Teismo leidimas įkeisti turtą: kada jis reikalingas ir kaip jį gauti Lietuvoje

Nuosavybės teisė nėra absoliuti. Tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais jai taikomi tam tikri ribojimai. Ypač svarbus teismo vaidmuo tenka apsaugant vaikų, neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų, sutuoktinių teises. Būtent šių asmenų teisių apsauga užtikrinama teismo leidimais įstatymo numatytiems teisiniams veiksmams atlikti.

Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie tai, kaip gauti teismo leidimą įkeisti butą, įskaitant reikalingus dokumentus, patarimus ir teisinius aspektus. Aiškinsimės, kada reikalingas teismo leidimas, kokie dokumentai reikalingi, kokie yra teismo sprendimo terminai ir kitus svarbius aspektus.

Kada reikalingas teismo leidimas?

Teismo leidimas reikalingas tais atvejais, kai įkeičiamas turtas, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai arba kai turtas priklauso nepilnamečiui. Tai būtina siekiant apsaugoti vaikų interesus.

Įstatymai nustato, kad sutuoktiniams turint nepilnamečių vaikų sandoriams su nekilnojamuoju šeimos turtu sudaryti yra būtinas teismo leidimas.

Šeimos turtas

Jeigu šeimoje auga nepilnametis vaikas, teismo leidimas reikalingas ne visiems sandoriams, susijusiems su nekilnojamuoju turtu, o tik susijusiems su šeimos turtu. Kas yra šeimos turtas? Šeimos turtu pripažįstamas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams - tai yra šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti.

Taigi, jei turtas nėra šeimos turtas - nėra vienintelė gyvenamoji patalpa - su juo susijusiems sandoriams teismo leidimas nereikalingas.

Pavyzdys 1: šeima gyvena bute ir nori įkeisti kitą turimą gyvenamąją patalpą. Tokiu atveju, teismo leidimo įkeisti nekilnojamąjį turtą nereikės.

Pavyzdys 2: Šeima nori įkeisti žemės sklypą. Teismo leidimo šio nekilnojamojo turto įkeitimui nereikės.

Tačiau šeimai nutarus parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti ar apriboti nuosavybės teisę į turimą vienintelę šeimos gyvenamąją patalpą (butą ar namą), būtina gauti teismo leidimą. Teismo leidimas būtinas ir tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su vienu iš tėvų, nesančiu (ir nebuvusiu) santuokoje. Teismo leidimas parduoti butą reikalingas, jeigu parduodamas butas yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena nepilnametis vaikas.

Kokiais atvejais reikalingas teismo leidimas?

Įgyvendinant vaiko teisių apsaugą įstatymas detaliai nustato atvejus, kai teismo leidimas reikalingas disponuojant nepilnamečio vaiko turtu.

Galimi teismo leidimai, susiję su nepilnamečių vaikų turtu:

• Teismo leidimas parduoti nepilnamečio vaiko turtą
• Teismo leidimas įkeisti nepilnamečio vaiko turtą
• Teismo leidimas nuomoti nepilnamečio vaiko turtą ilgesniam nei penkerių metų terminui;
• Teismo leidimas vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį;
• Teismo leidimas investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį.

LR CK 3.188 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Palikimui vaikų vardu priimti reikalingas teismo leidimas. Teismo leidimas palikimui vaiko vardu priimti pateikiamas paveldėjimo bylą vedanačiam notarui (notarinei kontorai) per įstatyme numatytą palikimui priimti terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Esant svarbioms priežastims, šis terminas teismo gali būti pratęstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad išduodami teismo leidimus, atsižvelgdami į prioritetinius vaiko interesus, vis dažniau nustato palikimo priėmimą vaiko vardu pagal antstolio apyrašą. Apyrašui sudaryti reikalingas tam tikras laiko tarpas. Todėl reikėtų įvertinti laiko faktorių tvarkant paveldėjimo vaikų vardu reikalus.

