Renovacijos Defektai: Teismų Praktikos Apžvalga

Renovacijos procese, kaip ir bet kuriame statybos projekte, neišvengiamai gali atsirasti defektų. Šie defektai gali turėti įvairių priežasčių ir pasekmių, o jų šalinimas dažnai tampa ginčų objektu. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančius renovacijos defektus, jų atsiradimo priežastis ir teismų praktiką, susijusią su defektų šalinimu ir žalos atlyginimu.

Defektų Priežastys ir Teismų Praktika

Teismų praktika rodo, kad žalos atlyginimas dėl netinkamai atliktų darbų paskirstomas visiems statybos dalyviams, priklausomai nuo jų pareigų. Vienas tipiškų pavyzdžių, pasiekęs teismą, kuomet statytoja buvo sudariusi žodinę rangos sutartį dėl gyvenamojo namo statybos iš rangovo medžiagų, jo priemonėmis ir jėgomis. Namo vidaus apdailą atliko kiti rangovai. Apsigyvenus pastatytame name išaiškėjo statybos darbų defektai, jie buvo nurodyti ir teismo ekspertizės akte. Rangovas nesutiko, kad defektai dėl jo veiklos.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistus pasiekia individualių namų statytojų skundai dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų. Ir kone visais atvejais dėl trūkumų kaltinami tik statybininkai.

Statytojo Pareigos ir Atsakomybė

Statytojo pareiga atsakingai pasirūpinti statybos technine priežiūra. Ieškovė skunde argumentavo, kad ji, kaip vartotoja, negalėjo žinoti, kaip turi būti atliekami statybos darbai, ir kokios yra jos teisės bei pareigos. Teismas pažymėjo, kad, vertinant, kokie yra užsakovo pareigos vykdyti statybos techninę priežiūrą pažeidimo civiliniai teisiniai padariniai, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už juos asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais.

Ta aplinkybė, jog ieškovė sudarė statybos techninės priežiūros sutartį, leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų tarp šalių buvo susitarimas dėl to, kad ieškovė užtikrins statybos techninę priežiūrą. Todėl šiuo atveju ir ieškovė turėtų atsakyti už statybos darbų trūkumus kaip asmuo, netinkamai organizavęs techninę priežiūrą. Sprendžiant dėl ieškovės atsakomybės atsižvelgta į tai, kad ji yra vartotoja, todėl turi mažiau žinių statybos srityje nei atsakovas - profesionalus rangovas.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad vartojimo rangos sutarties žodinė forma neatleidžia rangovo nuo atsakomybės atlikti savo, kaip profesionalaus rangovo, teisės aktuose įtvirtintas pareigas.

VTPSI primena, kad statinio statybos techninė priežiūra yra privaloma, kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, griovimo projektais ir griovimo aprašu. Atvejai, kada rengiami šie projektai, ir statytojo pareigos (tarp jų - organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą) nurodytos Statybos įstatyme.

Praktiniai Patarimai Vengiant Defektų

Įprastai būsto įsigijimas vyksta keliais etapais. Pirmiausiai pasirašoma preliminari, o vėliau - notaro patvirtinta pirkimo - pardavimo sutartis, kartais prieš šias pasirašoma ir rezervacijos sutartis.

Pirkėjas prieš pasirašydamas bet kokią sutartį turėtų apžiūrėti perkamo nekilnojamojo turto (NT) aplinką - teritoriją, komunikacijas, vietovės apstatymo parametrus bei miesto planus.

Galiausiai, prieš pasirašant sutartį būtina išsamiai apžiūrėti visą NT. Reikia patikrinti, ar pardavėjo nurodyti duomenys yra būtent tokie ir realybėje.

Apžiūrėjus turtą, laukia dokumentų patikros etapas. Pirmasis dokumentas, kurį būtina patikrinti - išrašas iš nekilnojamojo turto registro. Jame nurodomas esamas būsto savininkas (ar keli).

