Tiesioginės Užsienio Investicijos Lietuvoje: Renovacijos Rinka ir Statybos Bendrovių Apžvalga

Šiandien tampa akivaizdu, kad svarbiausia sąlyga klestėti valstybei yra didelis investicijų aktyvumas. O tai pasireiškia vidinis, išorinis resursų efektyviu panaudojimu ir investicijų priviliojimu. Remiantis pasauline patirtimi teigiama, kad užsienio investicijos sąlygoja ekonomikos plėtrą ir skatina socialines-ekonomines reformas šalyje. Ypač svarbu, kad šalyje vyrautų patraukli investicijoms atmosfera. Esant ribotiems kapitalo ištekliams Lietuvoje, užsienio investicijos yra labai efektyvios, skatinant gamybos augimą, eksportą, keliant prekių ir paslaugų kokybę, kuriant naujas darbo vietas ir padedant įmonėms sėkmingiau konkuruoti laisvosios rinkos sąlygomis.

Tiesioginės investicijos yra vienas pagrindinių šalies ekonomikos renovacijos veiksnių, nes atsiranda galimybė diegti modernias technologijas, įgyvendinti naujas ir progresyvias vadybos idėjas. Be to, tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje buvo ir yra vienas iš šalies ekonomikos augimo pagrindinių stimuliatorių. Tad atsižvelgiant į TUI aktualumą Lietuvai, yra svarbu išnagrinėti ne tik užsienio investicijų atsiradimo Lietuvos Respublikoje prielaidas, jų vystymą, dinamiką, bet ir pažiūrėti į sąlygas ir paskatas tiesioginėms užsienio investicijoms Lietuvoje bei palyginti su kitomis Baltijos šalimis.

Investicijos: Ekonominė Esme

Prieš gilinantis į TUI analizę, būtina išsiaiškinti investicijų ekonominę esmę. Platesniu požiūriu investicija reiškia kapitalo įdėjimą tikslu paskesnio jo padidėjimo. Šiuo kapitalo prieaugio turi pakakti tam, kad investitoriui būtų kompensuota tai, kad jis šiuo periodu atsisako naudoti turimas lėšas, jis turi būti apdovanotas už riziką ir jam turi būti atlyginti būsimi infliaciniai nuostoliai. Kapitalo prieaugio šaltinis ir pagrindinis investicijos įgyvendinimo motyvas yra gaunamas iš jos pelnas. Šie du procesai - kapitalo įdėjimas ir pelno gavimas - gali vykti skirtingais laikotarpiais.

Charakterizuojant investicijų ekonominę esmę, galima pabrėžti, kad šiuolaikinėje literatūroje šis terminas traktuojamas klaidingai arba labai siaura prasme. Tipiausia klaida yra ta, kad bet koks lėšų įdėjimas, kuris gali ir nedidinti nei kapitalo prieaugio, nei pelno, suprantamas kaip investicijos. Dažna klaida yra termino "investicijos" sutapatinimas su terminu "kapitaliniai įdėjimai". Investicijos šiuo atveju yra lėšų įdėjimas pagrindinių priemonių atnaujinimui (pastatų, įrengimų, transporto priemonių ir pan.). Šiuo atveju investicijos gali būti panaudotos ir apyvartinėms lėšoms, ir įvairiems finansiniams instrumentams (akcijos, obligacijos), ir atskiroms nematerialaus turto rūšims (patentai, licenzijos, know-how).

Daugumoje apibrėžimų pažymima, kad investicijos yra piniginis lėšų įdėjimas. Su ašituo negalima sutikti, nes kapitalo investavimas gali būti vykdomas ne tik pinigais, bet ir kitomis formomis (turtu, finansiniais instrumentais, nematerialiais aktyvais ir t.t). Taip pat daug kur pažymima, kad investicijos yra ilgalaikis lėšų įdėjimas. Tačiau investicijos gali būti ir trumpalaikės, pavyzdžiui, trumpalaikiai finansiniai įdėjimai į akcijas, taupomuosius sertifikatus, trumpalaikes obligacijas ir t.t. Investicijos - tai įvairios rūšys turtinės ir intelektualinės vertybės, įdedamos į verslą ar kitus objektus ar sferas, ko pasekoje sukuriamas pelnas arba pasiekiamas koks nors socialinis efektas.

Investicijų Vaidmuo Ekonomikoje

Investicijos vaidina gana svarbų vaidmenį ekonomikos vystyme ir efektyviame jos funkcionavime. Šį vaidmenį padeda išsiaiškinti terminai "bendrosios investicijos" ir "grynosios investicijos". Jei grynosios investicijos suma lygi nuliui, tai reiškia šalies ekonominio lygio kilimo nebuvimą ir, kaip rezultatas, gamybinis potencialas lieka nepakitęs.

Grynosios investicijos kiekio padidėjimas skatina pajamas didėjimą. Ekonomikos teorijoje šis procesas - pajamų augimas didesniu kiekiu nei investicijos į ekonomiką - vadinamas multiplikatoriaus efektu. Pats terminas multiplikatorius (lotyniškai "multiplicator" reiškia daugintojas arba daugiklis) yra ekonominis dydis, rodantis vieno kintamojo generuojamo dydžio priklausomybę kitimui sužadinusiojo kintamojo poveikio. Taigi šis dydis charakterizuojamas kaip koeficientas pajamų augimo nuo grynosios investicijos apimties augimo.

