Renavo dvaras, įsikūręs vaizdingoje vietovėje ties Varduvos upės vingiu Mažeikių rajone, yra ne tik istorijos ir kultūros lobynas, bet ir puiki vieta praleisti laiką gamtos apsuptyje. Tai vienas iš įdomiausių ir geriausiai išlikusių prižiūrimų dvaro ansamblių Žemaitijoje. Čia istorija susitinka su romantišku parku, o kultūra - su gamtos ramybe.
Dvaro lankytojai turi unikalią galimybę susipažinti su išsaugotu ir restauruotu rūmų interjeru, kuriame puikiai atsispindi XIX amžiaus Lietuvos dvarų kultūra. Nuo 2012 metų restauruotas dvaras veikia kaip muziejus, supažindinantis lankytojus su Lietuvos dvarų kultūra.
Dvaro Istorijos Pradžia ir Savininkai
Renavo dvaro istorija prasideda XV amžiaus pabaigoje - tada jis dar buvo žinomas kaip Gaurų dvaras. Renavo istorija siekia 1589 metų gruodžio 26-ąją, kai dokumentuose pirmą kartą paminėtas dvaras tuomet vadintas Gaurais. Pirmieji jo gyventojai buvo broliai Burbos, tačiau bėgant metams dvaras keitė savo savininkus - nuo Adamko-Adomkovičių iki vienos garsiausių Žemaitijos valdovų Rionės giminės.
Būtent baronas Antanas Rionė ir yra laikomas vienu žymiausių Renavo dvaro šeimininkų. XIX amžiaus antroje pusėje jis buvo ne tik Lietuvos majoras bei Šv. Georgijaus ordino kavalierius, bet ir aktyvus visuomenės veikėjas. Renne giminės atstovas Karolis Evaldas Renne 1732 m. iš Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Augusto II gavo barono titulą. Šis titulas 1841 m. patvirtintas Rusijoje.
Po Antano mirties Renavo dvarą paveldėjo jo giminaitis baronas Eugenijus Rionė, kuris taip pat aktyviai rūpinosi dvaro reikalais, atnaujino sodybos rūmus, biblioteką bei parką. XIX a. pirmoje pusėje Renavo dvarą valdė Antanas Renė, plačiai garsėjęs savo pomėgiu sodininkauti. 1866 m. grafas Antanas Renė į dvarą priglaudžia gyventi žmonos draugę, našlę Viktoriją Narutavičienę ir jos vaikus Stanislovą bei Gabrielių - būsimuosius Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signatarą ir pirmąjį Lenkijos Respublikos Prezidentą.
Antanas Renne vaikų neturėjo ir visą savo turtą užrašė Feliksui Mielžinskiui (1871-1910 m.). Felikso Mielžinskio našlė ir jos duktė Maria Janušova Zdiechovska buvo paskutinės Renavo valdų savininkės.
Renavo dvaro barono interaktyvus dienoraštis
Architektūra ir Interjeras
Iš pradžių tai buvo medinis, šiaudiniu stogu dengtas pastatas. Tačiau tikrieji pokyčiai atėjo XVII a. 1830-1833 m. iškilo dabartiniai rūmai - elegantiškas vėlyvojo klasicizmo stiliaus ansamblis. Tai buvo ne tik šeimos rezidencija, bet ir kultūros židinys. Rūmų salėse koncertavo orkestrai, diskutuodavo politikai, rinkdavosi menininkai.
Renavo rūmų ansamblis suformuotas XIX a. antrajame ketvirtyje, priskiriamas romantizmo laikotarpiui. Iš pradžių čia buvo numatyta įrengti rezidencinę sodybą, jai parinkta itin vaizdinga vieta. Manoma, kad rūmus statė Antanas Renne. R. Aftanazis rašo, kad XX a. pradžioje Felikso Mielžinskio iniciatyva rūmų vidaus interjeras gerokai pakeistas.
Tais laikais priekinėje portiko dalyje buvo didelis holas su paaukštintomis lubomis. Sienos iki suaugusio žmogaus aukščio ąžuolinės. Vestibiulyje stovėjo XVIII a. židinys, padarytas iš balto marmuro. Holo dešinėje pusėje buvo įrengta puotų salė, kurioje stovėjo toks pat židinys kaip ir vestibiulyje. Rūmų daržo pusėje buvo įrengtas didelis salonas, kuriame stovėjo marmuris židinys, kabėjo krikštolinis sietynas.