Teismas gali išduoti ir kitus leidimus:

• Teismo leidimas neveiksnaus asmens operacijai, jo organų pašalinimui arba nėštumo nutraukimui.
• Teismo leidimas asmens psichinės būklės tyrimui ir sutikimui tirti neveiksnaus asmens psichinę būklę.
• Teismo leidimas gydyti teismo nepripažintą emancipuotu nepilnametį be vieno iš tėvų ar globėjo (rūpintojo) sutikimo, kai vienas iš tėvų ar globėjas (rūpintojas) atsisako psichiatro paskirto gydymo ir dėl to nepilnamečio sveikatai gali būti padaryta esminė žala.
• Teismo leidimas dėl asmnes guldymo į psichiatrijos įstaigą ir priverstinio gydymo jam skyrimo, dėl leidimo pratęsti asmens bei neveiksnaus asmens priverstinę hospitalizaciją.
• Teismo leidimas nežinia kur esančio asmens turto laikinajam administratoriui disponuoti turtu, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į turtą.
• Teismo leidimas dėl neturinčio 18 metų asmens santuokinio amžiaus sumažinimo.
• Teismo leidimas tuoktis dėl nėštumo asmeniui, nesulaukusiam 15 metų.
• Teismo leidimas sutuoktiniui atlikti veiksmus, kuriems atlikti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, kai tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali gauti.
• Teismo leidimas sudaryti sandorį, kuriam reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, kai vienas sutuoktinis kitam neduoda sutikimo sudaryti sandorį.
• Teismo leidimas vienam sutuoktiniui tvarkyti bendrą turtą, kai kitas sutuoktinis yra išvykęs arba dėl kitų svarbių priežasčių negali kartu tvarkyti bendro turto.
• Teismo leidimas ribotai veiksniam asmeniui sudaryti vedybų sutartį, kai rūpintojas tokio sutikimo neduoda.
• Teismo leidimas keisti vedybų sutarčių registre įregistruotą vedybų sutartį.
• Teismo leidimas nepilnamečiui paduoti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, jeigu tėvai, globėjai ir rūpintojai tokio sutikimo neduoda.
• Teismo leidimas parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti sugyventinių bendrai įgytą ir naudojamą turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį be kito sugyventinio rašytinio sutikimo, kai šis jo negali duoti dėl savo neveiksnumo arba sutikimo neįmanoma gauti dėl kitokių svarbių priežasčių.
• Teismo leidimas sudaryti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens sandoriams, kurių suma viršija 5000 Lt.
• Teismo leidimas globėjui parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisies į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, sudaryti kitą sandorį, jeigu dėl to sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės, taip pat leidimas, jeigu rūpintojas ketina duoti sutikimą ribotai veiksniam asmeniui sudaryti šiuos sandorius.
• Teismo leidimas administratoriui keisti turto tikslinę paskirtį.
• Teismo leidimas administratoriui perleisti turtą kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, jeigu tai būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti.
• Teismo Teismo leidimas administratoriui administruojamą turtą įsigyti nuosavybėn.
• Teismo leidimas turto administratoriams veikti pavieniui arba pakeisti sprendimų dėl turto administravimo priėmimo tvarką, kai keli administratoriai vengia priimti sprendimus, susijusius su turto administravimu.
• Teismo leidimas nuomininkui atlikti kapitalinį remontą, kai nuomotojas nevykdo pareigos savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą.
• Teismo leidimas nuomotojui laikinai apriboti nuomininko teisę naudotis išsinuomotu daiktu, kai išnuomoto daikto kapitalinis remontas nėra neatidėliotinas (t.y. nebūtinas) ir nuomininkas nesutinka laikinai atsisakyti teisės naudotis daiktu.

Reikalingi dokumentai

Norint gauti teismo leidimą, reikės pateikti šiuos dokumentus:

• Prašymą teismui dėl leidimo įkeisti butą / namą / patalpą išdavimo.
• Dovanojamų žemės sklypų nuosavybės dokumentus.
• Žemės sklypų planus.
• Jūsų tėvų santuokos liudijimą.
• Jūsų bei Jūsų sesers gimimo ir santuokos liudijimus, jeigu keitėte pavardes.
• Asmens dokumentus.

Jeigu dovanojami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, perleidėjui (įgijėjams tam tikrais atvejais) bus reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos leidimas, leidžiantis perleisti (įgyti) žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymu, kai kuriais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos leidimas nereikalingas perleidžiant (įsigyjant) žemės ūkio paskirties žemę.

Kaip gauti teismo leidimą?

Būtina teismui pateikti rašytinį prašymą bei rašytinius įrodymus, kuriais grindžiamas prašymas. Prašymo formą ir daugiau informacijos apie teismo leidimus galima rasti interneto svetainėje www.teismai.lt. Detalūs reikalavimai prašymams ir jų priedams taip pat teikiami ir LR Civilinio proceso kodekse.

Prašymas teismui dėl teismo leidimo išdavimo turi būti motyvuotas. T.y. jame turi būti pagrįstas vienintelės gyvenamosios patalpos pardavimo būtinumas, nurodoma, kaip bus užtikrinta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 6 punkte numatytą vaiko teisė į gyvenamąją patalpą, kuri reiškia, jog turi būti užtikrinta, kad vaikas neliktų be gyvenamojo būsto.

