Ekonominio neapibrėžtumo laikais įmonių restruktūrizavimas vis dažniau tampa gelbėjimosi ratu verslui, tačiau kartu - sudėtingu išbandymu partneriams bei kreditoriams.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip pozityvus procesas, leidžiantis išsaugoti veiklą ir darbo vietas. Tai yra teisinė procedūra, skirta gyvybingoms įmonėms, kurios susiduria su laikinais finansiniais sunkumais. Restruktūrizavimas reikalauja ne tik kantrybės, bet ir ypatingo budrumo.
„Restruktūrizavimas grindžiamas idėja, kad įmonei suteikus pagalbą ji gali ne tik atsitiesti, bet ir toliau veikti. Tai nėra paprastas būdas nusimesti skolas - tai ilgalaikė strategija, skirta atkurti mokumą“, - aiškina advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė, advokatė dr. Ieva Strunkienė.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip vyksta restruktūrizavimo procesas Lietuvoje, kokios yra kreditorių teisės ir kokie pavojai slypi įmonių vadovų veiksmuose.
Restruktūrizavimo proceso ypatumai
Viena didžiausių šio proceso ypatybių - restruktūrizuojamos įmonės valdymą išlaiko tie patys vadovai. Tačiau vos tik prasidėjus restruktūrizavimo procesui, kreditoriai atsiduria visai kitame žaidime.
Didžiausia klaida, kurią gali padaryti kreditorius, - praleisti terminą savo finansiniam reikalavimui pateikti skolininko restruktūrizavimo byloje. Pasak advokatų kontoros COBALT partnerio, advokato dr. Pauliaus Markovo, tai - tarsi dovana skolininkui: Jeigu reikalavimo nepateikiate laiku, prievolė tiesiog pasibaigia.
Ironija slypi tame, kad šis lemiamas 30 dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo paskelbimo mažai kam žinomoje Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos internetinėje svetainėje.
„Daugelis kreditorių net nenutuokia, kad laikrodis jau tiksi, nes terminas skaičiuojamas ne nuo asmeninio pranešimo gavimo, o nuo viešo paskelbimo“, - pabrėžia dr. P. Markovas. Todėl šiame procese budrumas nėra pasirinkimas.
Įstatymas suteikia teisę restruktūrizavimo bylą inicijuoti ne tik pačiai įmonei, bet ir jos kreditoriui. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip papildomas įrankis kreditorių rankose. Tačiau praktikoje ši galimybė neretai tampa pačios įmonės išsigelbėjimu.
„Matome tendenciją, kad procesą dažnai pradeda vadinamieji „lojalūs“ arba su įmone susiję kreditoriai. Tokiu būdu skolininkas išvengia sudėtingų užduočių - pavyzdžiui, restruktūrizavimo plano projektorengimo ar gausybės kitų dokumentų, kurių reikalaujama iš pačios restruktūrizuotis norinčios įmonės“, - aiškina dr. I. Strunkienė.
Šis manevras įmonei suteikia svarbią privilegiją - pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės, skolos „įšaldomos“, o pati įmonė laimi brangų laiką ramiai ruoštis. Tuo tarpu kiti kreditoriai lieka nežinioje, nežinodami, kad žaidimo taisyklės jau pasikeitė.
Restruktūrizavimo bylos iškėlimas ne tik sustabdo skolos išieškojimą, bet ir stipriai apriboja kreditorių teises. Įstatymas draudžia vienašališkai nutraukti sutartis - net jei pačioje sutartyje aiškiai numatyta tokia galimybė.
„Tarptautinėje praktikoje nemokumo procesas paprastai laikomas esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę nedelsiant ją nutraukti. Tačiau Lietuvos teisė restruktūrizuojamą įmonę saugo net ir tokiu atveju, todėl kreditoriai netenka įprastų derybinių svertų ir tampa priklausomi nuo proceso eigos“, - pabrėžia dr. P. Markovas.
Restruktūrizavimo sėkmė priklauso nuo plano, kurį tvirtina kreditoriai. Jie suskirstomi į dvi grupes: turinčius įkeitimą ir visus kitus.
„Jeigu vienas kreditorius pernelyg atkakliai laikosi savo pozicijos, dauguma vis tiek gali nubalsuoti kitaip, o jam teks prisitaikyti. Restruktūrizavimas - kompromiso, o ne kovos iki paskutinio kraujo lašo procesas“, - pabrėžia dr. P. Markovas.
Teismų praktika: Pavyzdys iš bylos
Civilinė byla Nr. 2-1141-381/2019 iliustruoja, kaip teismas vertina restruktūrizavimo procesą. Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo pareiškėjo restruktūrizuojamos individualios įmonės A. L. firmos „Alivila“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria nutraukta individualios įmonės A. L. firmos „Alivila“ restruktūrizavimo byla.
