Rąstinių Namų Statybos Taisyklės ir Reikalavimai Lietuvoje

Rąstiniai namai, populiarūs ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, išsiskiria savo natūralumu ir ekologiškumu. Tačiau, norint, kad toks namas būtų ne tik gražus, bet ir atitiktų visus šiuolaikinius reikalavimus, būtina žinoti pagrindines statybos taisykles ir reikalavimus.

Energetinis Efektyvumas ir Naujosios Technologijos

Nors mediena laikoma puikia statybine medžiaga dėl savo ekologiškumo ir gebėjimo sukurti sveiką mikroklimatą, rąstiniai namai sunkiai atitinka A energetinio naudingumo klasę. Skaičiuojama, kad tokios klasės rąstiniam namui reikėtų apie 70 cm storio rąstų, o rinkoje populiariausi 24-30 cm rąstai.

Tiesa, norintys pasistatyti rąstinį namą turės bent keletą išeičių. „Siekiant išsaugoti senąsias rąstinių namų statybos technologijas, nenaudojant šiuolaikinių technologijų, visada lieka galimybė statyti tradicinius rąstinius iki 50 kvadratinių metrų pastatus ar namus skirtus poilsiui (vasarnamius), kaip tai daroma didžiojoje dalyje Europos Sąjungos šalių“, - tvirtina T. Kaip jau pastebėta, žinant rąsto ir kitų medinių konstrukcijų privalumus, trūkumus ir šilumines charakteristikas, akivaizdu, kad nenaudojant papildomų priemonių, tokių kaip termoizoliacija, praktiškai neįmanoma pasiekti sienų ir kitų elementų tinkamo energinio efektyvumo.

Be to, rąstinius namus besistatantys naujakuriai paprastai tai daro dėl estetinių savybių. Tačiau specialistas siūlo atsižvelgti į naujas technologijas. Spėjama, kad norintys pasistatyti reikalavimus atitinkantį rąstinį namą vis dažniau rinksis trijų sluoksnių lauko sienų technologiją. Tai yra, kai tarp dviejų medinių rastų pripurškiamas ekovatos sluoksnis. Tiesa, problema ta, kad ir ši technologija nebus pigi.

Energetinio Naudingumo Klasės Reikalavimai

A energetinio naudingumo klasės namo lauko sienos varža turėtų siekti 8,3 m2∙K/W. Skaičiuojama, kad norint gauti tokią varžą reikėtų tarp dviejų 9 centimetrų pločio rąstų įpurkšti apie 25 centimetrus ekovatos.

Pagrindinės Rąstinių Namų Sudedamosios Dalys ir Reikalavimai

Kaip ir visø statiniø, ràstiniø namø pagrindinës sudedamosios dalys yra sienojai, perdangø konstrukcijos, stogo konstrukcijos. Kiekvienai ið ðiø daliø bûtø galima skirti po atskirà straipsná, bet ðá kartà pabandysime glaustai apraðyti tik pagrindinius niuansus. Tradiciðkai tai - 15-20 cm taðytø, horizontaliai vienas ant kito gulanèiø, ràstø sienos.

Kampuose ràstai jungiami vienas su kitu specialiai juos sukertant, kad gautûsi standus ir sandarus tarpusavio sàryðis. Populiariausi Lietuvoje kampø sukirtimo bûdai yra „kregþdës uodega“ ir paprastasis su prasikiðanèiais galais. Visi kiti bûdai yra paprasèiausiai pastarøjø modifikacijos ar patobulinimai (kartais ir ne visai sëkmingi).

Pagrindiniai Reikalavimai Rąstams

• Ràstai suleisti tarpusavyje standþiai be tarpø.
• Natûraliems ràstø sienojams naudojama mediena - puðis. Dël eglës ràsto savybiø sukinëtis keièiantis oro sàlygoms ir skilinëti maþais bet daug áskilimø, senieji meistrai ðio medþio vengdavo.
• Ràstai prieð pradedant ræsti turi bûti apie 16-20 proc.
• Ràstai turi gulti vienas ant kito ne siauresne kaip 12 cm ploèio plokðtuma.
• Vidaus pertvaros kiek galima daugiau turi bûti ið ràstø. Prieðingu atveju naudojant standþias konstrukcijas (plytas ar mediná karkasà) reikia numatyti aukðtá kompensuonaèius mechanizmus.
• Numatyti kiek galima vienodas apkrovas (stogo ir perdangos) iðorinëms sienoms ir vidaus pertvaroms ið ràstø.
• Durø ir langø staktos negali tvirtinis tiesiai prie ràstø sienos.
• Ilgesnës nei 5m. ràstø sienos be standinanèios jungties (tai atstoja ákirsta á iðorinæ sienà vidaus pertvara)praranda stabilumà- todël reikia numatyti papildomas priemones.

