Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą, iš skolininko išieškotų skolas kreditoriui. Vykdymo procese privalo būti aktyvus ir pats skolininkas, domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą.
Viena iš skolininko teisių yra iki varžytynių paskelbimo pasiūlyti savo surastą pirkėją - natūralu, kad turtas tokiu būdu gali būti parduotas už didesnę kainą, nei jį parduodant iš varžytinių. Pradinė turto kaina pirmosiose varžytynėse nustatoma 80 proc., o šioms neįvykus antrosiose - 60 proc. įvertinto turto kainos.
Antstoliui turtą pardavus iš varžytynių surašomas turto pardavimo iš varžytynių aktas - pagrindas kuriuo nuosavybės teisė į turtą pereina didžiausią kainą varžytinėse pasiūliusiam dalyviui. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi (esminė) parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui, todėl skolininkas turėtų pasinaudoti tokia teise, kad galėtų motyvuotai pagrįsti savo nuomonę, jog turtas įvertintas per pigiai.
Vistik teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas - visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis.
Skundo dėl antstolio veiksmų pateikimas
Skolininkas, gindamas savo interesus dėl parduoto turto, teisme gali ginčyti turto pardavimo iš varžytynių aktą. Galioja 1 metų senaties terminas. Pagrindas pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės.
Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikomas pagrindu pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu vienareikšmiškai reglamentuota nėra, tai yra vertinamasis kriterijus.
Pažymima, kad įstatymų leidėjas nustatė ikiteisminio skundų nagrinėjimo tvarką ir skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pirmiausia turi būti pateikiamas antstolei. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Antstolė skundą išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolė atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, kartu su antstolės patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo bus persiunčiamas Telšių rajono apylinkės teismui.
Jeigu skundas bus paduotas praleidus minėtą dvidešimties ar devyniasdešimties dienų terminą, antstolė vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą padavusiam asmeniui.
Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo gali būti skundžiamas Telšių rajono apylinkės teismui. Kartu su skundu dėl antstolio atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo asmuo teismui turi pateikti ir antstolio netenkintą skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus. Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.
Teismų praktikos pavyzdys
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija balandžio 2 d. Civilinę bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog antstolis, įkainodamas areštuojamas skolininko turtines teises į Žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą, remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, neturėjo abejonių dėl šių turtinių teisių rinkos vertės.
Priešingai, antstolis, nustatęs, kad skolininkas prieštaravo atliktam įkainojimui vykdymo procese, sudarė sąlygas, kad turtinių teisių vertei nustatyti būtų paskirta ekspertizė, jei skolininkas būtų sumokėjęs būtiną sumą už ekspertizės atlikimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 681 straipsnio 1 dalyje ir 682 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, padarė išvadą, kad pagrindas skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, kai skolininkas ar išieškotojas nėra pareiškę prieštaravimų dėl antstolio atlikto įkainojimo, arba, nors yra pareiškę prieštaravimus, tačiau nėra sumokėję būtinų sumų už ekspertizės atlikimą ir nėra pagrindo atleisti jų nuo šių sumų sumokėjimo, yra tada, kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės.
Teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad ikiteisminėje skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo stadijoje teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas laiko atžvilgiu priklauso nuo skundo išnagrinėjimo rezultato. Jei skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimas pasibaigia ikiteisminėje stadijoje antstoliui visiškai patenkinant gautą skundą ir priimtu patvarkymu panaikinant skundžiamą procesinį veiksmą arba atliekant procesinį veiksmą, laikinosios apsaugos priemonės netenka galios ir tam nereikia teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Ikiteisminės stadijos metu tenkinus skundą dėl antstolio veiksmų priimtas antstolio patvarkymas iš karto sukelia teisines pasekmes ir lemia siekiamo materialiojo teisinio rezultato jau šioje skundo nagrinėjimo stadijoje atsiradimą. Todėl nebelieka poreikio procesinėmis apsaugos priemonėmis užtikrinti skundą dėl antstolio veiksmų padavusio asmens teisių ar teisėtų interesų, dėl kurių pažeidimo buvo paduotas skundas, apsaugą.
