Šildymo Reikalavimai Gyvenamosioms Patalpoms Lietuvoje

Pastatų energinis naudingumas 2026 metais tampa viena aktualiausių temų tiek būsto savininkams, tiek planuojantiems renovaciją ar naują statybą.

Lietuvoje pastatų energinis naudingumas reglamentuojamas statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Šiame reglamente aiškiai apibrėžta, kaip skaičiuojamos energijos sąnaudos, kokie rodikliai vertinami ir kokius reikalavimus turi atitikti skirtingų klasių pastatai.

Straipsnis pritaikytas paprastam žmogui, tačiau remiasi galiojančiais reglamentais ir oficialia informacija.

Energinio naudingumo klasė parodo, kiek pastatas suvartoja energijos, lyginant su norminiais rodikliais. Tam naudojama privaloma metodika, nustatyta STR 2.01.02:2016. Kuo raidė arčiau abėcėlės pradžios ir kuo daugiau „pliusų“, tuo pastatas efektyvesnis. A++ laikoma aukščiausia klase, G - žemiausia.

Pagal galiojančius statybos techninius reglamentus, nuo 2021 m. sausio 1 d. Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji, o nuo 2021 m. sausio 1 d. - visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą.

Reikalavimus energijos beveik nevartojantiems pastatams nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Statinių energinio naudingumo klasės:

Gyvenamųjų pastatų energinio naudingumo sertifikatas dažniausiai galioja iki 10 metų, jei pastate nebuvo atlikta darbų, kurie keičia energinį naudingumą (pavyzdžiui, renovacija, šiltinimas, šildymo sistemos keitimas).

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas tai Lietuvos teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu apskaičiuojamas pastato energijos sunaudojimas.

Kuo aukštesnė namo energinė klasė, tuo mažesnės šildymo sąnaudos arba jos beveik lygios nuliui.

Informuojame ir primename, kad nuo 2021 metų visoje Europos Sąjungoje visi nauji pastatai (ar jų dalys) turės atitikti A++ energinio naudingumo klasei keliamus reikalavimus.

Taip pat dar yra išskiriami ir Pasyvieji namai („Passivhaus“). Tai namai, kurių energijos poreikis yra labai nedidelis, nes didžiąją dalį šilumos poreikio patenkina šilumos energija, kuri gaunama iš pasyvių šaltinių.

Kiekvienas namas privalo turėti oficialų dokumentą - namo energetinį pasą, kuris patvirtina, kad namas atitinka energinio naudingumo klasę arba pasyviems namams keliamus reikalavimus.

Bet svarbiausia tokių namų vertė pamatuojama komfortišku mikroklimatu ir mažomis šilumos sąnaudomis.

Pastatų Energinio Naudingumo Klasės

Iš viso yra skaičiuojamos devynios pastatų energinio naudingumo klasės nuo dabartinės aukščiausios A++ iki žemiausios - G klasės.

• A++ klasės pastatai - beveik nulinės energijos pastatai. Didžioji dalis energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, o pastato šiluminės savybės ir sandarumas yra labai aukšto lygio.
• A+ klasės pastatuose dalis energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių (dažniausiai - saulės elektrinės ar kolektoriai).
• A klasės pastatai - labai taupūs ir šilti.
• B klasės pastatai jau laikomi energiškai taupiais.
• D klasės pastatai dažnai turi vieną ar kelis atliktus patobulinimus (pakeisti langai, apšiltintas stogas ar viena siena), tačiau visuma vis dar neefektyvi. Tokie pastatai dažniausiai yra seni, neapšiltinti arba minimaliai pagerinti.

„Dauguma sovietmečiu statytų namų yra priskiriami D ar net E energinei klasei. Tai reiškia, kad jie sunaudoja daug šilumos energijos, didelė dalis jos prarandama per sienas, langus, stogą. Tokie pastatai anuomet buvo statomi neatsižvelgiant į ekologines problemas ir kelia aibę problemų šiandien juose gyvenantiems asmenims dėl prastos šiluminės varžos“, - teigia L.

Nuo 2006 m. statomiems pastatams pradėtas taikyti reikalavimas, kad jie būtų ne žemesnės nei C energinės klasės. Po 2014 m. pradėtiems statyti pastatams buvo pakelta kartelė iki B energinės klasės. Pasak L. Nuo 2016 m. statomi pastatai privalėjo būti ne mažesnės nei A klasės.

„Perėjimas nuo B klasės pastatų prie A klasės buvo labai ryškus suvartojamos šilumos energijos atžvilgiu. Pavyzdžiui, šildymo kaina A klasės daugiabutyje, palyginus su B klasės daugiabučiu, gali būti ir dvigubai mažesnė“, - sako L.

Pagal ES reikalavimus, dabartiniai senesnės statybos pastatai, esantys žemesnės nei C energinės klasės, ilgainiui turės būti renovuoti, tad gyvenimas žemesnės energinės klasės namuose lemia ne tik didesnes sąskaitas šildymui, bet ir papildomas išlaidas renovacijai ateityje, pažymi L.

