Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos tinklapyje dėmesį patraukė vienas Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos direktoriaus įsakymas - „Dėl buvusios sodybos atstatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. 7809/0004:8) Pašatrijos k., Luokės sen., Telšių r.
Direktoriaus įsakyme rašoma: „<...> Atsižvelgdamas į 2025 m. balandžio 29 d. prašymą priimti sprendimą dėl sodybos atstatymo Pašatrijos k., Luokės sen., Telšių r. sav., žemės sklypo kadastrinis Nr. 7809/0004:8 <...> N u s p r e n d ž i u leisti žemės sklype, esančiame Pašatrijos k., Luokės sen., Telšių r. sav., kadastrinis Nr. 7809/0004:8, Šatrijos kraštovaizdžio draustinyje, atstatyti buvusią sodybą.
Įsakymą pasirašė atliekantis direktoriaus funkcijas Vygantas Kilčauskas. Iš šio sprendimo akivaizdu, kad šalia Šatrijos kalno būtų leidžiama atkurti iki 2 ha dydžio sodybą. Suprantama, įstatymai to daryti nedraudžia, bet gal šiuo atveju visuomenės interesai - matyti unikalų Šatrijos kalną ir jį lankyti - gali būti svaresni už vieno žmogaus interesus?
Juolab kad nestinga pavyzdžių, kaip draustiniuose atkuriamos sodybos iš pradžių būna lyg ir „nekaltas“ veiksmas, bet paprastai dažnai už to vėliau išlenda verslo interesai. Kas gali būti užtikrintas, kad šioje atkurtoje sodyboje visai greta gražuolės Šatrijos po kurio laiko neįsikurs kaimo turizmo triukšmingas objektas su aukšta tvora, o gal bus įsteigta ferma ar dar kas tik nori?
Visuomenės nuomonė
„Telšių ŽINIŲ“ feisbuko rubrikoje „Nuomonių laukas“ paklausėme, ką apie tokį sprendimą mano skaitytojai.
- Edmundas Samoška: „Nu, gerai, kad ne ant kalno.“
- Dovilė Paniuškytė Ignotienė: „Juk buvusią sodybą atstatys, ne daugiaaukštį namą statys.
- Kristina Strakšaitė Tolė: „Šalia Šatrijos yra ne viena sodyba ir jokios grėsmės piliakalniui jos nekelia.
Teisiniai aspektai
Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėjo Simono Bagdono teigimu, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija priėmė sprendimą dėl buvusios sodybos atstatymo vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais. Pagal galiojančius teisės aktus tokia galimybė yra, jei sklypo savininkas turi įrodančius dokumentus, istorinius žemėlapius ar kitą aktualią informaciją apie sodybos buvimo vietą.
„Praėjusią savaitę kartu su Varnių regioninio parko ir Telšių rajono savivaldybės atstovais buvome nuvykę į vietą apžiūrėti dėl sodybos atstatymo galimos įtakos kraštovaizdžiui. Susirinkime dalyvavo ir žemės sklypo savininkas, kuris parodė norimos atkurti sodybos vietą.
Sodybos vieta - išlikęs senas sodas, kuris iš visų pusių apaugęs brandžiais medžiais. Pasak S. Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Mindaugas Balčiūnas informavo, jog, įvertinus archyvinius dokumentus ir nustačius buvusios sodybos buvimo faktą tam tikroje teritorijoje, sprendimai dėl buvusių sodybų atstatymo priimami vadovaujantis Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. M.
Pasak direkcijos vadovo, nagrinėjamu atveju žemės sklypas yra kompleksiniame Šatrijos kraštovaizdžio draustinyje. Pagal VĮ Registrų centro išrašą, žemės sklypo (kad. Nr. 7809/0004:8), esančio Pašatrijos k., Luokės sen., Telšių r. sav. VSTT Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus specialistai, teikdami atsakymą, atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal deleguotas funkcijas, VSTT nedalyvauja buvusių sodybų atkūrimo procese.
Buvusių sodybų atkūrimo galimybė valstybiniuose parkuose ir gamtiniuose bei kompleksiniuose draustiniuose įtvirtinta dar 2001 m. LR saugomų teritorijų įstatyme. LR Vyriausybės patvirtintame Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos apraše nurodyta, kad sprendimus dėl buvusių sodybų atstatymo valstybės įsteigtose saugomose teritorijose priima šių saugomų teritorijų direkcijos, o dėl buvusių sodybų atstatymo savivaldybių tarybų įsteigtose saugomose teritorijose - savivaldybių administracijos.
„Sodyba yra buvusi ne ant Šatrijos kalno, o greta jo, papėdėje, medžiais apaugusioje teritorijoje. Todėl nėra pagrindo teigti, kad „kils grėsmė prarasti Šatrijos kalną“. Vertinant situacijas visoje Lietuvoje, galima rasti ir kitų pavyzdžių, kai sodybos yra greta unikalių objektų, kaip antai - sodyba prie Medvėgalio kalno, kuri yra tapusi neatsiejama kraštovaizdžio dalimi“, - sakė D.
