Šiame straipsnyje aptariami svarbūs teisiniai klausimai, susiję su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, nepagrįstu praturtėjimu ir civilinės atsakomybės institutų sąveika. Nagrinėjami atvejai, kai paslaugas teikia advokato padėjėjas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nutraukus bylą, ir nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos.
Atstovavimo Išlaidos Apeliaciniame Procese
Advokato Padėjėjo Teisė Atstovauti
Teisėjų kolegija konstatavo, kad tais atvejais, kai paslaugas teikė advokato padėjėjas, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neatsiranda, kadangi advokato padėjėjas neturi teisės teikti teisinių paslaugų apeliaciniame procese.
Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų rengimas taip pat prilyginamas atstovavimui, o įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju ieškovės atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą parengęs advokato padėjėjas neturėjo teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokių procesinių veiksmų, įskaitant procesinių dokumentų rengimą, už kuriuos turėtų būti atlyginama pagal įstatymus.
Taigi, jei advokato padėjėjas atstovauja apeliaciniame procese, išlaidos už tokį atstovavimą nekompensuojamos.
Bylinėjimosi Išlaidos Nutraukus Bylą
Išlaidų Paskirstymo Principai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija.
Lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt.
Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Kasacinio teismo praktikoje pareikštų reikalavimų sumažinimas ir (ar) atsisakymas savo esme prilyginamas bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti (ar jų atsisakyta), išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė.
Teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas pagrindas.
Apibendrinant, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas remiasi priežasties teorija, atsižvelgiant į šalių elgesį ir bylos baigtį.
Nepagrįstas Praturtėjimas
Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos:
- Turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų.
- Turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita).
- Turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo.
- Atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.).
- Nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį.
- Šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos.
- Ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios - bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas.
Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais - sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės - gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai.
Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti.
Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo.
Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis įstatymais.
Taigi, nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas tik esant kumuliatyviam sąlygų rinkiniui ir negalint apginti teisių kitais būdais.
Nepagrįstas Praturtėjimas ir Civilinė Atsakomybė
Civilinės atsakomybės ir nepagrįsto praturtėjimo institutų esminiai skirtumai lemia, kad, byloje nagrinėjant reikalavimus dėl civilinės atsakomybės taikymo ir įrodinėjant civilinės atsakomybės sąlygas, nėra pagrindo nuspręsti, kad iš pažeidimo gauta nauda turėtų būti laikoma nepagrįstu praturtėjimu, ir šią gautą naudą priteisti taikant nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas.
Kita vertus, šių institutų skirtingumas nereiškia, kad iš neteisėtų veiksmų gauta nauda apskritai negali būti priteisiama nepagrįsto praturtėjimo teisiniu pagrindu.
Svarbu atskirti civilinės atsakomybės ir nepagrįsto praturtėjimo institutus, nors tam tikrais atvejais iš neteisėtų veiksmų gauta nauda gali būti priteisiama nepagrįsto praturtėjimo pagrindu.
tags: #reikalavimas #isreikalauti #turta