Civilinės atsakomybės formos
Civilinės atsakomybės formos apibrėžia, kaip skolininkai atsako už prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Pagrindinės civilinės atsakomybės formos yra dalinė, solidarioji ir subsidiarioji atsakomybė.
Dalinė Atsakomybė
Dalinė atsakomybė reiškia, kad kiekvienas skolininkas atsako tik už savo prievolės dalį. Ši atsakomybės forma taikoma, kai įstatymai ar sutartis nenustato kitaip. Pavyzdžiui, jei du asmenys yra skolingi 1000 eurų ir jiems taikoma dalinė atsakomybė, kiekvienas iš jų atsako už 500 eurų.
Solidarioji Atsakomybė
Solidarioji atsakomybė reiškia, kad kreditorius gali reikalauti visos prievolės įvykdymo iš bet kurio skolininko arba iš visų skolininkų kartu. Skolininkas, įvykdęs visą prievolę, turi teisę reikalauti iš kitų skolininkų jų dalių atlyginimo. Solidarioji atsakomybė dažnai taikoma, kai keli asmenys bendrai padaro žalą arba kai tai numatyta sutartyje.
Subsidiarioji Atsakomybė
Subsidiarioji atsakomybė reiškia, kad kreditorius gali reikalauti prievolės įvykdymo iš subsidiariai atsakingo asmens tik tuo atveju, jei pagrindinis skolininkas nevykdo savo prievolės. Ši atsakomybės forma dažnai taikoma garantijos ar laidavimo atveju.
Šių atsakomybės formų taikymas priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir įstatymų nuostatų. Teismų praktika atlieka svarbų vaidmenį aiškinant, kaip šios formos turėtų būti taikomos konkrečiose situacijose.
Teismų praktikos pavyzdžiai
Teismų praktika yra svarbi civilinės atsakomybės taikymo srityje, nes ji padeda aiškinti įstatymų nuostatas ir nustatyti, kaip jos turėtų būti taikomos konkrečiose situacijose. Toliau pateikiami keli teismų praktikos pavyzdžiai, iliustruojantys, kaip teismai sprendžia ginčus dėl antstolių neteisėto transporto priemonių pardavimo iš varžytynių.
- Pavyzdys 1: Neteisėtas Turto Pardavimas Vienoje byloje teismas nustatė, kad antstolis neteisėtai pardavė transporto priemonę iš varžytynių, nes nebuvo tinkamai informuotas skolininkas apie varžytynių datą ir vietą. Teismas nusprendė, kad antstolis pažeidė skolininko teises ir priteisė skolininkui atlyginti nuostolius.
- Pavyzdys 2: Netinkamas Turto Įvertinimas Kitoje byloje teismas nustatė, kad antstolis netinkamai įvertino transporto priemonės vertę prieš parduodamas ją iš varžytynių. Teismas nusprendė, kad antstolis privalo atlyginti skolininkui skirtumą tarp tikrosios transporto priemonės vertės ir sumos, už kurią ji buvo parduota varžytynėse.
- Pavyzdys 3: Procedūrų Pažeidimai Trečioje byloje teismas nustatė, kad antstolis pažeidė procedūras, parduodamas transporto priemonę iš varžytynių. Teismas nusprendė, kad antstolis privalo atlyginti skolininkui nuostolius, patirtus dėl procedūrinių pažeidimų.
Skundas dėl antstolio atliekamų teisinių veiksmų yra stipraus poveikio priemonė, padedanti priverstinio proceso šalims realiai ginti savo teises ir interesus. Plačiau apie tai - antstolis Marekas Petrovskis: „Skundas dėl antstolio veiksmų, pagal įstatymą pirmiausia pateikiamas antstoliui, padeda operatyviai išspręsti daugelio pareiškėjų problemas.
