Šiame straipsnyje aptarsime, kaip pinigai banke traktuojami teisės požiūriu, ypač skyrybų atveju. Ar banko sąskaitoje esantys pinigai yra bendras sutuoktinių turtas, ar vieno iš jų asmeninė nuosavybė? Atsakysime į šiuos ir kitus klausimus, remdamiesi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir teismų praktika.
Pagal LR CK 3.87 str., turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Jis yra dalijamas sutuoktiniams jų susitarimu. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Tačiau, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
Bendroji jungtinė nuosavybė ir asmeninė nuosavybė
Skyrybų atveju dalijamas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau ne visas turtas, esantis santuokos metu, laikomas bendru.
Pavyzdžiui, jei butas yra dovanotas vienam iš sutuoktinių, tai laikoma jo asmenine nuosavybe.
Žemės sklypas yra Jūsų asmeninė nuosavybė, namas bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Skyrybų atveju dalijamas tik santuokoje įgytas turtas.
Turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto perleidimu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.
Banko sąskaitos ir indėliai
Klausimas, ar banko sąskaitoje esantys pinigai yra bendras turtas, ar priklauso tik vienam asmeniui, yra labai svarbus skyrybų atveju.
Lėšos, kurios yra sukauptos sąskaitoje santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe yra laikomos tik tikslinės paskirties išmokos, t.y. gautos už žalą dėl sveikatos sužalojimo, atlyginimas, neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta vienam sutuoktiniui ir kita.
Banko indėlis - banke padėti pinigai, santaupos, viena iš investavimo priemonių, leidžianti taupyti, laikyti pinigus banke ir tokiu būdu uždirbti pinigų.
Teisę priimti indėlius turi tik bankai ir kitos kredito įstaigos, turinčios tokiai veiklai įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą (licenciją).
Banko indėlio sutartis turi būti rašytinė. Jeigu rašytinės formos nesilaikoma, banko indėlio sutartis negalioja.
Yra keletas indėlių rūšių:
- Terminuotasis indėlis - pinigų laikymas banke nurodant konkrečią trukmę (pvz., 1 mėn., 3 mėn., 12 mėn.). Tai priemonė laisvoms lėšoms investuoti pasirinktą laikotarpį ir už tai gauti iš anksto žinomas palūkanas.
- Kaupiamasis indėlis - indėlių rūšis, skirta taupyti, kai sąskaitoje galima kaupti pinigus ją papildant.
- Einamasis indėlis - pinigų laikymas banke nenurodant konkretaus termino.
Kai indėlis išmokamas indėlininkui prieš sueinant sutartyje nustatytam terminui ar prieš susidarant kitoms joje numatytoms aplinkybėms (išskyrus indėlius iki pareikalavimo), palūkanos išmokamos tokio dydžio, kuris atitinka indėliams iki pareikalavimo nustatytas palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
Bankas ar kita kredito įstaiga moka indėlininkui sutartyje nustatyto dydžio palūkanas. Palūkanų dydis gali būti diferencijuojamas pagal indėlio rūšį.
Draudžiama nustatyti palūkanų dydį pagal indėlininko asmenines, tarnybines ar kitas savybes, nesusijusias su indėlio suma, rūšimi ar terminu. Indėlis gali būti įdėtas į banką ar kitą kredito įstaigą trečiojo asmens naudai.
Jeigu sutartis nenustato ko kita, šis trečiasis asmuo įgyja indėlininko teises nuo savo pirmojo pareikalavimo bankui ar kitai kredito įstaigai momento arba nuo savo ketinimo naudotis indėlininko teisėmis išreiškimo kitokiu būdu momento.
Banko indėlio sutarties trečiojo asmens naudai esminė sąlyga yra trečiojo asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas.
Teismų praktika
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra išaiškinęs, kad net jei su banku sudaryta bendros banko sąskaitos sutartis bendraturčiams suteikia galimybę kiekvienam sąskaitos turėtojui laisvai disponuoti visomis lėšomis bendroje sąskaitoje, tai savaime nereiškia, kad bendraturčių tarpusavio santykiuose kiekvienas iš jų gali nevaržomai naudoti visą sąskaitos sumą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad ieškovei priklausančios lėšos buvo panaudotos be jos sutikimo, pažeidžiant tarp bendraturčių sudarytą susitarimą, jog lėšos sąskaitoje abiem priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, todėl bendraturtės gali disponuoti tik joms priklausančia lėšų dalimi.