Analogiškai prašant teismo leidimo dėl buto/namo įkeitimo reikia nurodyti įkeitimo priežastis ir garantijas dėl nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamąją patalpą.

Beje, gauti teismo leidimą žyminio mokesčio mokėti nereikia, tačiau tokiose bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Prašymo pateikimas

Prašymai dėl teismo leidimo išdavimo, kaip ir visi kiti teismui teikiami procesiniai dokumentai, gali būti pateikiami raštu (atvykus į teismą ar siunčiant paštu) arba elektroniniu būdu per elektroninių paslaugų portalą e.teismas.lt.

Prašymo pateikimas elektroniniu paštu nėra tinkamas, nes tokiu atveju neįmanoma patikrinti teikiančio asmens tapatybės, teikiami elektroniniai dokumentai (kopijos) neatitinka reikalavimo, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas jį teikiančio asmens, o priedų kopijos patvirtintos nustatyta tvarka.

Kaip ir per kiek laiko išnagrinėjami prašymai gauti teismo leidimą?

Paprastai prašymai dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (byloje dalyvaujantys asmenys į posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja). Įstatymas numato, kad prašymai dėl teismo leidimų nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, todėl klausimai sprendžiami greitai - prašymai turi būti išnagrinėjami nė vėliau kaip per penkias dienas nuo jų priėmimo dienos.

Žinoma, esama išimčių, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Gali skirtis ir nagrinėjimo terminai: su priverstine hospitalizacija susiję klausimai išnagrinėjami per 3 d. d., o vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą klausimui skiriamos 10 d. d. nuo prašymo priėmimo.

Į kurį teismą reikia kreiptis?

Prašymai išduoti teismo leidimą paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui, t. y. reikia kreiptis į teismą, kurio veiklos teritorijoje gyvenate. Visų Lietuvoje veikiančių teismų veiklos teritorijų sąrašą galima rasti ČIA.

Kada teismas gali neišduoti leidimo?

Dažniausiai atsisakoma priimti prašymą, nes jis neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, nėra teismingas teismui, kuriam paduotas arba prašymą pateikė asmuo, neturintis teisės teikti tokį prašymą ar neįgaliotas vesti bylą. Taip pat prašymas gali būti nepakankamai pagrįstas, t. y. pateiktų įrodymų nepakanka išvadai, kad sandoris, kuriam sudaryti prašoma išduoti leidimą, nepažeis vaiko / neveiksnaus asmens teisių arba teismas nustato, kad sandoris pažeis vaiko / neveiksnaus asmens teises.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pareiškėjai kreipiasi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, nors pagal įstatymus teismo leidimas nėra reikalingas. Tokiu atveju teismas atsisako jį išduoti ir nutartyje pažymi, kad teismo leidimas tokiam sandoriui sudaryti nereikalingas. Pavyzdžiui, kai prašoma išduoti teismo leidimą parduoti ar įkeisti žemės sklypą, kitą turimą gyvenamąją patalpą, kurioje šeima negyvena ir pan., t. y. turtą, nepriskirtiną šeimos turtui.

Ką daryti, jei teismas atsisakė išduoti leidimą?

Jeigu teismas atsisakė priimti arba atmetė prašymą dėl to, kad prašymas turi formos, turinio ar pagrįstumo trūkumų, juos pašalinus, prašymą dėl leidimo išdavimo galima teikti pakartotinai.

Ar nutartis gali būti skundžiama?

Nutartis išduoti teismo leidimą ar atsisakyti jį išduoti yra neskundžiama. Vis dėlto, nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Notaro vaidmuo

Notaras, tvirtinantis (vieno iš) tėvų pareiškimą dėl laikino vaiko išvykimo į užsienio valstybę, turi įrodyti savo giminystės ryšį su vaiku. Jis gali pateikti vaiko gimimo, santuokų liudijimus, bet šią informaciją gali patikrinti ir pats notaras.

Todėl Jums reikalingo pareiškimo rengimui ir tvirtinimui bus reikalingas tik Jūsų asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas bei vaiko vardas, pavardė, asmens kodas, taip pat informacija į kokią valstybę bei kuriam terminui leidžiate išvykti vaikui. Tais atvejais, jei pageidaujate, kad vaikas būtų lydimas konkretaus asmens, bus reikalingi ir lydinčio asmens duomenys, t.y. vardas, pavardė, asmens kodas.