Pavyzdžiui, su skundu gavus informacijos apie skolininko lėšų kilmę, asmeniui suteikiama galimybė naudotis dalimi areštuotos sąskaitos lėšų. Jei skunde ginčijama nustatytoji areštuoto turto vertė, skiriama nauja ekspertizė. Kai skunde reiškiama keletas reikalavimų ir antstolis dalies arba visų jų netenkina, pagal Civilinio proceso kodekso 510 straipsnį skundas kartu su vykdomosios bylos medžiaga siunčiamas teismui.
Jeigu antstolis arba teismas sustabdo vykdomąją bylą, antstolio procesiniai veiksmai nebeatliekami. Net ir tada, kai skolininkas visiškai atsiskaito su išieškotoju, antstolis neturi galimybės naikinti anksčiau taikytų priverstinio poveikio priemonių, tarp jų ir piniginių lėšų ar turto arešto, kol procesas vyksta teisme. Be abejo, visi asmenys turi teisę kreiptis į teismą ir yra daug ginčų, kurių be teismo išspręsti neįmanoma. Tik teismas turi kompetenciją aiškinti teisės aktus.
Bet pateikti skundą dar nereiškia pasiekti teisinį tikslą. Pavyzdžiui, skolingi asmenys gana dažnai reiškia pretenzijas dėl turto arešto masto. Kai kurių įmonių ir bendrovių atstovai piktinasi, kad antstolio taikytas visų transporto priemonių areštas esą trikdo ūkinę veiklą, didina finansinius nuostolius. Tačiau areštas nereiškia draudimo šiomis priemonėmis naudotis - negalima tik jų perleisti kitam asmeniui.
Jeigu tokie antstolio procesiniai veiksmai skundžiami reikalaujant juos panaikinti, skundai įprastai netenkinami. Tiek antstolis, tiek teismas klausimus sprendžia pagal teisės reikalavimus. Tokiais atvejais kur kas veiksmingesnis skolininko interesų gynimo būdas yra operatyvus antstolio informavimas apie turimą turtą, jo vertę ir buvimo vietą.
Skolininkas, kuris priverstinio išieškojimo procese yra atsakingas už areštuoto turto išsaugojimą, geriausiai žino, kurie iš jo turimų daiktų iki proceso pabaigos bus saugiausi (tai gali būti remontuojamos transporto priemonės), o kurie - rizikingiausi (pavyzdžiui, vilkikai, kuriais vežami kroviniai į užsienio šalis). Skolininkas antstoliui gali nurodyti konkrečias transporto priemones, kurių areštas nedidintų įmonės finansinės rizikos.
Kita grupė pavyzdžių, kai pateikiant skundą dėl antstolio veiksmų dažnai nepagrįstai tikimasi realaus rezultato - skundai dėl jau priimtų teismo sprendimų, pavyzdžiui, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vykdydamas tokį teismo sprendimą, antstolis atsakovo turtą skubiai suranda ir aprašo. Turto savininko prašymu antstolis gali keisti areštuojamo turto rūšį, pavyzdžiui, nenukreipti arešto į lėšas, jeigu reikalavimams užtikrinti pakanka kito turto, bet ne daugiau. Antstoliui aprašius areštuojamą turtą, vykdomoji byla yra visiškai užbaigiama.
Tam, kad vykdymo proceso šalių pasirinktos teisinės priemonės būtų rezultatyvios ir priverstinio pobūdžio procedūrų neužtęstų be reikalo, patartina aktyviau bendradarbiauti ir dažniau pasikonsultuoti su antstoliais. Reikėtų prisiminti, kad Civiliniame kodekse įtvirtintas reikalavimas laikytis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų galioja ir skundams dėl antstolių veiksmų. Lietuvos antstolių rūmų atstovo paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.