Tai ypatingai svarbu perkant senos statybos NT, kuris gali būti paveldėtas ir priklausyti net keliems žmonėms, o jį pardavinėti gali vienas asmuo. Įsitikinkite, kad kiti savininkai tokiu atveju žino situaciją ir taip pat nori parduoti NT, t.y. reikalaukite, kad visi savininkai pasirašytų preliminarią sutartį ir atsakytų solidariai sutarties nutraukimo atveju, o jeigu jų vardu veikia įgaliotinis - įsitikinkite, kad jis veikia visų savininkų, o ne vieno iš jų, vardu.

Kadastrinės Bylos Svarba

Kitas žingsnis - būsto kadastrinės bylos peržiūra ir palyginimas su esama faktine situacija. Tai svarbu atlikti, nes faktinė būsto situacija gali būti visiškai kitokia nei kadastrinėje byloje. Gali būti, kad savininkas yra atlikęs pakeitimų, pavyzdžiui, nugriovęs laikančias konstrukcijas, iš esmės pakeitęs buto išplanavimą ar inžinerinius tinklus, kam reikalingi tiek daugiabučio namo bendraturčių sutikimai, tiek tam tikrais atvejais - tokių statybos darbų projektas.

Jeigu pastebite, kad faktinė buto situacija neatitinka kadastrinės bylos duomenų (pvz. buto lango nėra pažymėta kadastrinėje byloje), tikėtina, kad atliktiems buto remonto darbams nebuvo gauti reikiami leidimai ar sutikimai, darbų atlikimo metu nebuvo vertinta galima grėsmė išgriovus angą lango įrengimui ir dėl to neatnaujinta buto kadastrinė byla.

Ateityje dėl tokių atliktų darbų (padarius langui angą pastato laikančioje konstrukcijoje) gali pradėti skilinėti pastato ar jame esančių kitų daugiabučio namo butų sienos. Tada būtų ieškoma to priežasties, kuri gali būti susieta su Jūsų ketinamame įsigyti bute atliktais remonto darbais. Štai tokiu atveju gali kilti problemų su kaimynais ar draudimu ir tekti atlyginti žalą, kaip buto, kuriame buvo neteisėtai atlikti remonto darbai silpninant (keičiant) laikančias konstrukcijas, savininkui.

Pasitaiko praktikoje tokių atvejų, kai pardavėjai neatskleidžia aplinkybės, kad atliekant griovimo darbus bute buvo sunaikinti saugotini pastato elementai, ir dėl to savininkui gali grėsti nemalonumai su kultūros paveldo apsaugos institucijomis dėl tokių neteisėtų remonto darbų atlikimo.

Pirkėjai, įsigiję tokį butą ir pateikę pareiškimus notarinėje sutartyje apie buto būklę (kad susipažinę su faktine turto būkle, kadastrine byla, kad jis atitinka pirkėjo lūkesčius ir mokamą kainą ar pan.), būna nustebinti ateityje gavę (kaip buto savininkai) pretenzijas iš namo bendraturčių ar valstybinių institucijų dėl žalos atlyginimo už bute neteisėtai atliktų remonto darbų sukeltą žalą ar kultūros vertybių sunaikinimą, atliekant būsto išplanavimo keitimo darbus.

Kiti Svarbūs Aspektai

Taip pat prieš pasirašant sutartį reikėtų paprašyti pardavėjo dokumentų apie jo ankstesnius įsipareigojimus, išduotus sutikimus tretiesiems asmenims. Pavyzdžiui, ar yra priimtas namo bendraturčių sprendimas dėl kapitalinio namo remonto, ar yra pasirašęs pastato renovacijos išlaidų atlyginimo sutartį ir pan.