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi individualiai įmonei A. L. firmai „Alivila“ iškelta restruktūrizavimo byla. 2015 m. sausio 26 d. nutartimi patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas, nustatyta jo trukmė nuo 2014 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d.
Teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. pranešimu įpareigojo restruktūrizuojamos įmonės administratorę ir vadovą pateikti teismui duomenis apie įvykdytas ir vykdomas įmonės restruktūrizavimo procedūras bei duomenis, ar tinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 18 d. nutartimi įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad per ketverius įmonės restruktūrizavimo metus buvo įvykdyta tik maža dalis restruktūrizavimo plano.
Pagal administratorės duomenis, bendrai kreditoriams sumokėta tik 43 271,88 Eur, tuo tarpu bendra įmonės patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudarė 530 012,27 Eur. Byloje nekilo ginčo, kad įmonės restruktūrizavimo planas pasibaigus nustatytam restruktūrizavimo plano terminui nėra įvykdytas.
Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas restruktūrizuojamos individualios įmonės A. L. firmos „Alivila“ savininkas A. L. atskiruoju skundu prašė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pagal ĮRĮ teisės normas, 4 metų restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo teismo nutarties, kuria patvirtinamas restruktūrizavimo planas.
Dėl administratorės kompetencijos stokos, tvirtinant įmonės restruktūrizavimo planą ir jo įgyvendinimo trukmę, nebuvo išnaudotos maksimalios procesinės galimybės. Pareiškėjas paruošė restruktūrizavimo plano pakeitimus ir 2018 m. lapkričio 13 d. sušaukė kreditorių susirinkimą dėl pritarimo restruktūrizavimo plano pakeitimams ir restruktūrizavimo plano įgyvendinimo termino pratęsimo 5 metams.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas sutiko, kad restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės restruktūrizavimo proceso tikslui pasiekti pradedamos vykdyti nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme, tačiau pabrėžė, kad įmonė gali prašyti teismo patvirtinti trumpesnį nei 4 metų restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpį.
Teismas nurodė, kad įmonės savininkui buvo žinoma įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo data, todėl jis, turėdamas pareigą veikti rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir kvalifikuotai, privalėjo laiku inicijuoti restruktūrizavimo plano pakeitimą bei jo įgyvendinimo termino pratęsimą ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalyje ir 14 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kasacinio teismo argumentai
Restruktūrizuojama individuali įmonė A. L. firma „Alivila“ kasaciniu skundu prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį ir klausimą dėl A. L. firmos „Alivila“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais: Vilniaus apygardos teismui 2015 m. sausio 26 d. nutartimi patvirtinus A. L. firmos „Alivila“ restruktūrizavimo planą, šio plano įgyvendinimo 4 metų terminas turėjo būti nustatytas ne nuo 2014 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d., bet nuo neskundžiamos teismo nutarties, kuria patvirtintas restruktūrizavimo planas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2019 m. sausio 26 d.
Įmonės įsigijimas restruktūrizavimo metu
Kaip pranešė bendrovė, „Fegda grupė“ įsigijo 75,1% „Alkestos“ akcijų, dar 22,7% valdo pati Alytaus bendrovė, likusios priklauso smulkiesiems akcininkams.
VŽ rašė, jog 2022 m. lapkritį Kauno apygardos teismas tenkino 1993 m. Teismo dokumentuose nurodoma, kad įmonė 2022 m. pabaigoje turėjo 15,2 mln. Eur įsipareigojimų kreditoriams, o bendrovės balansinė turto vertė sudarė 16,95 mln.
„Fegda grupė“ susitarimą dėl „Alkestos“ kontrolinio akcijų paketo įsigijimo pasirašė dar 2022 m. rugsėjį, o Konkurencijos tarybos leidimas šiam sandoriui suteiktas 2023 m.
„Užbaigę sandorį, dar labiau susistiprinome pajėgas projektams visoje Lietuvoje. Pagrindinis uždavinys tuo laikotarpiu, kol bus įvykdytas sandoris, buvo užtikrinti, kad „Alkesta“ veikla nenutrūktų ir, užbaigus jį, bendrovė galėtų sėkmingai įsilieti į mūsų grupės sudėtį“, - pranešime teigia G. Pasak G. „Fegda grupės“ konsoliduota apyvarta 2022 m. siekė 99 mln. Grupė uždirbo 4,7 mln.
tags: #restrukturizuojama #bendrove #iisigijo #savo #vadovo #turta