Aukščiau pateiktoje informacijoje yra pateikti advokato Karolio Rugio komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktikos analize. Šis straipsnis negali būti laikomas asmenine ar oficialia teisine konustacija, išvada.
Kaip vyksta nepageidaujamų asmenų iškeldinimas iš gyvenamosios patalpos?
- Parengiama pretenzija dėl iškeldinimo
- Asmenims nesutinkant išsikelti geruoju kreipiamasi į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo
- Teismui priėmus sprendimą iškeldinti ir sprendimui įsiteisėjus gaunamas vykdomasis dokumentas
- Vykdomasis dokumentas teikiamas antstoliui, kuris priverstai iškeldina nurodytus asmenis (priverstinai patenka į patalpas, naudojasi policijos ir kt. institucijų pagalba.)
Kokius dokumentus reikia parengti norint iškeldinti?
Norint iškeldinti asmenis iš gyvenamųjų patalpų ir klausimo nepavykstant išspręsti geruoju reikalinga kreiptis į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo. Teismas išnagrinėja pareikštą reikalavimą ir nusprendžia, ar asmenys, kuriuos siekiama iškeldinti, turi teisėtą pagrindą gyventi konkrečioje patalpoje (ar jie savininkai, ar turi kitą teisėtą pagrindą, pvz. nuomos ar panaudos sutartį).
Kokie dokumentai reikalingi rengiant ieškinį?
Kreipdamiesi į teismą privalėsite teismui pagrįsti savo reikalavimą bei pateikti iškeldinimą pagrindžiančius dokumentus:
- Nuosavybės teisę įrodančius dokumentus - VĮ „Registrų centras“ išrašą apie turto savininką (-us);
- Pretenzijos dėl iškeldinimo kopiją ir jos įteikimą arba išsiuntimą registruotu paštu patvirtinančius dokumentus;
- Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą arba kitus duomenis (nuotraukas, vaizdo medžiagą), patvirtinančius, kad patalpa neteisėtai užimta ir kad reikalingas teismo sprendimas iškeldinti;
- Neteisėtai patalpoje gyvenančių asmenų duomenis (vardus, pavardes, gimimo datas ar asmens kodus), jei tokie yra žinomi;
- Kitus dokumentus, galinčius turėti reikšmės iškeldinimo bylos nagrinėjimui.
Išlaidos procese:
Iškeldinimo procese patirsite tam tikrų išlaidų, o konkrečiai:
- Išlaidos advokatui už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme . Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 p., atlyginamos (teismo priteisiamos) tik išlaidos už advokatų ir advokatų padėjėjų teisines paslaugas. Kitų fizinių ar juridinių asmenų pvz. teisinių paslaugų įmonių paslaugų teikimo išlaidos neatlyginamos.
- Žyminis mokestis. Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 5 p. bylose dėl neturtinių reikalavimų (įskaitant iškeldinimą) mokamas 31 Eur žyminis mokestis (pritaikius 25 % lengvatą, kai kreipiamasi elektroninėmis priemonėmis).
- (Pastaba. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad jeigu iškeldinant prašysite priteisti Jums padarytą žalą, pvz. Atsakovui nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo ir esat būtinybei jį iškeldinti priverstine tvarka, antstoliui teks sumokėti ir faktines bylos vykdymo išlaidas.
- Patenkinus ieškinį dėl iškeldinimo visos Jūsų procese patirtos išlaidos įtraukiamos į bendrą skolos sumą ir išieškomos iš atsakovų.
Proceso trukmė
Kiek laiko užtrunka parengti procesinius dokumentus?
Apie 2 savaites nuo visų reikalingų dokumentų gavimo. Kiek laiko užtrunka teisminis procesas? Proceso trukmė iš esmės priklauso nuo to, kaip aktyviai atsakovas ginčys iškeldinimą. Paprastai ieškinio atveju procesas pirmojoje instancijoje trunka apie 6 mėn. nesudėtingose bylose, kur nėra prieštaravimų arba jie aiškiai nepagrįsti. Sudėtingose bylose bylinėjimosi trukmę sunku prognozuoti, ji priklauso dažniausiai nuo proceso šalių noro išspręsti ginčą ir gali trukti nuo 6 mėn. iki 1,5 metų ir daugiau .