Perkant naujos statybos butą ar namą labai naudinga patikrinti ir vystytoją. Viešai yra prieinama informacija apie vystytojų finansinę situaciją, jiems iškeltas teismines bylas, pritaikytus areštus, internete pateikiami atsiliepimai apie bendrovės prievolių vykdymą. Galima išsiaiškinti, kiek laiko vystytojas dirba ir kokia jo reputacija, kokia jo finansinė būklė ir ar jis yra pajėgus įvykdyti savo įsipareigojimus pastatyti turtą.

Būta praktikoje ir tokių atvejų, kai viešai prieinamuose šaltiniuose intensyviai jau dalijimasi informacija apie vystytojo neįvykdytus įsipareigojimus tame pačiame kvartale, tačiau pirkėjas, nepasidomėjęs šia informacija, sudaro preliminarią sutartį, sumoka avansą, kurio vėliau nepavyksta atgauti kaip ir daugeliui jau apgautų žmonių.

Perkant kotedžą ar individualų namą, reikėtų atkreipti dėmesį į dar daugiau dalykų. Be anksčiau minėtų dokumentų naudinga pardavėjo paprašyti ir peržiūrėti žemės sklypo planą. Jame nurodoma, ar sklypui yra nustatyti kelio ar kiti servitutai, kokio jis dydžio ir kokioje sklypo dalyje.

Tai svarbu žinoti, nes servitutas dažniausiai skiriamas kito - viešpataujančio - daikto naudai, pvz. patekimo į kitą sklypą ar pastatą tikslais, inžinerinių tinklų aptarnavimo tikslais ir pan. Tokios zonos aptverti ar kitaip naudoti išimtinai tik savo tikslais (pvz. joje statyt statinį, pirtelę, sandėliuką, apsodinti medžiais, gyvatvorėmis) jau nebegalėsite - būsite įpareigoti šia sklypo dalimi leisti naudotis ir tam asmeniui, kurio naudai servitutas buvo nustatytas.

Perkant kotedžą ar namą, kuriame yra daugiau nei vienas namas (butas), naudinga išsiaiškinti, kaip pardavėjas nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp sklypo bendraturčių. Plane turėtų būti aiškiai nurodyta, kuria dalimi žemės galėsite naudotis atskirai nuo kitų sklypo bendraturčių, kuri priklausys jūsų kaimynams, o kuri bus bendro naudojimo dalis su kaimynais. Taip pat turėtų aiškiai matytis vieta, kurioje įrengti bendri inžineriniai tinklai.

Naudinga paskaičiuoti, ar pastarųjų galingumas - pakankamas, aptarnauti kotedžus (namus), prie kurių prijungti tinklai, o gal kiekvienam pastatui numatyta po atskirą inžinerinį tinklą.

Prieš perkant namą ar kotedžą išsiaiškinkite, ar į jį bus atvestos visos pirkėjo norimos komunikacijos.

Perkant vis dar statomą (nebaigtos statybos) namą ar kotedžą būtina atidžiai išanalizuoti jo projektą - ar viskas statomas (ar pastatyta) pagal jį ir su pardavėju aptarti, kas atsakingas ne tik už statybų užbaigimą, bet ir deklaracijos apie statybų pabaigą pateikimą valstybinėms institucijoms.

Jeigu pardavėjui statant nukrypstama nuo projekto, įsigijus NT ir patiems užbaigus namo 100 proc. baigtumą (kaip dažnu atveju ir būna), dėl jo neatitikimo projekto sprendiniams gali nepavykti įregistruoti pastato baigtumo ar netgi būti įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius bei sumokėti už tai baudą.

Nukrypimus nuo projekto reikėtų išsiaiškinti dar prieš pasirašant notarinę pirkimo - pardavimo sutartį, t.y. pardavėjui užbaigus statybas pagal preliminarią sutartį, pirkėjas turėtų apžiūrėti turtą ir palyginti faktinę situaciją su projektine dokumentacija.

Jeigu namas pastatytas nukrypus nuo projekto, ir nepaisant to, įsigys jį iš pardavėjo, yra rizika, kad teks pačiam pirkėjui pašalinti savavališką statybą, namą perstatyti, namui sugriuvus ar sunykus - draudimas gali nemokėti žalos išmokos dėl netinkamai pastatyto turto.

