Pernai vos ne vos išgyvenę brangią žiemą, šios lietuviai taip pat laukė su nerimu: prognozuota, kad šildymo kainos bus dar aukštesnės nei praėjusiais metais. Ypač brangiai šaltasis metų laikas kainuoja senos statybos, nerenovuotų daugiabučių gyventojams, todėl pastarieji keleri metai galėjo lemti jų sprendimą ryžtis pastato modernizavimui. Vis tik, skaičiai rodo, kad šiemet renovacijos tempai daug lėtesni nei norėtų valstybė. Praėjusiais metais buvo pasirašyta apie 300 renovacijos finansavimo sutarčių, šiemet jų turėtų būti apie 160.
Daugiabučio renovacija - investicija į ateitį (manokrastas.lt nuotr.)
Nauji reikalavimai energinės klasės siekiui
Iki šiol valstybė, finansuodama dalį renovacijos išlaidų, nereikalavo, kad modernizuojami daugiabučiai pasiektų naujos statybos statinių energines klases. Tačiau šių metų lapkričio pabaigoje Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems teisės aktų pakeitimams, kurie numato, kad parama renovacijai nuo šiol bus skiriama, kai pasiekiama B ar aukštesnė pastato energinio naudingumo klasė.
Aplinkos ministras S. Gentvilas laidoje „Delfi tema“ teigia, kad toks sprendimas priimtas norint efektyviai ir tinkamai išnaudoti valstybės paramą daugiabučių renovacijai. „Ateitis yra pasyvūs namai. Mes reikalaujame, kad naujos statybos daugiabučiai būtų A++ klasės, o renovacijai ir visų kitų mokesčių mokėtojų pinigų nenorime skirti neefektyviems C klasės namams“, - komentuoja ministras.
Tačiau Lietuvos būsto rūmų Tarybos narys Ramūnas Burokas įspėja, kad nauji reikalavimai ims lėtinti senos statybos daugiabučių ir individualių namų renovacijos tempus, nes jos kaina gyventojams bus per didelė, o nauda - menka. „Mūsų skaičiavimais, vien tik dėl reikalavimo atlikti renovaciją iki B energinės klasės jos rangos darbų kainą gali pakelti iki 25-30 proc., o energetinis sutaupymas padidėja vos 10 proc. Jeigu aš svarstyčiau dėl savo individualaus namo modernizavimo, ko gero, tokio sprendimo nepriimčiau ir bandyčiau gauti maksimalios naudos su minimaliomis išlaidomis. Tai, be abejo, yra rizikos veiksnys“, - pabrėžia pašnekovas.
Tuo tarpu S. Gentvilas sako, kad Lietuva ir taip yra valstybė, kuri daugiausiai Europoje prisideda prie privataus gyventojų turto atnaujinimo ir laikui bėgant valstybės galimybės tai daryti mažėja. „42 proc. galutinės renovacijos kainos (įskaičiuojant projektavimą, techninę priežiūrą ir pan.) dengia visi mokesčių mokėtojai (valstybė - red. past.). Kiti žmonės prisideda prie asmeninio turto atnaujinimo. Niekur Europoje nėra tiek valstybės dosnios. Ir žinutė yra ta, kad kiti mokesčių mokėtojai negalės prisidėti tiek pat, kelsime kartelę, kad paramą gautų tik energetiškai efektyvesni daugiabučiai, kad nereiktų vėliau dar ir šildymo kompensacijų mokėti. Tai remsime tik energetiškai efektyvesnes priemones“, - pabrėžia aplinkos ministras.
Kartelė renovuojamų daugiabučių energinei klasei bus keliama ir toliau. Anot S. Gentvilo, Europos Sąjunga ateityje skatina finansuoti tik tuos renovacijos projektus, kurie senos statybos daugiabučių energinę klasę pakels iki A klasės. Be to, ir valstybės paramos dydis priklausys nuo to, kiek norima pakelti daugiabučio energinę klasę.
„Paraiškas renovacijos paramai gauti bus galima teikti skaitmeninėmis priemonėmis, popierinių paraiškų neliks. Gruodžio 12 d. dar priimame paraiškas renovacijai į B energinės klasės pastatą dėl 30 proc. paramos, o kitais metais mes jau greičiausiai pereisime prie fiksuoto tarifo - už atnaujinto namo kvadratinį metrą pakeltą energetinę klasė, nes nėra svarbu, ar tai yra individualus namas, ar daugiabutis. Viena vertus, sutrumpinsime procedūras ir efektyviau finansuosime“, - aiškina S. Gentvilas.