Seimo narės Agnės Jakavičiutės-Miliauskienės pirminiu vertinimu, panašu, kad Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija sprendimą priėmė vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, t. y. jie identifikavo, kad anksčiau tame sklype buvo / galėjo būti sodyba.
„Asmenys, kuriems tas sklypas priklauso, turi teisėtą interesą juo naudotis ir atkurti buvusią sodybą, ypač jeigu tie asmenys yra buvusių šeimininkų giminaičiai ar palikuonys. Manau, kad grėsmė prarasti Šatrijos kalną kaip išskirtinį Žemaitijos objektą nekyla, nes pasitikint institucijomis jau anksčiau toje vietoje buvo sodyba.
Seimo nario Martyno Gedvilo nuomone, Šatrijos kalnas - tai ne eilinis reljefas, o Žemaitijos širdis, mūsų tapatybės simbolis. M. Gedvilas patikino, jog pagal įstatymą buvusių sodybų atstatymas ant senųjų pamatų gali būti leidžiamas, tačiau tik tada, kai tai nepažeidžia kraštovaizdžio apsaugos principų ir nekelia grėsmės gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimui. Kitaip tariant, atkurti galima, bet ne bet kaip.
„Jei sodybos atstatymas bent menkiausiai keistų Šatrijos kalno panoramą ar darytų įtaką jos vizualinei išraiškai, toks leidimas būtų nepriimtinas ir neturėtų būti išduodamas. Viešasis interesas - išsaugoti šį unikalų kraštovaizdį - čia turi būti svarbesnis už bet kurio privataus asmens planus. Šatrijos grožis ir jos vaizdas nuo amžių buvo Žemaitijos simbolis. Jis toks turi išlikti ir ateities kartoms“, - sakė M.
Kas yra baltų pagonybė? | Neaiškios mitologijos
Kraštiečių susitikimas Lauko Sodoje
Į Lauko Sodą, neatsispirdami tėviškės traukai, kasmet rugpjūčio mėnesį susirenka po Lietuvą išsibarstę šio krašto žmonės. Kraštiečių šventėje „Čia mūsų namai, čia viskas gerai“ ir Šv. Joakimo atlaiduose susitikti bičiulius, bendramokslius, sugrįžti prisiminimais į žydinčią jaunystę, pagerbti kapinaitėse besiilsinčių artimųjų atminimą lauksodiškiai praėjusį šeštadienį rinkosi jau vienuoliktąjį kartą.
Vienuoliktasis kraštiečių susitikimas
Susitikimas prasidėjo šv. Mišiomis Lauko Sodos bažnyčioje, kuri per ankšta tokiam sambūriui vietinių ir į viešnagę atvykusių kraštiečių. Klebonas Kęstutis Balčiūnas pamoksle išsakė prasmingus žodžius bendruomeniškai gyvenantiems žmonėms, mokė juos branginti vieni kitus, džiaugtis kiekviena nauja diena, mylėti savo atžalas ir jiems rodyti deramą pavyzdį, melstis ir prašyti Dievo malonių ne tik sau, savo vaikams, bet ir ateinančioms kartoms - vaikaičiams ir provaikaičiams.
Apšlakstyti šventintu vandeniu, po procesijos palaiminti visi šypsodamiesi skubėjo prie bendruomenės namų, kur laukė išpuošta pavėsinė, šiemet pačių bendruomenės narių trinkelėmis išgrįstas kiemas. Pernai Lauko Sodos kaimo bendruomenė Telšių rajono savivaldybėje išrinkta aktyviausia, ir šiemet įgyvendino daug planuotų darbų. Didžiausias - savo bendruomenės narių pastangomis sutvarkytas kelias link daugelio lauksodiškių jaunystės prisiminimais apipinto Užrio ežero.
Patys savo jėgomis bendruomenės nariai tvarkė parką, iškirto senus medžius, prie bendruomenės namų išklojo trinkelėmis automobilių stovėjimo ir pramogoms skirtas aikšteles. Visi darbai atlikti ne projektinėmis, o savomis lėšomis. Tai bendruomenės narių įnašai ir parama gauta iš 2 proc. pajamų mokesčio. O dirbo veltui, organizuodami talkas.
Visi bendruomenės darbai surašyti pirmajame leidinyje „Čia mūsų namai, čia viskas gerai“, kurį šventės organizatoriai padovanojo kraštiečiams ir jų svečiams.
Džiaugėsi lauksodiškių iniciatyvomis
Nuotaikingai švęsti kraštiečių susitikimą pakvietė jo vedėja Ryškėnų kultūros centro direktorė Romualda Virketienė. Skambant Lauko Sodos kaimo bendruomenės pirmininko Justo Dapkaus atliekamam Lauko Sodos himnui „Čia mūsų namai, čia viskas gerai“, aukure ugnį įžiebė Antanas Varkalis.