Perkant nebaigtos statybos NT ar dar net nepradėtą statyti NT, labai svarbu identifikuoti kokios apimties, kokio ploto, kokioje vietoje perkate turtą. Jeigu šalys susitaria papildomai parduoti ir kitus neregistruotus statinius, tarkime, pavėsinę, sandėliuką ar panašiai, juos taip pat reikia įtraukti į sutartį ir aptarti, kad į kainą įeina ir neregistruotų statinių ar kitų daiktų kaina.

Dokumentuose turi būti nurodytas ir tikslus norimo įsigyti NT plotas. Kai kuriais atvejais pardavėjas parodo būsimo turto vizualizaciją, tačiau tai nereiškia, kad būtent taip bus išplanuotas ar įrengtas ir jūsų būstas. Reikėtų iš anksto susitarti, kokias pertvaras bei kitus dalykus turi įrengti pardavėjas, o ką turėsite padaryti patys jau nusipirkę namą.

Jau pastatyto (senos statybos turto) įsigijimo atveju naudinga pranešti pardavėjui, kokius daiktus ar įrangą, esančią būste, norėtumėte pasilikti, o ką - išmesti. Kai kuriais atvejais tiek paliekami daiktai, tiek jų išvežimas gali būti neįtrauktas į turto kainą, o pirkėjui vėliau tenka mokėti papildomai. Tad kainos detalus aptarimas - vienas iš svarbiausių klausimų perkant NT.

Ją konkrečiai įvardinti reikia jau preliminarioje sutartyje - ir galutinę, ir už kvadratinį metrą. Kartu su kaina reikia nurodyti ir avansą, o tais atvejais, kai savininkai yra keli asmenys - ir žmogų, kuriam jis bus mokamas.

Jeigu manote, kad vystytojas nėra labai patikimas, o dar turi atlikti nebaigtų darbų, avansą galite sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą (tai atskira notarų teikiama mokama paslauga) ir preliminarioje sutartyje nustatyti sąlygą, kad pinigai pardavėjui nebus išmokami tol, kol jis neįvykdys visų įsipareigojimų pagal sutartį ir nepateiks šių įsipareigojimų įvykdymo įrodymų.

Jeigu perkate nepastatytą turtą, kurio plotas užbaigus statybą gali pasikeisti nuo planuoto ploto, pvz. sumažėja statybos metu, preliminarioje sutartyje reiktų susitarti dėl kainos keitimo (mažinimo) sąlygų.

Šiuo metu daug dėmesio skiriama NT energiniam naudingumui, kurio sertifikatas - privalomas kiekvienam gyvenamosios paskirties objektui. Jeigu planuojate pirkti nebaigtos statybos (pvz. 85 proc.) namą, į sutartį reikėtų įtraukti sąlygą, kas ir per kiek laiko privalo organizuoti energinio naudingumo sertifikato gavimą, kas už tai mokės. Primintina, kad toks sertifikatas išduodamas ir pardavimo atveju pardavėjo privalomas pateikti pirkėjui, jeigu turto statybos yra baigtos 100 proc. baigtumu.

Labai svarbi sutarties sąlyga, ypač perkant būstą su paskola - nuosavybės perdavimo momento aptarimas preliminarioje sutartyje. Bankams dažniausiai svarbu, kad paskolos gavėjas jau turėtų teises į NT prieš jam išmokant paskolą, kad tokį turtą būtų galima įkeisti pirkėjo prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimo tikslais (suteiktos paskolos grąžinimui užtikrinti).