Perdangos Konstrukcijos

Pagrindinë perdangos paskirtis yra tvirtai laikyti aukðèiau esanèio gyvenamo ploto grindis ir esanèià ant jø apkrovà. Ràstiniame name perdangos montuojamos daþniausiai ið medþio sijø. Prieðingai nei sienojams èia jau geriau naudoti eglæ. Dël skirtingos puðies ir eglës struktûros pastaroji turi savybæ atsitiesti sumaþëjus apkrovai. Bet jei truputá padidinsime sijø dimensijas – tiks ir puðis. Norëtøsi pabrëþti, kad kalba èia eina tik apie sijas ið natûralaus masyvo, t.y. neklijuotas.

• Reikia vengti atvejø, kai su perdanga bandoma kompensuoti dalá namo konstrukcijø krûvio. Pvz.: Stogo konstrukcijos stiprinamos perdangos sàskaita. Aiðku, tokie atvejai galimi, bet tada reikalingi labai iðsamûs skaièiavimai ir perdangø matmenys stipriai iðauga.
• Pavojinga remti perdangà á sienà, kuri neturi apkrovos.
• Jei norite, kad perdanga bûtø stabili- svarbu paskaièiuoti sijø dimensijas ir tankumà priklausomai nuo apkrovø ir atstumo tarp sijø atramos aðiø.
• Sijoms parinkti ypaè kokybiðkà medá.

Stogo Konstrukcijos

Ràstø namams stogas svarbus keletu aspektø - jis ne tik namà apsaugantis nuo iðorinio atmosferos poveikio, bet kaip sunki kepurë prispaudþiantis sienojø ràstus prie kits kito. Dël pastarosios prieþasties svarbu numatyti tokias stogo konstrukcijas, kad jos kuo tolygiau pasiskirstytø ant visø namo sienø.

• Kaip ir perdangø konstrukcijoms stogui geriau naudoti eglës medienà.
• Ràstiniams namams tinkamiausia stogo konstrukcija yra panaudojant ilginius prieð dedant gegnes.
• Nepamirðkite, kad ràstinis namas daugiau ar maþiau „sës“ ir apie du laipsnius keisis stogo kampas. Dël to gegnes prie sienos reikia tvirtinti slankikliais.
• Dël stogo konstrukcijø dimensijø patartintina pasitarti su konstruktoriais.

Tai tiek svarbesniø pastebëjimø. Kaip ir minëjome namo sudedamosios dalys glaudþiai sàveikauja viena su kita. Dël ðios prieþasties iðkyla kitø smulkesniø niuansø. Apie juos norëtume apraðyti plaèiau nagrinëjant namo sudedamàsias dalis atskirai. Pradësime nuo stogo.Stogas - atsakingas sprendimas statant ràstiná namà. Jis ne tik saugo namà nuo lietaus, bet ir kaip sunki kepurë spaudþia sienojus. Dël ðios prieþasties svarbu kaip galima tolygiau paskirstyti spaudimo jëgà visoms sienoms ir pertvaroms.

Namas savo gyvenimà pradeda architekto brëþinyje. Nepagailëkite laiko ir papildomø sànaudø konsultacijoms ir techniniams sprendimams. Pasirenkant architektà svarbu, kad jis turëtø ankstesnæ praktikà kuriant ràstinius namus. Galbût bûsimas gamintojas galëtø pasiûlyti á kà kreiptis.

Namo Sėdimas

Yra dvi ðio proceso prieþastys: ràstø traukimàsis jiems dþiûstant (dël to siûloma statyti namà tik ið sausø ràstø), ir po surentimo atrandant“ ràstams savo tikràsiais vietas (ðtai dël ko patartinas sunkus stogas). Rankø darbo namai gali sësti iki 4%,t.y. 250 cm aukðèio kambarys po metø gali tapti 240cm, o 7m siena gali netekti iki 30 cm savo aukðèio!