Pirmojo aukšto rumų grindys buvo iš ąžuolo ir raudonmedžio bei kitų retų medžio rūšių su pasikartojančiu žvaigždės motyvu. Lubos dekoruotos lipdiniais. Salone stovėjo Liudviko XV stiliaus baldų komplektas, rūmuose buvo daug veidrodžių. Iš vertingesnių daiktų, anot R. Aftanazio, išsiskyrė barono Renne šeimyninins portretas.
N. Lukšionytė-Tolvaišienė pastebi, kad rūmų interjeras atspindi kelis laikotarpius bei stilius. Čia buvo demonstruojama reprezentacinių salių prabanga. Menotyrininkės nuomone, rūmų interjeras stokojo elegancijos - prabangos demonsravimas rodo, kad užsakovas buvo provincialas.
Apie 1880 m. šlaito viršuje buvo perstatyti kuklūs, bet gana puošnūs rūmai, garsėję vertingomis paveikslų bei antikvarinių meno dirbinių kolekcijomis.
Dvaro Biblioteka
XIX amžiaus viduryje šis dvaras garsėjo ne tik savo puošnia architektūra, bet ir išskirtiniu angliško stiliaus parku bei įspūdingo dydžio biblioteka, kuri tapo svarbiu švietimo ir mokslo centru. Svečiams taip pat rekomenduojama apsilankyti ir dvaro bibliotekoje, kuri yra tikras lobynas kultūros žinovams. Joje galima atrasti dalį dvaro savininko Antonijaus (Antano) Ronne knygų. Šios knygos nėra išduodamos skaitytojams, nes tai - didelė muziejinė vertybė.
Garsėjo rūmų biblioteka. Joje buvo daugiau kaip 1000 tomų knygų (daugiausia - gražiai įrištos, išleistos vokiečių ir lotynų kalbomis). Naujesnėje rūmų bibliotekoje daugiausia buvo XIX a. antosios pusės leidiniai, daugiausia lotyniški.
Turtinga Renavo dvaro biblioteka buvo sukaupta ir sutvarkyta Antano Rönne. Knygų tikriausiai jau turėjo ir jo tėvas Feliksas Rönne, turtingas ir išsilavinęs žmogus, masonų ložės „Uolusis lietuvis“ narys, gal net senelis. Knygos į biblioteką pateko laikotarpiu nuo XIX a. pr. iki jo mirties. Antanas Rönne domėjosi gamtos mokslais (pats studijavo Tartu ir Vilniaus universitetuose), todėl ir jo biblioteką galima būtų pavadinti gamtamoksline.
XIX a. vid. biblioteką papildė Žemaičių vyskupo nominato Jono Krizostomo Gintilos (1789-1857) bibliotekos knygos (iki šiol rasta 105 pavadinimų knygų, jos sudaro bemaž pusę Renavo bibliotekos), kurios pakeitė bibliotekos profilį - atsirado teologinės literatūros.
Bibliotekoje dominavo knygos prancūzų kalba (šios kalbos vyravimas XIX a. dvarų kultūroje labai ryškus), buvo leidinių vokiečių, lenkų, lotynų, anglų, italų kalbomis.
Dvaro Parkas
Renavo dvaras yra ne tik istorijos bei kultūros oazė, bet ir puiki vieta praleisti laiką gamtos apsuptyje. Dvaro parkas, apsodintas vertingais medžiais, kviečia svečius pasivaikščioti ir pasigrožėti gamtos bei architektūros harmonija.
Mielžinskis šalia Varduvos upelio gražioje vietoje įkūrė naują apie 6 ha ploto parką. Parke suskaičiuota 48 rūšių bei formų 1761 medis. Jo nurodymu buvo įrengtos kelios apmūrytos terasos, iš kurių įspūdingiausiai atrodė 2 metrų aukščio. Iš rūmų atsiverdavo puikios apylinkių panoramos.
XIX a. pirmoje pusėje Renavo dvarą valdė Antanas Renė, garsėjęs pomėgiu sodininkauti. Dvaras pagarsėjo sodu ir apie 18 ha angliško stiliaus parku. Tuo laiku Renavas garsėjo ir sodu, šiltnamiais. Čia buvo auginami šilkverpiai.
Renavo Dvaras Po Nacionalizacijos
Tačiau 1940-aisiais dvaras buvo nacionalizuotas, o į Telšius iškeltas archyvas Antrojo pasaulinio karo metu sudegė. Dėl šios priežasties Renavo dvaro istorijos liudijimų yra išlikę labai mažai.