Lietuvos būsto rūmų Tarybos narys R. Burokas sako, kad tokie planai daugiabučių gyventojus ir bendrijas labai gąsdina. „Dar labiau gąsdina planai mažinti valstybės finansuojamą dalį B klasės namams, ją didinant A klasės namams. Nes senam daugiabučiam namui pasiekti A energinę klasę, yra labai sunku, ekspertai nėra įsitikinę, ar tai yra apskritai įmanoma. O jei ir įmanoma, ko gero, smarkiai išauga renovacijos kaina. Lietuvoje yra, ko gero, kokie penki daugiabučiai namai, pasiekę A energinę klasę, ir tie daugiabučiai yra 8-10 butų namai. Tai modernizuojant didžiuosius daugiabučius pasiekti A energinę klasę yra sunku“, - teigia pašnekovas.
Lietuvos energetikos agentūros direktorius Virgilijus Poderys aiškina, kad senos statybos daugiabučiai po renovacijos gali pasiekti A energinę klasė, tačiau klausimas yra, kiek tai kainuos. „Be to, kuo aukštesnė energinė klasė, tuo ilgesnis atsipirkimo laikas. Tad jeigu renovuodami seną daugiabutį norime pasiekti B ar A energinę klasę, tokio modernizavimo atsipirkimo laikas yra 20-40 metų, o gal kai kuriais atvejais ir niekada“, - akcentuoja energetikos ekspertas.
Pastato energetinio naudingumo klasės (atnaujinkbusta.lt nuotr.)
Jis tęsia, kad neretai klystama galvojant, jog raidės B, A ir pan. atspindi ir energijos taupymo lygį. Pašnekovas sako, kad realūs energijos suvartojimo ir taupymo rezultatai po daugiabučių renovacijos gali nustebinti ir labai nemaloniai. „Raidės suteikiamos teoriškai. Praktiškai nėra pamatuojama, kokios klasės tas namas tapo po renovacijos. Mes agentūroje ėmėmės to darbo ir praktiškai ištyrėme 500 renovuotų daugiabučių. Susirinkome statistiką, kaip jie energiją naudojo prieš renovaciją ir po renovacijos. Maždaug trečdalyje tų namų penkiuose miestuose toli gražu nėra pasiekiami tie taupymai, kurie yra investiciniame plane. Kai kurie daugiabučiai, aišku, viršija lūkesčius, bet iš esmės tas raidžių suteikimas turėtų būti griežtinamas arba turi būti tikrinama praktiškai. Tai yra didelė bėda“, - teigia V. Poderys.
Energetikos ekspertas aiškina, kad rezultatai po renovacijos prasilenkia su lūkesčiais dėl įvairių priežasčių. Viena jų - gyventojai gaili pinigų profesionaliam darbų prižiūrėtojui. „Geras darbų prižiūrėtojas yra viena būtiniausių sąlygų sklandžiai ir kokybiškai renovacijai. Reikia rūpintis ir prižiūrėti, kokios medžiagos yra naudojamos, kaip dirba statybininkai“, - sako pašnekovas.
Finansavimas mažės
Tačiau energinės klasės kartelės kėlimas senos statybos namams po renovacijos nėra vienintelė naujiena. Pasak S. Gentvilo, valstybės parama renovacijos programoms turės mažėti, tačiau spaudimas modernizuoti energetiškai neefektyvius daugiabučius augs. „Klausimas, ar valstybei užteks pinigų. Jeigu vidutinė renovacijos suma artėja link 600 tūkst. eurų, ir kai valstybė turi iš tų 600 tūkst. eurų padengti trečdalį, tai tokio masto privataus turto atnaujinimo valstybė negali atlikti. Reikia nusiteikti, kad ilgainiui mažės paskatos, bet anksčiau ar vėliau mes prieisime prie to, kad didelis energetinis suvartojimas bus traktuojamas kaip avarinė būklė. Jeigu bus kvadratiniam metrui suvartojamas šilumos kiekis didesnis nei tam tikras minimalus kiekis, tokiu atveju administratorius bus įpareigotas imtis veiksmų. Jau dabar taip yra, kai privaloma atnaujinti šilumos punktą“, - aiškina aplinkos ministras.