Architektas ar gamintojas turi tai numatyti ir imtis priemoniø kaip iðvengti su tuo susijusiø problemø rizikos. Ypaè reikia atkreipti dëmesá á tas vietas, kur horizontaliø ràstø sienos lieèiasi su stangriomis konstrukcijomis-kaminais, plytinëmis ar karkasinëmis sienomis. Ðiuo atveju naudojami kompensaciniai mechanizmai paliekant reikalingus tarpus sëdimui.Ypaè svarbu numatyti kaip su ðiuo procesu sàveikaus stogas. Viena pagrindiniø problemø èia yra stogo kampo pokytis. Namui sëdant stogo kampas maþës apie 3-4°. Dël ðio pokyèio stogo gegnës pradeda stumti virðutines iðoriniø sienø dalis, jei nenumatysime slankiojanèiø gegniø laikikliø.

Stogo Ilginiø Sistema

Taigi, ávertinus ðiuos procesus labiausiai tinkanti yra ilginiø konstrukcija su ant virðaus pritvirtintomis gegnëmis. Gegnës stangriai tvirtinamos tik prie virðutinio ilginio, o prie ràstiniø sienø pritvirtintos slankikliais.Ðios konstrukcijos taip pat lankstesnës architektûriniu poþiûriu - leidþia ágyvendinti atviras erdves ir nereikalauja masyviø gegniø, nes didelæ dalá apkrovos neða ilginiai.

Kitas ðio stogo privalumas yra tolygus apkrovos paskirstymas. Ilginiai iðdëstyti iðilgai namo ir gula ant daugumos iðoriniø sienø ir vidaus pertvarø. Vël gi norëtume akcentuoti stogo apkrovø ávertinimà. Nuo to priklauso pagrindiniø stogo apkrovos neðëjø - ilginiø dimensijos. Paskaièiavimas gan paprastas, bet reikalauja kruopðtumo ir patirties.

Stogo apðiltinimas ir galutinës dangos uþdëjimas vykdomas pagal standartinius atskirø dangø gamintojø reikalavimus. Gal kiek iðskirtinis yra stogas su þole. Þolës stogo konstrukcija daroma panaðiai kaip montuojant bituminiø èerpiø stogà. Ant iðtisinio pakloto 1, yra klojama hidroizoliacija 2. Ant pastarosios klojama aukðto tankio polietileno drenaþinë danga 3 (panaði á dangà, kuri naudojama iðorinei pamatø hidroizoliacijai). O ant jos jau galime dëti tinklinius juodþemio maiðus su vejos sëkla.

Ið paþiûros paprastas stogas reikalauja truputá kruopðtumo pakraðèiuose apdirbant vëjalentes ir vejos laikiklius (kad þemës neslinktø á lietvamdþius).Reikia atkreipti dëmesá á stogo konstrukcijø vëdinimà. Prieð kalant iðtisiná paklotà labai svarbu virð apðiltintø gegniø padaryti pakankamà oro tarpà konstrukcijø vëdinimui. Kadangi stogo kraigas yra uþdaras, vëdinimas daromas pro stogo prieká, t.y pro trapus tarp vëjalenèiø.

Gaisrinė Sauga ir Reikalavimai

Medinių namų saugumas dažnai kelia abejonių, tačiau laikantis saugumo reikalavimų ir naudojant šiuolaikines technologijas, rąstiniai namai gali būti saugūs kaip ir kitų tipų pastatai.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus namai, kurių pagrindinės laikančios konstrukcijos medinės, yra priskiriami trečiai ugniai atsparumo klasei. Pagrindinis reikalavimas šios klasės statiniams - tai padidintas minimalus atstumas iki gretimų pastatų. Jis turi būti 15m. Dažniausiai mediniai namai statomi erdvesniuose sklypuose, dėl to šis reikalavimas nesukelia didelių nepatogumų. Na, o iš statybinės pusės trečios ugniai atsparumo klasės statiniams keliami paprastesni reikalavimai renkantis statybines medžiagas, konstrukcinius sprendimus ar būtinybė dažyti specialiais dažais. Taigi, įstatymiškai mediniams namams keliami mažesni reikalavimai.

Tačiau statybos metu ypatingą dėmesį reikia kreipti montuojant ir instaliuojant įvairią įrangą. Ypač tai liečia šildymo ir elektros instaliacijas. Netinkamai sumontuoti pastarieji įrenginiai dažnai tampa gaisro priežastimi.