Veiksniai, lemiantys investicijų apimtis

Investicijų apimtys priklauso nuo įvairių ekonominių ir ne tik faktorių. Ko gero labiausiai investicijų apimtys priklauso nuo gaunamų pajamų paskirstymo tarp vartojimo ir taupymo. Pajamų augimas didina vartojimo bei taupymo dalis tiek kokybine, tiek kiekybine prasme. Didelę reikšmę investicijų apimtims turi paskolos palūkanų normos dydis. Taip yra todėl, kad investicinio proceso eigoje yra naudojamas ne tik nuosavas, bet ir skolintas kapitalas. Jei laukiama grynojo pelno norma viršija paskolos palūkanų normos dydį, tai esant bendroms sąlygoms galima tikėtis, kad investavimas bus sėkmingas.

Taip pat, ženklią įtaką investicijų apimties pasikeitimui, reikėtų atkreipti dėmesį į infliacijos tempą. Kuo aukštesnis šis rodiklis, tuo didesniu procentu nuvertės būsimas pelnas iš investicijų ir tuo mažiau bus suinteresuotumo didinti investicijų apimtis (ypatingą reikšmę šis faktorius turi ilgalaikėms investicijoms). Sąlyginis taupymo ir pajamų svoris priklausomai nuo visuomenės pragyvenimo lygio turi tiesioginę reikšmę investicijų apimtims. Esant vidutiniškai aukštoms pajamoms, eiliniai investuotojai dalį savo lėšų gaili skirti kaupimui. Kaupimas gali pasižymėti ne tik vertybinių popierių įsigijimu ar indėlių banke padėjimu. Tai gali atsispindėti lizinguojant, draudžiantis gyvybę kaupiamuoju draudimu ir t.t.

Tiesioginės Užsienio Investicijos: Teorija ir Apibrėžimai

Šiuolaikinės tiesioginės užsienio investicijos (TUI) teorijos kūrimo ir susidomėjimo investavimo klausimais pradžia laikomas S. Hymer 1960m. tyrimas, kuriame buvo iškelta prielaida, kad vietinės kompanijos vidaus rinkoje yra pranašesnės už užsienio įmones todėl, kad geriau žino vietinę aplinką. Taigi, siekdamos kompensuoti šį trūkumą, užsienio kompanijos turi įgyti pranašumų kitose srityse.

Tiesioginės užsienio investicijos gali būti geriausiai apibūdintos kaip ilgalaikis kompanijos kapitalo užsienyje srautas, kurio pagalba investuotojas gali naudotis tam tikra įtaka vietinės įmonės valdymui ir eksploatavimui. Remiantis EBRD, TUI laikoma įmonės resursų perkėlimas, apimant kapitalą, technologijas ir personalą, į užsienio įmonę, siekiant įgyti tos įmonės kontrolę. Pagal OECD metodiką, TUI yra laikoma tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės valdyme, t.y. daryti įtaką įmonės valdymui.

Tarptautiniame kontekste, TUI dažniausiai naudoja tarptautinės korporacijos gamybos, išteklių gavybos ar paslaugų srityse. Pagrindinė priežastis, dėl kurios susikuria šios korporacijos - konkurencinis pranašumas įgijimas pasauliniu mastu gaminamai produkcijai ir jos platinimui. Konkurenciniai pranašumai didėja tiek dėl vertikalios, tiek dėl horizontalios integracijos su dukterinėmis įmonėmis. Tai taip pat leidžia pagerinti platinimą ir aptarnavimo kokybę. Tuo tarpu horizontali integracija padeda geriau apsaugoti ir išplėsti monopolinę galią, pritaikyti produktus prie vietinių sąlygų ir pageidavimų, ir užtikrinti produkcijos kokybę.

Prie konkurencinis pranašumų taip pat reikėtų paminėti ir masinę gamybą, finansavimą, tyrimus ir vystymąsi bei informacijos apie rinką rinkimą. Dideli kapitaliniai įdėjimai leidžia TK turėti geresnį darbuotojų ratą ir produkcijos specializaciją nei mažesnėms vietinėms įmonėms. Prekių komponentai, kurie nereikalauja didelio išsilavinimo gali būti gaminami pigios darbo jėgos šalyse ir pervežami galutiniam surinkimui. TK ir dukterinės firmos turi geresnes sąlygas ir terminus tarptautinėse kapitalo rinkose, todėl gali finansuoti didelius projektus.

Literatūroje yra nurodomi kelios priežastys, kurios skatina TK naudoti TUI.

Portfelinės investicijos nesuteikia reikšmingo vaidmens priimant įmonės valdymo sprendimus. Kitaip tariant- tai kapitaliniai įdėjimai į vertybinius popierius. Šios investicijos labiau svarbios individualiam investuotojui. Portfelinės investicijos yra kaip papildomas lėšų šaltinis tiesioginėms investicijoms. Pagrindinis skirtumas tarp portfelinių ir tiesioginių investicijų yra tas, kad portfelinės investicijos nesuteikia investuotojui valdymo teisių.

Literatūroje pabrėžiamas ir kitas šios dviejų investicijų rūšių skirtumas - portfelinių investicijų teorija negali paaiškinti, kodėl vietinės įmonės vietoj pasiskolinimo ir investavimo renkasi tiesiogines investicijas iš užsienio.

Didžiausios pasaulio tarptautinės korporacijos, 2004 m. (mln. JAV dolerių)

tags: #renovacijos #rinkoje #170 #salies #ir #uzsienio