Rąstinių namų sujungimo būdai: tradicijos ir inovacijos

Rąstinio namo statyba - vienas iš greičiausių statybos būdų. Daugiausiai laiko užima rąstų išpjovimas gamykloje, o objekte rąstinio namo karkasą galima surinkti per kelias dienas. Rąstinis namas dažniausiai supjaunamas uždarose patalpose gamykloje kompiuterinėmis staklėmis milimetro tikslumu. Objekte beliks tik namą surinkti. Filme apie rąstinio namo statybą parodoma, kaip greitai galima surinkti profesionalų supjaustytą rąstinį namą.

Jei nusprendę statytis rąstinį namą kreipsitės į gamintojus, jūsų greičiausiai paklaus - kokio tipo rąstinio namo norite? Rąstiniais namais vadinami bent kelių tipų mediniai statiniai. Namų sienos iš rąstų pasaulyje statomos jau ne vieną tūkstantį metų. Tiesa, pirmieji rąstiniai pastatai buvo daug paprastesni nei šiuolaikiniai. Nužievinti rąstai buvo dedami vienas ant kito ir sukertami kampuose, o tarp jų likę dideli plyšiai užkamšomi samanomis, vilna ir moliu.

Laikui bėgant rąstinės konstrukcijos ir įrankiai tapo vis sudėtingesni, o namų sienos sandaresnės. Ypač sparti rąstinių namų evoliucija vyko miškingoje šiaurės pusrutulio teritorijoje, į kurią įeina ir Lietuva. Šiandien rąstiniai namai statomi ne tik kirviu, bet ir naudojant tekinimo bei frezavimo stakles, daug kitų elektrinių ar motorinių įrankių. Norintieji statytis rąstinį namą pirmiausia turėtų apsispręsti, iš kokių rąstų jis bus - natūralių ar mašininio apdirbimo.

Rąstinių namų tipai

Rąstiniai sienojai - pagrindinė rąstinio namo dalis. Jie skirstomi į:

1. Rankinio apdirbimo: rąstai apdirbami ir sukertami daugiausia naudojant rankų darbą. Šio tipo namai statomi panašiai kaip ir prieš šimtus metų, sienojai pasižymi natūralia išvaizda. Kiekvienas rąstas turi savo formą.
   • Tąšyti: tai natūraliausiai atrodantis rąstinių sienojų sukirtimo būdas. Rąstai tik nužievinami ir sukertami rankomis, paliekant kiekvieno rąsto natūralią formą (kiekvienas rąstas skirtingo storio bei formos). Tiek išilginės išpjovos, tiek spynos daromos rankiniu būdu.
   • Kirstiniai: kiekvienas rąstas apipjaunamas iš 2 pusių staklėmis, taip įgaudamas stačiakampio formą. Vėliau rąstai sukertami rankomis. Tiek išilginės išpjovos, tiek spynos, tiek obliuojama rankiniu būdu. Šis rankų darbo tipas populiariausias.
2. Mašininio apdirbimo: kuomet visas darbas atliekamas su specialiomis staklėmis. Pagrindinis mašininio apdirbimo privalumas - greitis bei architektūra.
   • Tekinti (apvalūs): kiekvienas rąstas ištekinamas vienodo diametro. Tiek išilginės išpjovos, tiek spynos daromos mašininiu būdu.
   • Frezuoti: kiekvienas rąstas išpjaunamas vienodų matmenų, vėliau obliuojami ir frezuojami staklėmis. Spynos išpjaunamos taip pat su specialiomis staklėmis. Jei Jūs norite rąstinio namo, bet nemėgstate tradicinės archajiškos architektūros ("kaimo trobos"), tuomet siūlome rinktis šį rąstų apdirbimo ir sukirtimo tipą.

Dažnai su rąstiniais namais yra gretinami klijuoto tąšo namai. Nors ir rąsto vaizdas yra panašus į natūralų rąstą, tačiau tai tik rąsto imitacija ir tokie namai vadinami ne rąstiniais, o mediniais namais. Šis tipas turi šiek tiek kitas savybes bei išvaizdą nei natūralaus rąsto namai. Klijuoto tašo namai turi didelių pranašumų bei trūkumų lyginant su standartiniais rąstiniais namais.