Jeigu pardavėjas sutartyje numato, kad būstas bus perduotas naujam savininkui tik sumokėjus visą turto kainą, o bankas nepaisant preliminarios sutarties sąlygų reikalaus pirmiausia įgyti turtą pirkėjo vardu, kad jį būtų galima įkeisti banko naudai kaip paskolos grąžinimo įvykdymo užtikrinimo priemonę - gali kilti ginčų tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl netinkamai įvykdytos preliminarios sutarties sąlygų ir kaltės.

Dar nepastatyto turto apžiūros tvarkos detales taip pat reikia įtraukti į preliminarią sutartį, kad vėliau nekiltų ginčų dėl neatliktų darbų. Preliminarioje sutartyje galima apibrėžti, kada po statybų baigimo iki notarinio sandorio pasirašymo vystytojas jums leis apžiūrėti turtą.

Naudinga apsibrėžti, per kiek laiko pardavėjas turi ištaisyti pastebėtus turto trūkumus, kokie defektai laikomi neesminiais, t.y. nesudarančiais pagrindo nutraukti preliminarią sutartį ir nesudaryti notarinės pirkimo - pardavimo sutarties.

Notarinio sandorio sudarymo terminas - irgi labai svarbus punktas įsigyjant NT. Preliminari sutartis galioja vienerius metus nuo jos sudarymo, tad jeigu joje nenurodytas notarinio sandorio terminas, prievolė parduoti turtą pasibaigtų po vienerių metų. Geriausia apsibrėžti terminą konkrečia data, o ne kokiu nors įvykiu, kaip kad pardavėjai vis dar praktikuoja, pvz. įrašo, kad notarinė sutartis bus sudaroma per 1 mėnesį nuo turto statybos darbų pabaigos, o ši pagal kitą punktą gali būti pratęsta 6 mėn. ar tiek, kiek uždelsė pastatyti turtą ne dėl nuo pardavėjo priklausančių aplinkybių.

Tikslinga aptarti ir terminą, per kurį pardavėjas (kuris nepastatyto turto pardavimo atveju būna rangovas ar vystytojas) turi pateikti pirkėjui garantinio įsipareigojimo užtikrinimo priemones, kurios rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovo kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui). Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos.

Į susitarimą tarp pirkėjo ir pardavėjo rekomenduotina įtraukti ir perduodamų dokumentų, pvz. turte esančios įrangos naudojimosi instrukcijas, sąrašą, ir būtinai su jais susipažinti.

Galiausiai, sutartį surašius iki pačių smulkiausių detalių ir atidžiai susipažinę su ja lydinčia dokumentacija, pirkėjai visada turi nepamiršti stebėti sutarties vykdymo eigą, joje numatytų terminų laikymąsi ir esant poreikiui - susirinkti kuo daugiau rašytinių įrodymų (t.y. bendrauti su pardavėju daugiau el. paštu).

Teismų Praktikos Pavyzdys: Civilinė Byla Nr. e2A-638-933/2023

Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Statybų procesas“ apeliacinį skundą. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė ,,Marijampolės butų ūkis“ ir akcinė draudimo bendrovė ,,Gjensidige“ pareiškė reikalavimus atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Statybų procesas“ dėl ieškovių finansinių reikalavimų patvirtinimo atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Statybų procesas“ bankroto byloje ir atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Statybų procesas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Marijampolės butų ūkis“, tretiesiems asmenis, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. A. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Mimeta“ dėl skolos priteisimo.

Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu patvirtino ieškovės (kreditorės) ADB „Gjensidige“ 31 701,81 Eur finansinį reikalavimą ir ieškovės (kreditorės) UAB „Marijampolės butų ūkis“ 27 211,30 Eur finansinį reikalavimą atsakovės LUAB „Statybų procesas“ bankroto byloje, o atsakovės LUAB „Statybų procesas“ priešieškinį atmetė; priteisė ieškovei UAB „Marijampolės butų ūkis“ iš atsakovės LUAB „Statybų procesas“ 3 484,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas konstatavo, kad pateikti dokumentai neatitinka Sutarties 3.1, 3.4 ir 5.4 papunkčių nuostatų. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė ieškovei išsiuntė 2020 m. gruodžio 3 d. atliktų darbų aktą Nr. 1, 2022 m. sausio 3 d. statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 9 (kitos priemonės) bei 2022 m. sausio 3 d. statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 9 (energetinį efektyvumą didinančios priemonės).

