Kupiškis - miestas Lietuvos šiaurės rytuose, įsikūręs prie Lėvens ir jo intako Kupos santakos. Miesto istorija glaudžiai susijusi su čia gyvenusių žmonių veikla, o ypač - su žydų bendruomenės indėliu į politinį, visuomeninį ir ekonominį gyvenimą.
Žydų Bendruomenės vaidmuo Kupiškio Gyvenime
Kupiškio politiniame ir visuomeniniame gyvenime svarbią vietą užėmė žydų organizacijos, siekusios skleisti žydų tautinę kultūrą, auklėti dorus ir naudingus Lietuvos valstybei piliečius. Tarpukariu Kupiškio žydų bendruomenė ne tiktai užsiėmė prekyba, verslais ir amatais, bet ir aktyviai įsijungė į visuomeninį ir politinį gyvenimą, ėmėsi kurti ir dalyvavo religinių, kultūrinių, švietimo organizacijų veikloje. 1924 metais per rinkimus į Kupiškio valsčiaus tarybą žydai iškėlė savo kandidatus. Į jų pateiktą sąrašą buvo įrašyti 3 krautuvininkai, 2 pirkliai.
Per rinkimus į valsčiaus tarybą žydai gavo 6 vietas iš 48. O daugiausia už juos balsavo antrojoje apylinkėje, į kurią įėjo Kupiškio miestelis. Per pirmą valsčiaus tarybos posėdį žydai buvo išrinkti į sanitarinę, butų, valsčiaus atstatymo, ūkio komisijas ir į komitetą žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę paminklui Panevėžyje pastatyti.
Visuomeninės Organizacijos ir Švietimas
Kupiškio žydų bendruomenėje švietimui didžiausią įtaką turėjo Lietuvos žydų švietimo draugija. Jos tikslas buvo padėti žydams įgyti bendrą ir profesinį išsilavinimą, kelti žydų kultūrą. Toji draugija Lietuvoje veikė nuo 1925 iki 1940 metų, kai jos veikla buvo uždrausta. Kupiškio skyrius įsteigtas 1927 metais.
Kupiškio žydų bendruomenėje veikė apie 19 įvairių visuomeninių organizacijų. Kupiškyje įsikūrė Lietuvai talkinti pasiruošusi visuomeninė organizacija Lietuvos žydų jaunuomenės draugijos „Berit Kanajim“ Kupiškio skyrius, įregistruotas 1933 metais, akcentavęs būtinybę skleisti žydų tautinę kultūrą, auklėti dorus ir naudingus Lietuvos valstybei ir žydų tautai piliečius.
Veikė „Žydų karių dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, Kupiškio skyrius“, įregistruotas 1933 metais. Skyriaus nariais galėjo tapti buvę kariai ir žydai šauliai, prisidėję prie Lietuvos išvadavimo, ir taip pat žydai, dalyvavę Klaipėdos sukilime. Minėta visuomeninė organizacija 1939 metais įsteigė viešą biblioteką, sudarytą iš dailės ir literatūros knygų lietuvių ir hebrajų kalbomis.
Kupiškio žydų bendruomenėje veikė pagrindinių sportinių organizacijų padaliniai, t.y. „Hapoel“ ir „Makabi“. Šių draugijų tikslai buvo rūpintis doru tautiniu, dvasiniu ir fiziniu auklėjimu, skaityti paskaitas apie sportą, rengti sportui skirtas šventes.
Kupiškio Savanorių Gaisrininkų Draugija
Labai svarbus ir įsimintinas įvykis buvo Kupiškyje 1913 metų vasario 23 dieną - tada įsteigta savanorių gaisrininkų draugija. Šios draugijos steigėjai buvo turtingesni Kupiškio miestelio gyventojai žydai. Pirmuoju jos pirmininku išrenkamas gydytojas Jakovas Gurvičius. Jos pirmininku išrenkamas J. Čečiškinas, vicepirmininku tampa Benjeminas Mejerovičius, iždininku Nochimas Šmidtas.
1933 metais Kupiškio savanorių gaisrininkų draugijai vadovauja Noachas Jachilevičius, vicepirmininku išrenkamas Hilelis Muzikantas, kasininku - Isakas Veicas. Vėliau jie dar kelerius metus užėmė vadovaujamus postus Kupiškio savanorių gaisrininkų draugijoje.
Kupiškio savanorių gaisrininkų draugijos iždininkas ir Lietuvos tautininkų sąjungos Kupiškio skyriaus valdybos narys Nochimas Šmidtas. Veikusi draugija iki rugsėjo mėnesio turėjo 178 narius. Tarp jų buvo nemažai žydų tautybės Kupiškio gyventojų.