Kiekvienas iš apdirbimo tipų turi savo savybes, specifinį vaizdą bei kainą.

Rankų darbo rąstiniai namai

Statant rankų darbo rąstinius namus, sąsparos ir išilginė išdroža padaromos rankiniais įrankiais. Pagrindinis šios technologijos principas toks: rankiniu brėžtuku nukopijuojama ir ant viršutinio rąsto pažymima apatinio rąsto forma. Tada užbrėžtos linijos išpjaunamos grandininiu pjūklu, o pašalinė mediena išskaptuojama kirvuku. Rąstai kelis kartus nuimant ir vėl uždedant derinami vienas prie kito tol, kol tarp jų nelieka nė mažiausių plyšių.

Svarbiausias bruožas, apibūdinantis lafetą, - tai jo storis. Dažniausiai naudojami lafetai: 180-240 mm storio ir 6-9 metrų ilgio. Paprastai medinio namo rentinys gaminamas įmonės statybos aikštelėje. Taip geriau kontroliuojami visi namo statybos etapai. Pastačius namą, sienojai sužymimi, sudaromas surinkimo žemėlapis (pridedamas prie pagrindinės dokumentacijos), tada rentinys išrenkamas ir pervežamas į surinkimo vietą, kur montuojamas ant pamatų.

Vienas svarbiausių rankų darbo rąstinių namų technologijos ypatumų - nebrangus įrankių komplektas, tačiau itin brangus meistro darbas, nes gerus rankų darbo rąstinius namus renčia tik pačios aukščiausios kvalifikacijos meistrai.

Vidutinio dydžio namo rąstinei daliai pagaminti ir pastatyti užtrunka apie 3 mėnesius.

Frezuoti rąstiniai namai

Frezuotus rąstinius namus galima statyti iš medžio masyvo arba klijuotos medienos, mes renkamės masyvo medieną, nes tai - 100 proc. natūrali medžiaga. Nuo kolegų, taip pat naudojančių „norvegišką“ kertę, labiausiai skiriamės tuo, kad renkamės šiuolaikinius įrenginius, kurie iš dalies pakeičia rankų darbą. Tai programinio valdymo staklės, pagaminančios pusfabrikatį. Mašinos leidžia išvengti daug žmogiškojo veiksnio lemiamų gamybos klaidų.

Dėl savo gamybos technologijos galime naudoti tik brandžią medieną, t. y. žaliavos rąstų plonojo galo storis mažiausiai turi būti 30-32 centimetrai. Tai labai tvirta mediena, iš jos surentus namą jis gali stovėti ilgus šimtmečius. Ypatingą dėmesį skiriame medienos džiovinimui, šis procesas trunka apie 6-7 savaites. Džiovinimą kontroliuoja kompiuteris. Jis džiovyklas išjungia tik tada, kai medienos drėgmė lieka 18-20 procentų.

Kaip šiltinamąją medžiagą tarp rąstų dedame linų juostas, suomišką mineralinę vatą, ateityje savo klientams siūlysime ir nuo kandžių apsaugotą vilną.

Frezuotų rąstų namai iš medžio masyvo medienos su „norvegiška“ kerte išsiskiria natūralumu, ekologiškumu, tvirtumu, ilgalaikiškumu. Statant rąstinį namą šiuo būdu galima per visą kertės ilgį naudoti sandarinimo medžiagas. „Norvegiškas“ sukirtimo kampas neturi jokių vadinamųjų kišenių, kuriose galėtų užsilaikyti lietaus vandens ar dulkių.

Vidutinio dydžio (120-200 m2 grindų ploto) namo rąstinės sienos mūsų ceche surenčiamos per mėnesį. Ant užsakovo pamatų rąstinė namo dalis surenkama per 3-4 dienas.