Po Antrojo pasaulinio karo dvaras buvo paskelbtas kolūkio valdžios nuosavybe, jame įsikūrė kolūkio kontora, kultūros namai, sandėliai ir biblioteka.
Atgimimas ir Muziejinė Veikla
Tačiau 1985 m. prasidėjo pirmieji restauracijos darbai, o galutinis dvaro atgimimas įvyko 2012 m., kai rūmai vėl atvėrė duris lankytojams. Nuo 1996 m. Renavo dvaro rūmai pradėjo veikti kaip muziejinė ekspozicija ir kultūros centras, pritraukiantis turistus bei kultūros entuziastus.
Šiandien Renavo dvaras priklauso Mažeikių muziejui ir pristato XIX a. Renavas - ne tik istorijos liudytojas, bet ir gyvas kultūros centras. Čia vyksta koncertai, spektakliai, edukacinės programos.
Nuo 1996 m. rūmuose veikia muziejus, kuris ilgą laiką buvo Mažeikių muziejaus filialas, dabar veikia kaip savarankiška Mažeikių savivaldybės įstaiga. 1999 m. Renavo dvaro sodyba įrašyta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas G216K). Kompleksui priklauso rūmai, XIX a. pirmosios pusės statiniai: svirnas, arklidė, du tvartai, ūkinis pastatas, sandėlis, rūsys, oranžerijos liekanos ir 1870 m. statyta oficina.
Edukacinės Programos
Renavo dvaras kviečia moksleivius į turiningus ir įdomius edukacinius užsiėmimus, kurie atveria duris į Lietuvos kultūros paveldą, gamtos grožį bei istorijos lobius.
- „Metskaitlius kūrybiškai“: unikali Kultūros paso patvirtinta edukacinė programa, kurioje mokiniai yra supažindinami su Lauryno Ivinskio gyvenimu, švietėjiška veikla bei gamtamoksliniais tyrinėjimais Renavo dvare prieš beveik 150 metų.
- Edukacijos „Renavo dvaro parko turtai“ dalyviai yra supažindinami su dvaro sodybos ir parko kultūros bei gamtos paveldu.
- Renavo dvaro sodyba taip pat kviečia sudalyvauti išskirtinėje edukacijoje- „Per molį patirk dvaro istoriją“, kurioje mokiniai susipažįsta su XVIII-XX a. pr. Žemaitijos dvarų kultūra.
- „Paslaptingieji nakties skrajūnai - šikšnosparniai“- šioje valandos trukmės edukacijoje dalyviai gali sužinoti apie šikšnosparnių gyvenimo būdą, jų biologines savybes bei įvairovę Lietuvoje ir pasaulyje.
- Edukacijoje „Sekant Lauryno Ivinskio pėdomis Renave - nuostabusis grybų pasaulis“ moksleiviai turi galimybę išgirsti daugiau apie garsųjį XIX a. pedagogą Lauryną Ivinskį, kuris Renavo dvare tyrinėjo gamtos įvairovę.
- Edukacija „Kvapusis augalų pasaulis. Hidrolatų gamyba“ kviečia ne tik pasinerti į kvapų pasaulį, bet ir patiems pasigaminti hidrolatą - distiliuotą vandenį, praturtintą augalų gerosiomis savybėmis.
- Užsiėmimo „Pasėjau linelį ant pylimo“ metu moksleiviams yra pasakojama apie linų sėmenų aliejų, jo svarbą mūsų maisto racione ir vartojimo būdus, išsaugančius jo maistinę vertę.
- Edukacinės programos „Gėlių dėžutės gaminimas“ metu aptariama atsakingo vartojimo kultūra ir jos įtaka mūsų aplinkai.
Šie edukaciniai užsiėmimai yra puiki galimybė mokiniams iš arčiau pažinti Lietuvos kultūros ir gamtos paveldą bei įgyti praktinių įgūdžių.
Lankytojams
Renavo dvaras - tai kelionė laiku. Jame pajusite XIX a. aristokratų gyvenimo dvasią, susipažinsite su unikaliu Lietuvos paveldu ir pasinersite į gamtos grožį. Jei dar nebuvote Renave - įtraukite šį dvarą į savo kelionių maršrutą.
Adresas: Dvaro g., Renavas, Mažeikių raj.
Koordinatės: 56.2922° N, 22.0844° E
tags: #renavo #dvaro #sodyba #vikipedija