Taip pat, jo teigimu, planuojama lengvinti sprendimo dėl renovacijos priėmimo procedūras: „Reikia pripažinti, kad pasikeitė mūsų būsto forma, nes yra daug nuomojamo būsto, daug migrantų ir kartais sprendimo priėmimas neatspindi realios gyventojų valios. Tai Seime jau yra iniciatyva, kad po trečio balsavimo dėl renovacijos jau nereiktų pusės balsų, užtektų mažiau. Nes žmogus neturi kentėti, jeigu jo kaimynai nesusirenka balsavimui ir realiai ilgainiui būsto renovacija bus skatinama tam tikrais teisės aktais.“
Informacija daugiabučių namų gyventojams: laikas suskubti galvojantiems apie renovaciją
Tiems gyventojams, kurie neturi sukaupę pakankamai bendrų lėšų pilnai renovacijai, aplinkos ministras siūlo pagalvoti apie mažosios renovacijos alternatyvą, kurią valstybė taip pat remia finansiškai. Su juo sutinka ir V. Poderys, kuris akcentuoja, kad mažėjant valstybės paramai, tačiau augant spaudimui gerinti senos statybos daugiabučių energetinį efektyvumą, gyventojai turės ieškoti jiems geriausio sprendimo.
„Yra keli keliai. Vienas - siekti B arba aukštesnės energinės klasės. Antras - mažoji renovacija, dar vadinama inžinerine renovacija, kai atnaujinamas vidinis šilumos tinklas, šilumos sistema, įdedami termoreguliatoriai. Tokia renovacija šiandien yra 7-9 kartus pigesnė ir dar valstybė taip pat teikia paramą. Tad jeigu yra bendrijų, kurioms trūksta lėšų arba susitaria ne visi, reikia eiti šiuo keliu. Aš siūlyčiau tokį kelią, nes mažoji renovacija atsiperka per 3-4 metus“, - tikina ekspertas.
Apie tokį kelią kalba ir R. Burokas. Jis priduria, kad daug naudos gyventojams duoda ir sprendimas neatliekant pilnos daugiabučio modernizacijos apšiltinti tik pastato sienas, stogą ir rūsį. „Šilumos punkto renovacija, šoninių sienų ir stogo apšiltinimas, rūsio apšiltinimas duoda turbūt didžiausią efektą ir ne taip finansiškai slegia gyventojus. Tik problema ta, kad pagal dabartinę mažosios renovacijos sąvoką, ji numato paramą tik šilumos punkto atnaujinimui, o šoninių sienų, stogo ir rūsio apšiltinimui finansavimas nėra numatytas. Ir apskritai mažėja valstybės lėšų dalis daugiabučių renovacijai“, - pabrėžia Lietuvos būsto rūmų atstovas.
APVA parama namo renovacijai 2025 m.
APVA parama namo renovacijai 2025 m. suteikia galimybę kompensuoti investicijas į energinio efektyvumo didinimą, įskaitant langų keitimą, sienų, pamatų, grindų, stogo apšiltinimą, šildymo sistemos atnaujinimą ir kitas priemones. Paraišką reiks pateikti per rugsėjo mėnesį, APVA paramą jau patvirtino.
APVA parama individualaus namo renovacijai 2025 m. gali siekti iki 14 500 eurų vienam projektui, priklausomai nuo namo dydžio ir atliktų darbų. Pavyzdys: Jei Jūsų namo naudingasis plotas yra 100 m², maksimali kompensacija būtų 7 500 eurų. Svarbu žinoti, kad modernizavimo darbai turi būti atlikti iki 2026 metų pabaigos - t. y. per 15 mėnesių nuo kvietimo pabaigos.
Beje, jei jau esate pradėję darbus - gera žinia: patirtos išlaidos gali būti kompensuojamos, jei jos fiksuotos nuo 2022 m. Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas) 2025-04 Nr.
Svarbūs Dokumentai ir Paraiškos Teikimas
Prieš pradedant gyvenamojo namo renovaciją, būtina pasirūpinti keliais svarbiais dokumentais. Vienas jų - energinio naudingumo sertifikatas renovacijai, kuris parodo pastato esamą energinę klasę. Jeigu šių dokumentų neturite, rekomenduojame kuo greičiau kreiptis dėl jų parengimo. Jeigu dėl kokių nors priežasčių renovaciją pradedate anksčiau nei gavote sertifikatą ir pažymą, būtina fiksuoti visus darbus nuotraukomis - tiek prieš pradedant, tiek viso proceso metu.