Klijuoto tašo rąstiniai namai

Tai pati naujausia rąstinių namų statybos technologija, leidžianti sumažinti jau pastatyto namo sėdimą apie 10 kartų. Gaminant klijuoto tašo rąstinius namus rąstai iš pradžių supjaustomi į tašus, o šie gerai išdžiovinami džiovyklose. Tada rinktiniai tašai vienas su kitu suklijuojami specialiais vandeniui atspariais klijais ir suspaudžiami hidrauliniais presais. Kurį laiką ruošiniai brandinami, paskui obliuojami ir frezuojami, kol gaunami klijuoti tašai, iš kurių frezavimo staklėmis gaminamos būsimo namo detalės.

Rąstinei statybai naudojant klijuoto tašo technologiją pašalinami natūralūs medžio defektai. Išpjaustomos šakos, susibangavusios vietos, įvijos. Naudojamoje medienoje nepasitaiko šerdžių, kurios sudarytos iš trapesnio audinio ir džiūdamos supleišėja. Tokia mediena tvirtesnė, atsparesnė tempimui ir lenkimui, lengvai apdirbama.

Tarp tašų nededame šiltinamosios medžiagos, nes jie idealiai gula vienas ant kito. Minimalus sėdimas, mediena puikiai išlaiko savo geometriją (tašai prieš klijuojant išdžiovinami iki 10 proc. drėgnumo).

Suderinti su klientu projektą užtrunka maždaug 1-2 savaites, namo gamyba - apie vieną savaitę. Pastatyti vidutinio dydžio namo medinę dalį ant pamatų užtrunka taip pat apie vieną savaitę.

Tekintos medienos rąstiniai namai

UAB „Tekmega“ gamina ir stato rąstinius namus iš tekintos medienos. Rąstai tekinami taip: tekinant žalios medienos rąstus padaromi cilindro formos vienodo skersmens ruošiniai. Gaminant tekintus rąstus labai svarbu tinkamai atrinkti žaliavą, t. y. mediena turi būti ypač tiesi. Tekinant tiesų rąstą pažeidžiama mažiau apsauginių medienos rievių, todėl vėliau medis mažiau sukasi ir skilinėja.

Gaminant 200 mm storio tekintą rąstą žaliavos storis negali būti didesnis nei 230 milimet-rų. Džiūdama tekinta mediena deformuojasi minimaliai, todėl statinius galima statyti iš nedžiovintos medienos.

Tekintų rąstų pranašumai: tekinant nuimamas mažiausias įmanomas skaičius apsauginių medienos rievių, todėl mediena išlieka stabili. Vienas pagrindinių pranašumų - tekinant išlaikoma apvali, natūrali medžio forma. Tai aktualu norint pabrėžti statinio išskirtinumą ir parodyti, kad jis rąstinis, o ne karkasinis ar plytinis.

Ko gero, pagrindinis tekintų rąstų namų trūkumas tas, kad išdrožos vieta siauresnė nei frezuotų rąstų ir tai šiek tiek turi įtakos sienos šiluminei varžai. Šiltinamąją medžiagą tarp rąstų renkasi užsakovai. Dažniausiai dėl ekologiškumo, natūralumo ir, be abejo, kainos pasirenkamas neaustinis linas.

Pastatyti namą, atsižvelgiant į projekto sudėtingumą, užtrunka maždaug 12-15 dienų. O suręsti tokį namą ant užsakovo pamatų reikia dar apie 15-os dienų.

Rąstinių namų kampų sujungimo būdai

Išrandama vis naujų tobulesnių sąsparų arba kampų (vieta, kur du rąstai sukertami stačiu kampu) variantų. Pirmieji kampai buvo gana primityvūs, panašūs į iki šiol naudojamus tradicinį ir balninį sukirtimo kampus. Jei tokie kampai buvo iškertami bent kiek netiksliai, pro juos švilpdavo vėjas. Naudojant kampą, vadinamą „kregždės uodega“, atsirado galimybė sutaupyti medienos, nes rąstų galų nebereikėjo iškišti į namo išorę. Iki šiol rąstinėje statyboje itin vertinamas vadinamasis „norvegiškas“ kampas, pritaikytas atlaikyti stiprius vėjus ir lietų.