Teismas priėmė sprendimą iškeldinti, kas toliau?
Teismui priėmus sprendimą iškeldinti nustatomas 30 d. terminas sprendimo įsiteisėjimui. Įsiteisėjus sprendimui reikia pateikti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vykdomąjį raštą įprastai per 7 dienas išduoda teismas. Su vykdomuoju raštu galima nedelsiant kreiptis į antstolį dėl priverstinio iškeldinimo.
Žalos už uždelstą išsikelti laiką priteisimas
Neteisėtai užimant Jums priklausančias patalpas kiekvieną dieną yra daroma žala todėl verta apsvarstyti galimybę prisiteisti žalą už uždelstą išsikelti laiką tame pačiame iškeldinimo procese. Padarytą žalą galima pagrįsti analogiškų patalpų nuomos mokesčio dydžiu bei kitais įrodymais. Toks reikalavimas skatina neteisėtai patalpą užėmusius asmenis išsikraustyti kuo operatyviau.
Ar nepilnamečiai asmenys gali būti kliūtis iškeldinti?
Vadovaujantis Europos žmogaus teisių teismo formuojama praktika (pvz. 2004 m. spalio 14 d. sprendimo Omega, C‑36/02, Rink. p. I‑9609, 36 punktas ir 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimo International Transport Workers’ Federation ir Finnish Seamen’s Union, C‑438/05, Rink. p. I‑0000, 75 punktas.) ir atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (pvz. 2000 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr.
Dirbtinis intelektas ir teisinis patarimas
Prieš kelerius metus dirbtinis intelektas (DI) - „OpenAI“ sukurtas „GPT-4“ modelis - išlaikė JAV advokatūros egzaminą, netyla ir kalbos, kad nuolat tobulėjančios DI technologijos gali pakeisti teisininkus. Tačiau ar tikrai verta teisinio patarimo klausti dirbtinio intelekto? Advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė Renata Vasiliauskienė teigia, kad legaltech sprendimai - technologijos, skirtos teisinėms paslaugoms automatizuoti ir optimizuoti - yra ir turi būti naudojami teisiniame darbe, tačiau juos atsirinkti reikia atidžiai ir sąmoningai. Nevertėtų aklai pasitikėti teisiniais atsakymais, kuriuos pateikia bendro pobūdžio DI įrankiai, t.y., tie, kurie nebuvo sukurti specialiai teisės klausimams spręsti.
Pavyzdžiui, „chatGPT“, „DeepSeek“ ar „claude.ai“, kaip ir kiti bendro pobūdžio DI įrankiai, neturi galimybės remtis aktualiomis teisės aktų redakcijomis ar naujausia teismų praktika, nes jų apmokymui naudota informacija, pateikta iki 2025 m. „Tai reiškia, kad naujausi įstatymų pasikeitimai generuojant DI atsakymus bent jau kol kas nėra analizuojami. Antra, ir svarbiausia, pasak R. Vasiliauskienės, yra tai, kad „chatGPT“ algoritmai buvo apmokyti pasitelkus itin didelį kiekį mokslinio ir populiariojo turinio - pavyzdžiui, vaikų grožinę literatūrą, religinius tekstus, poeziją, vartotojų komentarus, - o teisinių tekstų šioje duomenų aibėje buvo tik nedidelė dalis.
