologiniu jautrumu (mažiausiai skausmo, kančios, baimės ar ilgalaikio sužalojimo patiriantys gyvūnai) ir kurio rezultatų patikimumas yra didžiausias.
Eksperimentus atliekantys arba juose dalyvaujantys ir eksperimentams naudojamus eksperimentinius gyvūnus prižiūrintys asmenys turi turėti reikalingą išsilavinimą ir kvalifikaciją.
Veisimas ir tiekimas
Veisti eksperimentinius gyvūnus gali tik šiuos Reikalavimus atitinkančios ir pagal Valstybinės veterinarinės kontrolės objektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo reikalavimus patvirtintos veisimo įmonės.
Veisimo įmonėse galima veisti šių rūšių eksperimentinius gyvūnus: peles (Mus musculus), žiurkes (Rattus norvegicus), jūros kiaulytes (Cavia porcellus), sirinius žiurkėnus (Mesocricetus auratus), triušius (Oryctolagus cuniculus), beždžiones, šunis (Canis familiaris), kates (Felis catus) ir putpeles (Coturnix coturnix).
Tiekti eksperimentinius gyvūnus gali tik šiuos Reikalavimus atitinkančios ir pagal Veterinarinio patvirtinimo reikalavimus patvirtintos tiekimo įmonės.