Yra keletas skirtingų variacijų, kaip paruošiama viršutinė rąsto dalis kampų sujungimo vietose. Visa tai - tolesniuose video.

Pagrindiniai kampų sujungimo būdai:

1. Balninė spyna apatiniame rąste, su prasikišimais. Dar vadinama sąspara su prasikišimais. Tai turbūt viena iš pirmųjų ir dažniausiai pasitaikančių spynų ankstesniame rąstinių pastatų statybos laikotarpyje. Ypatingai Rusijoje, statant bažnyčias, šventyklas, šis kampų sujungimas buvo naudojamas 19 pabaigoje ir 20 amžiaus pradžioje. Yra du “balninės spynos apatiniame rąste” būdai. Pirmas - tai tiesiog atvira suapvalinta bliudelio formos spyna. O Antras variantas - tai tokia pati spyna tik su užkirtimu (pleištu).
   • Meistrai dirbantys su apatinio rąsto balnine spyna, teigia vieną iš privalumų, kad džiūvant rąstams, dažnai apatinėje rąsto dalyje atsiranda skylimai, kas praskečia patį rąstą. O su apatinio rąsto balnine spyna ši problema kaip ir išsprendžiama. Kadangi drėgmė greičiau patenka tarp sujungimų, kurie būtent nukreipti į viršų. Tačiau tai priklauso nuo apkamšymo (šilumos izoliacinio sluoksnio). Kaip žinome tokios spynos dažniausiai buvo daromos ir apkamšymui buvo naudojami kiminai. Jų panaudojimo tankumas turėjo įtakos apsisaugojimui nuo drėgmės patekimo tarp rąstų esančias ertmes, tarpelius.
2. Balninė spyna, pjaunamas viršutinis rąstas, su prasikišimais. Taip pat vadinama sąspara su prasikišimais. Skaitoma, kad tokia spyna yra daugiau atspari drėgmei nei pjaunama apatiniame rąste. Vienas iš minusų yra tai, kad mediena išilgai ir skersai pluošto džiūsta nevienodai, o po rąstų pradžiuvimo, jie nevienodai prigludę, nevienodai sėdi balne, bei skečiasi, ir iš apvalaus pasidaro ovalūs, atsiranda tarpeliai. Tokiu būdu prireikia dar kartą kamšyti, o kaip žinia atvira šilumos izoliacinė medžiaga veikiama drėgmės.
   • Skandinavai, o tiksliau Suomijoje, darydami sienojus su balninėmis spynomis viršutiniame rąste, norėdami išvengti rąsto prasiskėtimo, jį patobulino. Apatinius pazo (išilginės išdrožos) kraštus padarė siauresnius, pakeitė pazo formą į ovalesnę. Rezultate ko, pazo rąstas prie apatinio rąsto, glaudžiasi tik išilginės išdrožos kraštais.
   • Dėl savo specifikos pastatams, su klasikinėmis bliudelio formos balninėmis spynomis, dažniausiai naudojami drėgnesni rąstai, ir eksploatuojant atsiranda tarpeliai tarp pačių rąstų ar sujungimuose, todėl neišvengiamai reikia papildomai kamšyti arba hermetinti, sandarinti specialiomis priemonėmis.
3. Trapecinė (kregždės uodega). Yra spyna kur kampų sujungimuose nėra rąstų galų prasikišimų. Šis kampų sujungimas dažniausiai daromas kai pastatas iš išorės yra dar šiltinamas naudojant mūrą ar montuojant ventiliuojamą karkasą, kur apdailai naudojamos lentos, lentelės… Senesniais laikais “kregždės uodegos” išorinis kampas buvo paprasčiausiai uždengiamas tik lentom, apsisaugant nuo kritulių ir vėjo. Šis kampų sukirtimo variantas turi pliusą - pigesnis darbas.