Reikalavimai Šildymo Sistemoms

Teisės aktais nustatyta, kad:

• Vidaus šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojai paruošia daugiabučių namų šildymo sistemas naujam šildymo sezonui, atlieka šilumos punkto ir vidaus šildymo sistemų hidraulinius bandymus.
• Šildymo sezono pradžią, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato savivaldybės institucija, savo pavaldume esančioms įstaigoms.
• Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali pradėti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų.

Pastato šilumos įrenginių parengties naujam šildymo sezonui aktą prieš kiekvieno šildymo sezono pradžią turi pasirašyti pastato šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojas (eksploatuotojas) kartu su pastato savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas prieš šildymo sezono pradžią, bet ne vėliau nei iki einamųjų metų rugsėjo 15 d.

Siekiant sumažinti šilumos suvartojimą ~20-25 proc. ir užtikrinti reikiamą oro temperatūrą kiekviename tipiniame iki 1992 m. Jei daugiabutyje vis dar naudojamas sovietinės gamybos elevatorinis šilumos punktas, būtina jį pakeisti į modernų automatinį šilumos punktą, kuris turėtų galimybę reguliuoti į vidaus šildymo sistemas tiekiamo šilumnešio parametrus pagal lauko oro temperatūrą.

Valstybė šiuo metu remia daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą ir gali skirti 30 proc.

Nuo kitų metų statybų leidimai bus išduodami tik aukščiausią - A++ - energinę klasę turintiems daugiabučiams, beveik prilygstantiems pasyviems namams. Dabar Lietuvoje visi statomi nauji pastatai, kuriems leidimas statyti išduotas po 2018 m. sausio mėn. 01 d. turi būti ne žemesnės nei A+ energinės klasės, o nuo 2021 m.

Esminis A++ klasės daugiabučio privalumas yra tas, kad jame ne mažiau kaip 50% naudojamos pirminės energijos turės būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.

Svarbūs Aspektai Renkantis Langus

Langai yra vienas iš daugelio pastato elementų. Yra nustatyta, kad per nesandarius ir nekokybiškus langus netenkama 35-40 proc. pastato šilumos.

Pagrindinis langų energinio efektyvumo kriterijus yra šilumos perdavimo koeficientas (Uw), kuris yra reglamentuojamas ES norminių dokumentų. Konkretūs pastato langų šilumos perdavimo koeficientų reikalavimai yra nustatomi pastato projekto techniniame apraše, projektuotojui įvertinus visų pastato išorinių atitvarų plotų bei šalčio tiltelių termoizoliacingumo ir kitų veiksnių įtaką bendrosioms pastato charakteristikoms.

A, A+ ar A++ energinio naudingumo klasių pastatams svarbus kriterijus yra laidumas orui.

Pasyvaus namo langai „surenka“ saulės energiją, kuri šildo vidaus erdvę. Tai langai su dviejų kamerų stiklo paketu, kurio stiklai padengti šilumą atspindinčia danga. Tokio stiklo paketo šilumos perdavimo koeficientas negali būti didesnis nei 0,75 W/m2K.

Nuo 2019 m. vasario mėn. 1 d. įsigaliojo nauji ir sumažinti reikalavimai A+ ir A++ gyvenamųjų pastatų durų ir langų šilumos perdavimo koeficientams.

Labai svarbu renkantis langus ir duris, atkreipti dėmesį į jų energinį efektyvumą, didžiausią dėmesį skirti šilumos perdavimo koeficientui, nes kuo ši vertė mažesnė, tuo labiau ir daugiau yra sulaikoma šilumos.

Pastato Energinio Naudingumo Sertifikatas

Pastato energinio naudingumo sertifikatai registruojami ir sertifikavimo priežiūra atliekama naudojantis Pastatų energinio naudingumo sertifikatų ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų informacine sistema.

Pastato energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčias institucijas ir jų funkcijas sertifikavimo priežiūros srityje nustato aplinkos ministras.

Kada reikalingas energinio naudingumo sertifikatas:

1. Užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą.
2. Užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.
3. Parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas). Statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją.

Kaip pagerinti energinį naudingumą?

Nors oficialiuose dokumentuose gausu formulių ir lentelių, paprastam žmogui svarbiausia žinoti, nuo kokių darbų pradėti ir kokią realią naudą jie duos.

1. Pirmas žingsnis - sužinoti, kokią energinę klasę turite dabar. Tai padaryti galima pasidarius energinio naudingumo sertifikatą.
2. Senų langų ir durų šilumos nuostoliai gali sudaryti labai didelę pastato energijos dalį.
3. Natūralus vėdinimas (per orlaides, plyšius, atidarytus langus) reiškia, kad su šiltu oru išmetama ir šiluma. Rekuperacija padeda išsaugoti šilumą.
4. Aukščiausioms energinėms klasėms pasiekti svarbu ne tik mažinti sąnaudas, bet ir didinti energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių.

Pagrindiniai Teisės Aktai

• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
• Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas
• Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas
• Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081
• Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos LR energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297
• Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklės, patvirtintos LR energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111
• Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas LR energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229
• Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai, patvirtinti LR energetikos ministro 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 1-348
• Lietuvos higienos norma HN 24 : 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-1220
• Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės, patvirtintos LR ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 424
• Santykinių šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklių apskaičiavimo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. spalio 30 d. nutarimu Nr.

tags: #reikalavimai #sildimui #gyvenamuju #patalpu