Turto padalijimo iliustracija, kaip turtas padalijamas skyrybų metu
Pinigai kaip civilinių teisių objektas
Civilinis kodeksas pinigus apibrėžia kaip savarankišką civilinių teisių objektą.
CK nustatyta, jog pinigai yra viena iš civilinių teisių objektų rūšių, ir detalizuojama, jog tai Lietuvos banko išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemone (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.100 straipsnis).
Be pinigų, įstatyme išskirtos ir kitos civilinių teisių objektų rūšys: daiktai, vertybiniai popieriai, kitas turtas ir turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir jų rezultatai, taip pat kitos turtinės bei neturtinės vertybės (CK 1.97 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad CK normose (CK pirmosios knygos III dalies V skyrius) išvardijamos civilinių teisinių santykių rūšys ir pateikiamos konkrečių objektų rūšių sąvokos bei ypatumai, tačiau nepateikta civilinių teisių objekto bendrosios sampratos.
Į šį klausimą atsakymą pateikia teisės doktrina, kuri civilinių teisių objektu laiko turtą ir civilinės teisės saugomas neturtines teises bei vertybes.
Turtas kaip civilinių teisių objektas - tai visos turtinės vertybės, į kurias civilinės teisės subjektai - asmenys - įgyja teises ir (arba) dėl kurių šiems subjektams atsiranda pareigų.
Turtas skirstomas į materialųjį ir nematerialųjį. Materialųjį turtą sudaro daiktai, kurie kaip civilinių teisių objektai skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus.
Įstatyme kilnojamaisiais daiktais pripažįstami daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, jeigu įstatymų nenustatyta ko kita (CK 1.98 straipsnio 4 dalis).
Pagal teisės doktriną pinigai (CK 1.100 straipsnis) yra savarankiška civilinių teisių objektų rūšis, patenkanti į kilnojamojo turto sampratą ir kartu esanti viena iš finansinio turto rūšių.
Pinigai skirstomi į dvi pagrindines rūšis: 1) grynieji - tai banknotai ir monetos; 2) negrynieji pinigai - tai lėšos, esančios bankų ar kitų kredito įstaigų atidarytose sąskaitose (CK 6.193 straipsnis), indėliai (CK 6.892 straipsnis) ir elektroniniai pinigai (Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Pinigai, palyginus juos su kitomis turto rūšimis, yra laikomi likvidžiausiu finansiniu turtu. Nuosavybės teisės į pinigus kaip turtą atsiranda bendraisiais nuosavybės teisės įgijimo pagrindais (pvz., pagal sandorius, paveldėjimu ir kt. - CK 4.47 straipsnis).
Įstatyme, apibrėžiant nuosavybės teisės įgijimą perdavimo būdu (CK 4.48 straipsnis) ir nustatant momentą, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę (CK 4.49 straipsnis), nustatyta, kad šios taisyklės taikomos ne vien daiktams, kaip vienai iš civilinių teisių objektų rūšių, bet ir kitam turtui.
CK nustatytas specifinis nuosavybės teisės įgijimas, kai nuosavybės teisė įgyjama į bešeimininkį daiktą (CK 4.58 straipsnis). Bešeimininkis daiktas gali būti nuosavybėn perduodamas tik dviem subjektams - valstybei arba savivaldybėms.
Nuosavybės teisė į bešeimininkį daiktą gali būti perduodama tik teismo sprendimu, taigi toks klausimas gali būti išspręstas tik išnagrinėjus civilinę bylą, kurios nagrinėjimo ypatumai nustatyti CPK 534-537 straipsniuose.
Pareiškimas dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali būti teismui paduodamas tik suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą pagal Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuotino, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių tvarką.
Įstatyme apibrėžta, kad bešeimininkiu laikomas daiktas, neturintis savininko arba kurio savininkas nežinomas (CK 4.57 straipsnio 1 dalis).