Nors kaimas tik 1936 metais gavo parapijos teises, jis žinomas jau 230, o gal dar daugiau metų, nes čia 1787 metais Žemaičių vyskupijos kapitulos kanauninkai pastatydino medinę Lauko Sodos bažnyčią. Tad šio krašto protėviai ir kapinaitėse besiilsintys artimieji prisiminti skambant Vytauto Kernagio dainai „Baltas paukštis“, kurią atliko Fausta Sabaliauskienė.
Kraštietė Irena Daubarienė pasidžiaugė sugrįžimu į tėviškę ir perskaitė naujausius posmus, pavadintus „Tikėjimo šviesa“. Gražiai įrėmintą eilėraštį ji perdavė bendruomenės pirmininkui.
Sugrįžusius ir čia savo gyvenimą kuriančius lauksodiškius pasveikino garbūs svečiai - Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė ir Valentinas Bukauskas, Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas, Tarybos narys Benediktas Šniaukas, Ryškėnų seniūnė Gražina Sukurienė, Telšių miesto seniūnas, Ryškėnų kaimo bendruomenės pirmininkas Kazys Lečkauskas ir Lieplaukės kaimo bendruomenės pirmininkas Vytautas Rumbutis.
Svečiai džiaugėsi bendruomenės darbais, prasmingomis iniciatyvomis. Meras P.Kuizinas padėkos raštus įteikė bendruomenės pirmininkui Justui Dapkui ir nariams Redai Vilčiauskienei, Antanui Varkaliui, Egidijui Jurkaičiui. Ne pirmą kartą atvykstanti į Lauko Sodą Seimo narė R.Šalaševičiūtė stebėjosi teigiamais pokyčiais. Ją džiugina kaimo žmonių susiklausymas, jų pastangos puoselėjant gražią aplinką, rūpinantis savo vaikų ateitimi. Bendruomenei ji padovanojo istorinę Lietuvos vėliavą.
Administracijos direktorius S.Urbonas padėkojo atkakliai savo tikslų siekiančiam bendruomenės pirmininkui Justui Dapkui, bendruomenės nariams Vaclovui Varkaliui, Juozui Rimgailai ir Sauliui Mileikiui. Ryškėnų seniūnė G.Sukurienė įteikė padėkos raštus aktyviems lauksodiškiams Reginai Butvilienei, Dariui Pakalniškiui, Vytautui Rimkui, Arūnui Karečkai, už pagalbą ir rūpestį kaimo žmonėmis dėkojo seniūnaitei Onutei Kontvainienei.
Pasveikinęs į susitikimą atvykusius kraštiečius, Ryškėnų bendruomenės pirmininkas K.Lečkauskas linkėjo stiprybės naujiems darbams ir tapti ne tik rajono, bet ir Lietuvos geriausia kaimo bendruomene.
Atgimsta senos, kuriasi naujos tradicijos
Lauko Sodos kaimo bendruomenė atgaivino tradiciją rinkti gražiausiai tvarkomas sodybas. Šiemet vertinimo komisija, kuriai vadovavo seniūnaitė O.Kontvainienė, aplankė vienuolika Lauko Sodos, Krėpštų, Mileikių ir kitų kaimų sodybų. Nors apdovanotos tik keturios, bet, pasak vertintojų, visos sodybos vertos prizų.
Ji pasidžiaugė Janinos Valterienės sodyba, kuria rūpinasi vienos moterys, taip pat Dalios ir Nerijaus Lukauskų želdiniais. Apdovanotos Linos ir Algirdo Butvilų, Ingridos ir Arvydo Butvilų, Reginos Rimeikienės sodybos, o dekoratyvia lenta „Gražiausia sodyba 2017 m.“ šiemet pasipuoš Krėpštų kaime gyvenančių ir ūkininkaujančių Liucijos ir Antano Lidžių sodyba. Jiems įteikta iškaba „Gražiausia sodyba 2017“. Šios iškabos gamybą finansavo LR Žemės ūkio ministerija pagal projektą „Lauko Sodos kraštiečių šventė „Čia mūsų namai, čia viskas gerai“.
Gražia tradicija, skatinančia jaunų šeimų ir jų narių įsijungimą į bendruomenės veiklą, turėtų tapti pažymėjimų „Mano pirmoji kraštiečių šventė“ įteikimas. Pirmieji tokie pažymėjimai šiemet įteikti jauniausiai gyventojai - Ingridos ir Arvydo Butvilų dukrelei Gerdai. Taip pat pirmąja kraštiečių švente šiemet tapo dar trims jauniesiems lauksodiškiams Nojui Taujanskui, Aronui Džiaugiui ir Edvinui Rėkašiui.
Iš gimtinės išvykęs, bet jos nepamirštantis Danielius Valius irgi pratęsė tradiciją. Po sveikinimų, linkėjimų, miestelį sudrebino patrankos šūviai už Lietuvą, Žemaitiją ir Lauko Sodos gyventojus bei į savo tėviškę sugrįžusius kraštiečius. Šventės kulminacija tapo populiarios grupės „Vairas“ koncertas. Susirinkusieji į šventę kraštiečiai nepabūgo lietaus ir pritarė tiek senoms, tiek naujoms grupės dainoms. O vakaronėje liūdėti neleido atlikėjas Saulius Vilkas.