Pagal notaro užimtumą šis pareiškimas galėtų būti parengtas per 1 darbo dieną, rezervuoti laiko nebūtina, nes tik sulaukę dokumentų Jums bus skirtas laikas pareiškimo atsiėmimui.

Teismo leidimų tipai

Teismo leidimai gali būti įvairių tipų, priklausomai nuo situacijos:

• Teismo leidimas parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjai prie šio prašymo turėtų teismui pateikti nepilnamečių vaikų gimimo liudijimus, santuokos liudijimą, nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (išrašus iš Registrų centro), vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymą. Taip pat būtina pateikti įrodymus apie būsimo sandorio sąlygas.
• Teismo leidimas paveldėjimo procedūroms taikyti (palikimo priėmimas, atsisakymas nuo palikimo nepilnamečio vaiko vardu ir kt.).
• Teismo leidimas parduoti globotinio, kuris buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse ir jam skirta globa, taip pat nepilnamečio turtą. Prie šio prašymo turi būti pridėti ir įrodymai, kokiu būdu bus naudojamos gautos lėšos už parduotą ar kitaip perleistą turtą.

Dažnai asmenims kyla klausimų, į kokį teismą kreiptis - prašymas išduoti teismo leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą bei kiti prašymai (pareiškimai) paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui.

Taip pat svarbu žinoti, jog prašymai dėl teismo leidimų išdavimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko ar globojamo asmens teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas sprendžia atsižvelgdamas išimtinai į šių asmenų interesus. Jei teismas manys, kad būsimas sandoris, kuriam sudaryti prašomas teismo leidimas, pažeis nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesus, teismo leidimo gali ir neišduoti. Todėl itin svarbu iš karto teismui pateikti visus reikalingus su sandoriu susijusius dokumentus.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismo leidimas reikalingas tik perleidžiant ar kitaip suvaržant nuosavybės teises į šeimos turtą (šeimos turtu laikomas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams, kuriame šeima gyvena, t. y. šeimos gyvenamoji patalpa).

Teismo leidimai: dažniausiai užduodami klausimai

Koks yra teismo leidimo tikslas, kam ir kada jis reikalingas?

Teismas sprendžia, ar tam tikru atveju išduoti leidimą atlikti tam tikrus veiksmus, nes taip valstybė siekia užtikrinti vaikų, neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų, sutuoktinių, kitų asmenų teisių apsaugą. Teismas tikrina, ar veiksmai, kuriems atlikti būtinas teismo leidimas, nepažeis šių asmenų teisių.

Ką derėtų žinoti kreipiantis dėl teismo leidimo atlikti minėtus veiksmus su šeimos turtu? Ar visada tokio leidimo reikia?

Svarbu suprasti, kad sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Tai reiškia, kad jeigu santuoka nenutraukta ir šeimos turtas, t. y. vienam ar abiem sutuoktiniams priklausanti šeimos gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena, prašymą turi pasirašyti abu sutuoktiniai arba, jeigu jį teikia vienas sutuoktinis, prie prašymo turi būti pridėtas kito sutuoktinio sutikimas dėl sandorio sudarymo.

Jeigu šeima turi keletą gyvenamųjų patalpų (butų, namų ir pan.), šeimos turtu yra pripažįstama tik viena gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena. Šeimos turtu gyvenamoji patalpa pripažįstama nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota viešame registre kaip šeimos turtas.

Kas gali kreiptis dėl leidimo į teismą?

Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kuriam pagal įstatymą būtina gauti teismo leidimą tam tikriems veiksmams atlikti. Tai gali būti fiziniai asmenys, pavyzdžiui, jau minėti sutuoktiniai, norintys atlikti tam tikrus veiksmus su savo šeimos turtu, arba juridiniai asmenys, tarkime, Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kai sprendžiamas vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą klausimas.

Kokie reikalavimai taikomi teismui teikiamiems dokumentams?

Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti:

1. teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas;
2. dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys (pareiškėjas ir pan.), vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, - jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi);
3. procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu;
4. procesinio dokumento pobūdis ir dalykas;
5. aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes;
6. priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento;
7. procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data.

Ar tokiu atveju reikalingi dokumentų originalai?

Dažniausiai užtenka tinkamai teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens patvirtintų dokumentų kopijų, tačiau teismas turi teisę pareikalauti dokumentų originalų, jei kyla abejonių dėl jo tikrumo.

tags: #per #kiek #laiko #isduodamas #teismo #leidimas