Šie dokumentai yra būtini norint pateikti paraišką APVA paramai namo renovacijai 2025 m. Juos galite pasiruošti iš anksto, nelaukdami oficialių paraiškų datų paskelbimo. Tai padės sutaupyti laiko ir išlaidų, nes paskelbus APVA paramą, specialistai dažnai būna užkrauti darbais, o paslaugų kainos gali reikšmingai išaugti. Turėdami šiuos dokumentus iš anksto, galėsite pasiruošti renovacijos darbams ir pateikti paraišką jau pirmosiomis priėmimo dienomis.
Paruošti atnaujinto namo nuotraukas - būtina pridėti aiškias nuotraukas iš visų pusių, taip pat atnaujintų konstrukcijų ar inžinerinių sistemų (pvz.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Ar galima gauti paramą tik apšiltinus stogą?
Ne, tik apšiltinus stogą ši parama nėra suteikiama. Pastato energetinio naudingumo klasę nustato projektuotojai. Jei jie suprojektuoja B klasę, vadinasi turėsite tokią ir pasiekti. Jei projektuotojai nenumato klasės (o pasitaiko ir tokių projektų) vadinasi ir rekonstruojant pastatą, klasės nesiekiat. Bet šiaip rekonstruojant pastatą, šiai dienai minimalus reikalavimas - B klasė.
Pagal dabar galiojantį STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“: 5.5. pastato rekonstravimas, atnaujinimas (modernizavimas) ar remontas [3.1], [3.7] - pastato modernizavimas.
22. Modernizuojami pastatai (jų dalys), kai modernizavimo, kuriuo atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina viršija daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės, turi atitikti tokius minimalius energinio naudingumo reikalavimus:
22.2. pastatai, kuriems leidimas modernizuoti pastatą (jo dalį) ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [3.1] po 2014 m. sausio 1 d., kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, - statybos darbai pradėti po 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C, bet ne žemesnė negu pastato energinio naudingumo klasė iki modernizavimo;
Pagal dabar galiojančius įstatymus, po rekonstrukcijos namas turi būti ne žemesnės kaip C klasės. Tik yra viena sąlyga, kad šildymo sistema visam pastatui būtų bendra. Jeigu šildymo sistemos senoje namo dalyje ir pristatytoje bus atskiros, tos pristatytos dalies energinė klasė turės būti A++. Bet kuriuo atveju, tikslus įstatymo taikymas turi būti atliekamas projekto stadijoje konkrečiam objektui.
Energinio naudingumo sertifikavimas
Pastato energinis naudingumas bei efektyvumas reikšmingi siekiant mažinti energijos suvartojimą. Jau kuris laikas statybų sektoriuje vartojami tokie terminai kaip energinio naudingumo sertifikatas bei energinis sertifikavimas. Kai kuriems kyla klausimas, kas tai per procedūra ir kas išduoda sertifikatą.
Pastato energinio naudingumo sertifikavimu vadinama procedūra, kurios metu įvertinama viso pastato arba jo dalies energinio naudingumo klasė (klasių sistemoje yra 9 klasės: nuo A++ iki G). Kaip procedūros rezultatas išduodamas specialus sertifikatas. Tiesa, pastatų energinio naudingumo sertifikatus išduoda tik ekspertai, kurių sąrašą galite rasti viešai prieinamoje virtualioje erdvėje, kaip ir visų išduotų sertifikatų.
Dažname statybų objekte laikas yra vienas iš svarbiausių kriterijų, tad natūralu, jog operatyvus energinio naudingumo sertifikavimas bus didelis privalumas. Mūsų komanda energinio naudingumo sertifikatus įsipareigoja pateikti per ne trumpesnį kaip 2 dienų terminą. Tam tikrais atvejais, sutarus su užsakovu, energinio naudingumo sertifikatą galime pateikti ir vos per 24 valandas.
Dažnam aktualus klausimas - kokia paslaugos kaina? Pastato ar jo dalies energetinio naudingumo sertifikavimo kaina nurodoma Pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikavimo sutartyje.
Kaip jau minėjome, energinio naudingumo sertifikavimo metu identifikuojamas pastato ar jo dalies šiluminės energijos suvartojimas bei, atsižvelgiant į tai, pastatui suteikiama atitinkama energinio naudingumo klasė, kuri patvirtinama išduotu sertifikatu. Tačiau ne visi žino, jog pastato energinio naudingumo sertifikato galiojimas yra ribotas.
Svarstote, kur gauti sertifikatą? Jei reikalingas operatyviai ir atsakingai atliekamas pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikavimas su išduodamu sertifikatu, laukiame Jūsų susisiekiant!
tags: #renovuotas #namas #energetine #klase