Atsakovei buvo pranešta apie Sutarties nutraukimą nuo 2022 m. sausio 4 d. Aplinkybė, kad aptariami 2022 m. sausio 3 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai buvo surašyti tik 2022 m. sausio 3 d., leidžia vertinti, jog atsakovė, būdama verslo subjektas ir vykdydama ūkinę veiklą statybų srityje, turėjo suvokti, kad darbai, šiuo atveju, nebuvo perduoti Sutartyje nustatyta tvarka, todėl nebuvo faktinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovė juos priėmė, su jų kokybe sutiko ir atsirado pagrindas išrašyti PVM sąskaitas faktūras.

Bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovų pastabų žurnale fiksuoti 2021 m. vasario, liepos - rugpjūčio mėnesiais padaryti techninę priežiūrą vykdančių asmenų įrašai apie darbų defektus, tačiau įrašų apie šių defektų pašalinimą nefiksuota.

Teismas padarė išvadą, kad aptartuose 2022 m. sausio 3 d. surašytuose ir atsakovės vienašališkai pasirašytuose statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo aktuose Nr. 9 išvardinti darbai arba nebuvo atlikti visai arba nebuvo priimti techninės priežiūros vadovo, todėl nebuvo pagrindo juos įrašyti į darbų perdavimo-priėmimo aktą. Teismo vertinimu, šių aplinkybių pakanka teigti, kad nebuvo faktinio pagrindo išrašyti ir pateikti apmokėti sąskaitų faktūrų už šiuose aktuose nurodytus darbus.

Teismas taip pat nustatė, kad Sutartis su atsakove buvo nutraukta 2022 m. sausio 4 d., o 2022 m. kovo 2 d. medžiagų perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo grindžiamas reikalavimas dėl 6 742,20 Eur priteisimo, buvo surašytas praėjus dviem mėnesiams po Sutarties nutraukimo. Teismas pažymėjo, kad priešieškinio reikalavimas grindžiamas iš esmės vienu įrodymu - vienašališkai pasirašytu medžiagų perdavimo-priėmimo aktu, kuris, nesant kitų įrodymų, negali būti vertinamas pakankamu pagrįsti buvus faktinį pagrindą išrašyti PVM sąskaitą faktūrą 6 742,20 Eur ir pateikti ieškovei apmokėti. Teismo vertinimu, šis atsakovės priešieškinio reikalavimas neįrodytas ir nepagrįstas.

Atsakovė LUAB ,,Statybų procesas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovės priešieškinis, ir priimti naują sprendimą - priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė UAB ,,Marijampolės butų ūkis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su atsakove yra atsiskaičiusi, todėl, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, neturi pareigos apmokėti už nekokybiškai atliktus ir (ar) neatliktus rangos darbus.

Šis teismų praktikos pavyzdys iliustruoja, kaip svarbu tinkamai vykdyti rangos sutarties sąlygas, atlikti darbų priėmimo-perdavimo procedūras ir fiksuoti visus defektus statybos darbų žurnale.

Išvados

Renovacijos defektai gali sukelti daug problemų ir ginčų. Siekiant jų išvengti, būtina atidžiai rinktis rangovus, sudaryti aiškias rangos sutartis, organizuoti tinkamą techninę priežiūrą ir atidžiai stebėti statybos darbų eigą. Taip pat svarbu žinoti savo teises ir pareigas, kad prireikus būtų galima apginti savo interesus teisme.

Šioje lentelėje apibendrinami pagrindiniai punktai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį renovacijos procese, siekiant išvengti defektų ir teisinių ginčų:

tags: #renovacijos #defektai #teismai