Kupiškio krašto rezistencijos istorija original new
Kupiškio Smulkaus Kredito Bankas
Kupiškio smulkaus kredito bankas įsteigtas 1924 metais. Jo steigėjai buvo P. Buzas ir P. Krapavickas iš Račiupėnų, J. Jankevičius, S. Glemžaitė ir J. Jakutis iš Kupiškio. Banko steigėjai turėjo tikslą suteikti esant poreikiui ūkininkams kreditą už kuo mažesnius procentus. Kol nebuvo banko, ūkininkai skolindavosi pinigų ūkio reikmėms iš privačių asmenų. Kredito palūkanos siekdavo net 50 proc., o 36 proc. palūkanų laikyti normaliu jų kursu. Smulkaus kredito banko steigėjai pasiekė, kad nuo 1935 metų pavasario kredito palūkanos būtų tik 6 proc., o vėliau jos buvo sumažėjusios ir iki 5,5 proc.
Po beveik dešimties savo veiklos metų Kupiškio smulkaus kredito bankas įstengė 1935 metais nusipirkti už 20 tūkst. litų Kupiškio centre sklypą su senu namu. 1936 metais baigė Gedimino g. statyti ir įrengti didelį trijų aukštų namą, kainavusį 45 tūkst. litų. Tai buvo tik dalis suplanuoto pastatyti didelio banko pastato. Kita jo dalis, atgręžta fasadu į tuometinę Turgaus a. (dabar L. Stuokos-Gucevičiaus a.), baigta statyti 1939 metais.
1937 metais naujo banko pastato pirmame aukšte Kupiškio kooperatyvas atidarė smulkių būtino vartojimo prekių parduotuvę. Trečiame banko pastato aukšte veikė viešbutis. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 metais šis bankas suvalstybintas.
Pasak istorikės, iš pradžių Kupiškio smulkaus kredito bankas neturėjo net savo patalpų. Jam valsčiaus pastate Gedimino g. buvo skirtas nemokamai nedidelis kampelis laikyti dokumentams.
Žydų Liaudies Bankas
„Kupiškėnų enciklopedijos“ Linos Matiukaitės straipsnyje apie Žydų liaudies banką rašoma, kad jam vadovavo Leiba Furmanovskis. Banko būta populiaraus. 1929 metais čia savo santaupas laikė 369 asmenys, visi žydai. 1931 metais banko direktorius su didele pinigų suma pabėgo iš Lietuvos (kalbėta, kad išvyko į Pietų Afriką).
Kupiškio Miesto Veikėjai ir Įmonės
Pasak istorikės, Rinkos aikštės pakraštyje buvo gana didelė Rabinovičiaus geležies, dažų ir anglių parduotuvė. Pirmame namo aukšte prekiauta, o šeima gyveno antrame aukšte. Perėjus Kupos tiltą, Gedimino gatvės kairėje pusėje, žiūrint į Kupiškio centrą, buvo įsikūrusi Čičiškino riestainių kepykla, arčiau jos Šneikos smulkių prekių parduotuvė. S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, prie Rinkos aikštės, stovėjo Nochemui Šmidtui priklausiusi elektrinė.
1920 metais Kupiškio valsčiaus viršaičiu buvo išrinktas Domas Vaitkūnas. Jam vadovaujant sutvarkyti valsčiaus keliai, išplėstas švietimo įstaigų tinklas, išgrįsta Kupiškio turgaus aikštė ir kai kurios gatvės, jos apsodintos medžiais, įrengtas apšvietimas.
Šmidtas įvardijamas pačiu turtingiausiu Kupiškio verslininku. Jis išrinktas ir Kupiškio savanorių gaisrininkų draugijos iždininku, buvo Lietuvos tautininkų sąjungos Kupiškio skyriaus valdybos narys.
Kupiškio Butų Ūkio Iššūkiai
Žmonės pasakojo, kad visų pirma jiems įtarimą sukėlė pateiktos sąmatos. Vienas bendrovės atstovas parodė 34 tūkstančių litų sąmatą, o kitas pateikė tokį pat dokumentą, bet jame jau buvo nurodyta visai kita suma - 43 tūkstančiai litų.
Direktoriui jo pavaldiniai pasakojo suprantantys, kodėl gyventojams galėjo pasirodyti, kad yra kažkokia antroji sąmata. Matyt, moterys, žiūrėjusios į dokumentus, neatsivertė ar nepamatė paskutiniojo šio dokumento puslapio, o priešpaskutiame yra nurodyta būtent ta įvairių kalbų sukėlusi 34 tūkstančių litų suma. Ta sąmata buvo sudaryta ne šiaip sau, o pagal tam tikras programas.
| Organizacija | Veiklos sritis | Svarbūs Asmenys |
|---|---|---|
| Lietuvos žydų švietimo draugija | Švietimas ir kultūra | - |
| Savanorių gaisrininkų draugija | Priešgaisrinė sauga | Jakovas Gurvičius, J. Čečiškinas, Benjeminas Mejerovičius, Nochimas Šmidtas, Noachas Jachilevičius, Hilelis Muzikantas, Isakas Veicas |
| Kupiškio smulkaus kredito bankas | Finansai | P. Buzas, P. Krapavickas, J. Jankevičius, S. Glemžaitė, J. Jakutis, J. Bukėnas, J. Juodelis, Domas Vaitkūnas |
| Žydų liaudies bankas | Finansai | Leiba Furmanovskis |