Apdorotos naujos kartos atipirenais (cheminės priemonės nuo ugnies poveikio) medinės konstrukcijos pasiekia aukščiausią europinę degumo klasę medienai: B-s1,d0, tada gaisro tikimybė niekuo nesiskiria nuo kitų konstrukcijų pastatų.

Apsauga nuo Ugnies

Medinių elementų atsparumas ugniai gali būti padidinamas parenkant skerspjūvius su didesne nei paprastai atsarga arba padengiant medieną apsauginėmis dangomis, ją įmirkant antipirenais ar nudažant apsauginiais dažais. Pasirenkant medinių konstrukcijų apsaugą reikia įvertinti, kas pigiau - ar padidinti elementų skerspjūvius, ar naudoti apsaugines dangas.

Specialiąsias apsaugines dangas galima suskirstyti į kelias grupes:

• užtepamos, dekoratyvinės funkcijos neatliekančios, 0,01... 0,7 mm storio apsauginės dangos;
• užtepamos dekoratyvinės ir apsauginės 0,01-0,1 mm storio dangos, paslepiančios medienos tekstūrą;
• užtepamos dekoratyvinės dangos, sudarančios iki 1 mm storio skaidrią ar pusiau skaidrią plėvelę, išsaugančią medienos tekstūrą ir spalvą;
• besiplečiančios dangos;
• kombinuotos dangos.

Medienos degumo sumažinimui naudojamos impregnavimo polimerais arba antipirenais technologijos. Taikoma keletas impregnavimo metodų: su spaudimu, autoklavinis - difuzinis, impregnavimas vonioje. Toks medienos apsaugos būdas priklausomai nuo impregnavimo gylio, yra efektyvus ne tik užsidegimo stadijoje, bet ir visu gaisro metu. Tačiau medienos impregnavimas gali sumažinti jos stiprumą, todėl būtini papildomi impregnuotos medienos tyrimai.

Elektros Instaliacija

Lietuvoje, lyginant jos regionus, šiuo metu yra gana prieštaringa situacija. Tai įvyko dėl skirtingai traktuojamų „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“. Pagal šias taisykles jei kabelis tiesiamas per degias medžiagas (tarkim, medinį namą), jis turi būti nedegus arba nepalaikantys degimo. Šiuo metu elektros laidų rinkoje praktiškai visi laidai priskiriami prie nepalaikančių degimo. Nedegūs laidai yra apie 30 proc. brangesni nei įprastiniai. Taigi, vieni inspektoriai laikosi nuomonės, kad kabelis turi būti nedegus, o kiti jų kolegos stoja į nepalaikančių degimo pusę.

Tačiau, mano nuomone, svarbiausia prieš pradedant elektros instaliacijos darbus yra užsakyti kompetentingą elektros projektą, kuriame būtų teisingai išdėstyti elektros įrengimai, parinkti laidų skerspjūviai. Ypatingą dėmesį reikia skirti į kokybišką elektros laidu sujungimą . Tai vieta, kurioje dažniausiai pasireiškia kaitimo reiškinys.

Asociacijos Standartai ir Kokybės Užtikrinimas

Ràstiniø namø gamintojø asociacija (RNGA) parengë ámonës standartà „Ràstiniai pastatai. Gamyba ir surinkimas“, pagal kurio reikalavimus yra gaminami ir statomi ràstiniai namai. Ðis standartas yra skirtas uþtikrinti asociacijos nariø statomø ràstiniø pastatø kokybæ ir ginti vartotojø interesus.

Standartas apibrëþia bendrus gamybos ir statybos reikalavimus, kuriø laikantis garantuojama ràstinio namo kokybë. Parengtas standartas turi þenkliai pagerinti statomø pastatø kokybæ, o tuo paèiu ir ràstiniø namø ávaizdá.

MNGA standartas remiasi geros gamybos praktika, ji įsidiegti gali visos įmones, tačiau pagal Lietuvos įstatymus jis neprivalomas. Standartų diegimas yra savanoriškas procesas, tačiau juos įsidiegusios įmonės įsipareigoja rąstinius namus gaminti pagal standarte nustatytus reikalavimus.