4. Norvegiška spyna. Tai trapecinio tipo ir savaime užsispaudžianti, todėl bedžiūvančios konstrukcijos rąstai nuo svorio pasėda ir gerai įsispraudžia spynoje. Tai tarnauja geram stabilumui ir hermetiškumui/sandarumui.
5. Kanadietiška spyna. Tai ta pati balninė spyna su prasikišimu, tik šiek tiek pakoreguota, kad būtų savaime užsispaudžianti, savaime nusisausinanti. Taisiklingai Lietuviškai būtų - skėstadygio formos. Ji dar vadinama pleištine.
   • Kanadietiškas būdas kampų sukirtimui yra geras tuo, kad rąstas, sienojus su paruošta išilgine išdroža ant apatinio rąsto guldomas būtent išilginės išdrožos briaunom (kantukais). Naudojant drėgnesnius rąstus 20-25%, sąsparos viršutiniame rąste yra paliekamas didesnis tarpelis ir džiūdami rąstai paprasčiausiai “važiuoja/įsispraudžia” į apačią/žemyn, į žemiau esantį rąstą. Tokiu būdu geriau apsisaugoma nuo medienos trūkinėjimo. Geriausia darbo kokybė gaunasi tada kai naudojamas specialus “cirkulis” / “skraiberis” su gulsčiukais.
   • Kanadietiškas kampų sukirtimas dar pasižymi tuo, kad rąstų išsikišimai į išorę, už kampo, yra daromi su pazo tarpeliais, be šilumos izoliacinės medžiagos. Iš šono, žmonėms nežinantiems Kanadietiško kampo specifikos, mano, kad taip atsirado dėl nekokybiškų darbų atlikimo… Tačiau tai ne tiesa, nes išsikišimuose esantis net iki kelių centimetrų tarpelis tarnauja medienos vėdinimuisi ir drėgmės neužsilaikymui. Taip pat neleidžia rąstui (sienojui) “pasikabinti”, kadangi, medienos džiuvimas išsikišimuose, yra skirtingas nuo sienoje esančių rąstų.
   • Kanadietiška spyna yra labai tvirta, nes pats kampų sujungimas įtakoja pačių rąstų įsitvirtinimą/užsispaudimą ir neleidžia rąstui suktis bei kraipytis…
   • Kanadietiškas spyna panaši į Norvegišką spyną.
6. "Akloji sąspara". Skaitoma, kad “Balninė” spyna su rąstų galų prasikišimais yra šiltesnė nei trapecinė/kregždės uodegos formos sujungimas (spyna aprašyta 5 punkte). Todėl, kad šaltis, greičiau praeina išilgai, bet ne skersai, medžio pluošto.

Iš esmės, visi iš šių kampų sujungimo variantai turi savas gamybos subtilybes ir pagal jų atlikimą, inspektuojant rąstinius pastatus, galima pamatyti profesionalų darbą ir įžvelgti brokdarių kliauzes. Jeigu tos smulkmenos nepastebimos pradinėj stadijoj, ar pats užsakovas nežino kaip taisyklingai turi būti atlikta, tai visi tie neatitikimai ir problemos labai gerai pasimato vėlesniame pastato eksploatacijos laikotarpyje.

Kiekvienam iš pasirinktų stilių, pritaikant sienų konstrukcijos formą, rąstų (sienojų) profilį bei kampų sujungimo variantą, yra būdingi tik tam tikros formos eksterjero projektiniai sprendimai.

Rąstiniai namai visame pasaulyje pripažinti kaip patys ekologiškiausi, psichologiškai jaukūs ir sveiki namai. Medinės natūralios spalvos sienos padės pastatui geriau įsilieti į aplinkos spalvinį derinį. Rąstiniuose namuose malonu vasarą atsigauti nuo varginančio karščio, o žiemą prie jaukaus židinio slėptis nuo žvarbaus vėjo.

tags: #rastiniu #namu #sujungimai