„ChatGPT“ atsakymai pateikiami tokia protinga ir rišlia forma, kad neretam sunku patikėti, jog atsakymas gali būti geriausiu atveju paviršutinis, o blogiausiu - visiškai neteisingas. Ant šio „kabliuko“ jau yra skaudžiai užkibęs ne vienas žmogus, įskaitant teisininkus. Pavyzdys -„chatGPT“ sukurti teismų sprendimai, kurių niekada nėra buvę, tačiau jų reikėjo generuojamam atsakymui. Iš praktikos atsiradusi teisinė intuicija dažnai pasufleruoja, kad DI pateiktas atsakymas yra neteisingas. Tačiau problemų kyla, kai klausimus užduoda ne teisininkai“, - įspėja R.
Vienas iš būdų apsisaugoti yra paprašyti pateikti šaltinius, konkrečias citatas, bylų numerius. Šiuo metu situacija yra tokia, kad bendro pobūdžio DI modeliai neprilygsta tikriesiems legaltech įrankiams, kurie buvo sukurti teisininkų, apmokyti pasitelkus teisinius dokumentus, bylas, teisės aktus ir geba atlikti išskirtinai tik teisines užduotis, pažymi teisininkė. Anot R. Dabar egzistuojantys legaltech įrankiai, orientuoti tik į teisės klausimus, padeda atlikti skirtingas užduotis.
„Visi šie veiksmai atliekami vos per kelias sekundes. Taigi, galima drąsiai sakyti, kad į teisę orientuoti DI sprendimai iš tikrųjų reikšmingai pagreitina didelę dalį teisininko darbo. Tačiau ne viskas taip paprasta. „Vidinėmis politikomis lengva uždrausti kelti klientų duomenis į teisininkams skirtus DI įrankius, tačiau žmogiškasis faktorius ir klaidų rizika dėl to niekur nedingsta. Todėl yra sprendimų, pavyzdžiui, „Harvey“, „Legora“, „vasara.ai“ ir daug kitų, kuriuos galima integruoti į vidines kontorų sistemas. Nors teigiama, kad pastarosios gali užtikrinti, kad užklausos ar net netyčia įkelti jautrūs dokumentai liktų kontoros aplinkoje, absoliutus saugumas skaitmeninėje erdvėje neegzistuoja. Todėl visos garantijos turi būti vertinamos atsargiai“, - sako R.
Kitos reikšmingos problemos - bendrų standartų trūkumas ir prieigos prie vietos teisės aktų apribojimai. Teisės aktai, sutartys, teismo dokumentai labai skiriasi skirtingose jurisdikcijose, todėl vienam įrankiui sunku sukurti tokius, kurie būtų universalūs ir tinkami visose valstybėse, teigia COBALT teisininkė. Kalbant apie vietos teisės aktų bazes, ilgą laiką net pažangiausi legaltech įrankiai negalėjo užtikrinti, kad konsultacijos remtųsi aktualiomis vietos šalies teisės aktų redakcijomis.
Pavyzdžiui „Harvey“ iki pat 2025 metų remdavosi tomis žiniomis apie teisės aktus, kurias „rasdavo“ internete, nes neturėjo prieigos prie visų šalių teisės aktų duomenų bazių. „Sprendimas atrodo geras, tačiau ar ilgalaikis - klausimas, - svarsto R. Vasiliauskienė. - Juk daug metų kurtos ir tobulintos lietuviškos teisės aktų ir teismų sprendimų bazės greitu metu paleis savo DI sprendimus ir vargu ar norės, kad konkurentai naudotųsi šiuo įdirbiu. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad DI technologijos artimiausiu metu paveiks beveik visus darbus ir profesijas - niekas neturės imuniteto nei dabartiniam DI, nei beatsiritančiai visuotinio DI bangai. Taigi ir tūkstantmečius egzistavęs teisininko amatas keisis iš esmės, prognozuoja R. „Tie, kurie nesugebės greitai prisitaikyti, ne tik praras pozicijas tarptautiniuose reitinguose, klientus ir talentus, bet galbūt turės susitaikyti ir su tuo, kad pralaimi technologijoms.
tags: #pretenzija #del #antstolio #veiksmu #ir #varzytiniu