Pagrindiniai Standarto Reikalavimai

Standartas „Rąstinės pastatų dalys. Techniniai reikalavimai“ taikomas visų tipų rąstiniams pastatams statyti ir apibrėžia sienų, perdangų bei stogo konstrukcinių elementų gamybos bei statybos būdus. Jame yra nustatyti reikalavimai medienos kokybei, pastato konstrukcijoms ir jų surinkimui, tarpų sandarinimui, pastato sėdimui, apsaugai nuo biologinių pažaidų ir t. t.

Keletas Standarto nuostatų:

• Rąstiniuose pastatuose, jeigu atstumas tarp priešingų sienų yra didesnis kaip 6 m, turi būti statomos sutvirtinančios rąstinės sienos, užtikrinančios pastato stabilumą.
• Leidžiamieji sienų paviršių ir kt. namo elementų nuokrypiai (posvyriai, išgaubos ir kt.) turi būti ne didesni kaip 10 mm 1 m ilgiui.
• Tarpams sandarinti turi būti naudojama ekologiška šilumos izoliacinė medžiaga, galinti deformuotis. Standžios sandarinimo medžiagos negali būti naudojamos.
• Rentiniai vertikaliai tvirtinami mediniais kaiščiais ar kitais tvirtinimo elementais. Visi šie tvirtinimo elementai turi netrukdyti rąstinei pastato daliai sėsti.
• Langams ir durims rąstinėje sienoje įstatyti daromos angos. Langų ar durų statramsčiui įstatyti angokraščiuose išpjaunamas griovelis. Statramsčio mažiausieji matmenys turi būti 40 × 40 mm.
• Sienose daromos tokio dydžio angos, kad, įstačius langus, duris ir statramsčius, virš jų liktų vietos sienojams sėsti. Kad sėdimas vyktų netrukdomai, tarpas turi būti be kliūčių.
• Jeigu lango ar durų anga yra platesnė nei 2,5 m, lango angoje turi būti įstatytas papildomas statramstis, neleidžiantis virš angos esančiam sienojui išlinkti ir užspausti lango ar durų rėmo, arba padarytas kitas atitinkamas konstrukcinis sprendimas.
• Kai rąstinio namo konstrukcijoje yra naudojamos kolonos ar kitos vertikalios atramos, jos turi būti su reguliuojamais mechanizmais, kad namui sėdant būtų galima reguliuoti kolonų aukštį arba padarytas kitas atitinkamas techninis sprendimas.
• Prie rąstinės sienos pritvirtinta karkasinė vidinė siena neturi riboti rąstinės sienos sėdimo. Statramstis turi būti tvirtinamas taip, kad rąstinė siena galėtų sėsti.
• Jei frontonai rąstiniai, gegnės prie sienų turi būti tvirtinamos slankiosiomis jungtimis.
• Iš drėgnų rąstų pastatytos rąstinės pastatų dalys 1 metus po pastatymo turi būti nešildomos.
• Statant rąstines pastatų dalis reikia atsižvelgti į tai, kad mažiausiasis pastato iš drėgnų rąstų nuosėdis yra 6 %, iš orasausės medienos rąstų - 3 %, iš klijuotų rąstų - 1 %. Išilgai rąstas gali susitraukti nuo 0,1 % iki 0,3 %.

Svarbu! Kaip pasistatyti kokybišką rąstinį namą:

• Rąstinio namo projektas turi būti parengtas atsižvelgiant į rąstinio namo ypatumus.
• Skirkite pakankamai laiko rąstinio namo rangovo paieškai.
• Sudarykite kvalifikuotą sutartį su rąstinio namo gamintoju.
• Įsitikinkite rąstinio namo kokybe, prieš atsiskaitant su rangovu.

Rąstinių Namų Tipai

Rąstinių namų tipai skirstomi pagal sienų konstrukciją ir rąstų apdirbimo būdą. Pagrindiniai tipai yra: horizontaliai suguldyti rąstai su įvairių tipų spynomis (tradicinė, kanadietiška, norvegiška, trapecinė ir kt.), klijuoto tašo sienojai, staklėmis apdirbti rąstai bei stulpinės konstrukcijos, kai sienos formuojamos iš vertikalių statramsčių su horizontaliomis sijomis. Rąstai gali būti apdirbami rankiniu būdu arba staklėmis, suteikiant jiems apvalią, kvadratinę, stačiakampę ar kitą formą.

Rąstinių Namų Privalumai

Rąstinių namų privalumai apima jų ekologiškumą, sveiką gyvenamąją aplinką ir energinį efektyvumą. Natūrali mediena yra draugiška aplinkai ir žmogaus sveikatai, ypač spygliuočių mediena, kuri užtikrina geresnį oro kokybę ir mažina kvėpavimo takų problemų riziką. Mediena „kvėpuoja“, reguliuodama oro drėgmę ir palaikydama optimalų mikroklimatą, taip apsaugant nuo pelėsio ir grybelių atsiradimo.

Rąstinės sienos geriau kaupia ir tolygiai paskirsto šilumą, o pastatai nereikalauja sudėtingų apdailos darbų. Be to, rąstinių namų architektūra harmoningai dera su gamta, o tinkamai pastatyti jie gali išlikti ilgaamžiai - stovėti daugiau nei šimtą metų.

Rąstinio Namo Priežiūra

Rąstinio namo priežiūra reikalauja nuolatinio dėmesio, siekiant išsaugoti jo natūralų grožį, funkcionalumą ir ilgaamžiškumą. Svarbiausia - tinkama apsauga nuo drėgmės ir saulės spindulių poveikio. Rekomenduojama reguliariai tikrinti namo išorinę apdailą ir, prireikus, atnaujinti medienos apsaugines dangas, tokias kaip impregnantai, dažai ar alyvos. Taip pat būtina užtikrinti, kad lietaus nuvedimo sistemos veiktų efektyviai, kad vanduo nepatektų ant sienų ar pamato.

Kaip Tinkamai Izoliuoti Rąstinį Namą?

Tinkamas rąstinio namo izoliavimas yra būtinas, siekiant užtikrinti efektyvų energijos vartojimą ir komfortišką gyvenamąją aplinką. Pirmiausia, būtina pasirūpinti kokybišku rąstų sujungimų sandarinimu. Naudojamos natūralios ar sintetinės izoliacinės medžiagos, tokios kaip kanapė, linas, vilna ar modernios tarpinės, kurios dedamos tarp rąstų. Rąstiniame name būtina užtikrinti tinkamą langų ir durų izoliaciją - rekomenduojama naudoti šilumą taupančius stiklo paketus ir sandarias duris.

Apšildymas Žiemą

Rąstinis namas žiemos metu gali būti labai šiltas, jei jis tinkamai pastatytas ir prižiūrimas. Medinių namų gamintojų asociacija parengė tipinį įmonės standartą „Rąstinės pastatų dalys. Techniniai reikalavimai“, kuris 2006 m. lapkričio mėn., 8 d. buvo pristatytas Lietuvos standartizacijos departamento standartizacijos technikos komitete LST TK 17 „Mediena“.

Šiltinimo Patarimai

• Medžiagos savybės: Rąstai, ypač spygliuočių mediena, turi natūralią šilumos izoliacijos savybę. Mediena gerai sulaiko šilumą ir užtikrina pastato viduje šiltą mikroklimatą.
• Sienų storis ir konstrukcija: Rąstinio namo sienų storis ir tinkamas sujungimų bei sandarinimo būdas lemia, kiek šiltas bus namas. Šiltesniam mikroklimatui reikalingos storos sienos, kurios geriau sulaiko šilumą.
• Izoliacija: Nors rąstiniai namai turi geras natūralias izoliacines savybes, papildoma izoliacija, pavyzdžiui, šiluminė izoliacija tarp rąstų, gali pagerinti šilumos išlaikymą.
• Šildymo sistema: Jei rąstinis namas turi efektyvų šildymo sistemą (pvz., židinį, kietąjį kurą, ar centralizuotą šildymą), jis gali pasiekti komfortišką temperatūrą net per šaltą žiemą.
• Vėdinimas: Norint išlaikyti šiltą ir sveiką aplinką, labai svarbu užtikrinti tinkamą vėdinimą, kad oras būtų sausas ir neperšaltų.

Standartai

Medinių namų gamintojų asociacijos parengtas standartas yra nuolat tobulinamas ir 2011 m. buvo išleistas IV leidimas. Parengtas standartas yra naudojamas kaip tipinis įmonės standartas, pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus jo laikytis neprivaloma. Standarto atsiradimui įtakos turėjo žmonių nusiskundimai dėl nekvalifikuotų gamintojų, statančių nekokybiškus rąstinius namus ir užsienio šalių pirkėjai vis dažniau iš Lietuvos gamintojų reikalaujantys sertifikatų, liudijančių apie gaminių kokybę.

tags: #rastiniu #namu #statybos #taisykles