Nespręsk apie knygą pagal viršelį - taip galima pradėti pasakojimą apie 2015 m. atvertą Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos priestatą, kuris išplėtė jos patalpas ir buvo skirtas suteikti šiuolaikinės bibliotekos koncepciją erdvėms.
Atsinaujinančiuose Zarasuose biblioteka įsilieja į patrauklų istoriją ir naujoves siejantį miesto centrą. Centrinė vieta ir matomumas yra reikšmingi įgyvendinant bibliotekos misiją pasitarnauti bendruomenei - tad šiuo atžvilgiu bibliotekos lokacija yra puiki.
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia Zarasuose
1934 m. pastate (buvusioje gimnazijoje) dabar įsikūrę biblioteka ir muziejus; biblioteka užima antrą ir trečią jo aukštus. Pagrindinės bibliotekos erdvės persikėlė į architekto Kęstučio Akelaičio projektuotą priestatą, besislepiantį neoklasicistinio pastato užnugaryje.
Iš išorės priestato architektūra neįspūdinga: iš praslinktų kubų sudarytas tūris: nudažytas dviem geltonos spalvos atspalviais, o pirmąjį aukštą dengia klinkerio plytelės. Grindinys aplinkui, pora laiptelių į pastatą ir pandusai grįsti pilkomis trinkelėmis.
Su senuoju pastatu priestatas „sukabintas“ praėjimu, esančiu antrame aukšte. Naująjį priestatą prie senojo pastato bandoma derinti koloritu, bet ne architektūrine kalba, todėl ryšys atrodo mechaniškas. Pastato fasade akcentuojamas stiklas - gelsvos sienos atskiriamos tamsiai rudo stiklo vitrininiais langais.
Zarasų bibliotekos pastato stiklas iš išorės tamsiai rudas, tad nematyti, kas bibliotekos viduje. Tačiau planuotai ar ne, tai leidžia užmegzti kitokį ryšį su urbanistine aplinka - užtamsinti bibliotekos langai atspindi greta esančią medinę architektūrą, Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokštus.
Visiškai kitaip vidaus ir išorės santykį patiri priestato viduje. Pastato vidaus erdvių organizavimas - taip pat paprasti ir funkcionalūs kaip ir pastato išorė. Priestatas sudarytas iš trijų aukštų, atviro plano stačiakampių erdvių, kurias viduje skaido stiklo pertvaros.
Vidaus erdvės atsiveria į miestą ir ežerą, atrodo, kad skaitytum knygą plūduriuodamas virš ežero jaukioje ir šviesioje stiklo svetainėje. Architektūra, nors paprasta ir savaime kaip objektas neintriguojanti, tampa palankiu bibliotekos veiklai apvalkalu, lukštu, kuriame gali vykti bibliotekos veiklos, ir juslinės, emocinės patirties lokusu.
Į skaityklas patenkama liftu ir dviem laiptinėmis. Liftas, kaip ir apskritai patalpos (perėjimai, tarpai tarp lentynų, tualetai) - pritaikytas žmonėms, turintiems negalią. Laiptinės erdvios ir šviesios. Bet kurią bibliotekos vietą galite pasiekti skirtingu maršrutu.
K. Akelaičio suprojektuotas naujasis bibliotekos korpusas - yra labai atviras judėjimo jame laisvumu ir atvirumu už pastato besitęsiančiai erdvei. Nors kiekvieno aukšto erdvė suskirstyta stiklo pertvaromis ir taip tampa vizualiai atvira viso aukšto lygmeniu, tačiau papildomi, neaukštomis knygų lentynomis kuriami barjerai skaityklų erdves leidžia patirti kaip santykinai nedideles ir jaukias.
Į bibliotekos vidų patenkama pro automatines duris. Durys ir fasado dalis aplink jas - stiklinės. Atsiveria didelė erdvi patalpa aukštomis lubomis ir priešais duris pirmiausia matoma kita siena taip pat - stiklo.
Pirmojo aukšto patalpa šiuo metu veikia kaip galerija. Ant jos aukštų sienų eksponuojami menininkų darbai, kurie, pasak direktorės, nuolatos keičiami. Tad šioje erdvėje, be galerijos, stovi ir stendai su eksponuojamomis naujausiomis knygomis bei kitais eksponatai stiklo konteineriuose. Už darbuotojos stalo išdėstytos trijų aukštų mobilios lentynos su dailės fondu.
Palei visą trečio aukšto kraštą į ežero pusę nusidriekia stiklo vitrina, atverianti ežero vaizdą. Stačiakampė trečiojo aukšto erdvė paskirstyta keliomis sienomis ir stiklo pertvaromis. Čia taip pat dominuoja pilkai balti tonai: baltos sienos, pilkas linoleumas, balti ir pilki baldai.
Trečiame aukšte aklina siena nuo skaityklų erdvių yra atskirta patalpa su virtuvėle, kuria gali naudotis visi lankytojai. Išgerti kavos, pavalgyti, pabendrauti. Nedidelė patalpa atrodo didelė dėl stiklo vitrinos, atveriančios vaizdą į ežerą.
Vaikams, paaugliams ir jaunimui skirtas visas antras priestato aukštas, taip pat dvi skaityklos senajame pastate. Šių erdvių koloritas visiškai atitrūksta nuo pirmo ir trečio aukšto erdvių: aukštas yra spalvingas. Minkšti kubai, sėdmaišiai, spalvingi krėslai, lengvai transformuojami baldai leidžia vaikams įsitaisyti kaip jiems patogiau.
Beveik visa erdvė vientisa, skiriama tik keliomis stiklo pertvaromis. Pasak direktorės, pertvarų buvo planuota daugiau, bet nuspręsta jų nedaryti, kad vaikams būtų vietos užsiėmimams ir žaidimams. Erdvė lengvai transformuojama ir pritaikoma pagal poreikį klasių veikloms.
Bibliotekoje yra ir paskutinįjį dešimtmetį bibliotekose populiarėjanti - makerspace, arba „pasidaryk pats“ erdvė, kurioje lankytojams prieinamos įvairios technologijos, įskaitant 3D ir plačiaformatės spaudos spausdintuvus.
Trečias senojo pastato aukštas skirtas darbuotojams su lankytojais tiesiogiai nesiejamiems darbams atlikti: fondams komplektuoti, ūkio daliai, administracijai, IT skyriui. Jame taip pat yra erdvė pasitarimams, įrengta pastogėje, kur veisdavosi balandžiai (jiems teko išsikraustyti).
Taigi, atrodo, jog naujojo bibliotekos priestato vidinė struktūra puikiai atliepia bibliotekos ir lankytojų poreikius. Galbūt to ir pakanka? Visgi, iš iš svarbių visuomeninių pastatų (o biblioteka yra vienu iš jų) norėtųsi ne tik kokybiško funkcijos atlikimo, bet ir gebėjimo tapti savotišku architektūros kultūros ženklu.
Pavyzdžiui, senas ir naujas korpusai yra funkciškai sujungti, tačiau ši jungtis estetiškai neakcentuota, ji atrodo mechaniška, tarsi naujasis ir senasis korpusai būtų du skirtingose vietose stovintys pastatai. Senojo pastato skaityklos išsaugo savo charakterį: didžiulės palmės, jaunimo ir vaikų skaityklų sienas dengiantys piešiniai, apkrauti bibliotekininkių stalai - kupini jaukumo, tačiau pernelyg tankiai sustatytos lentynos, seni baldai prašosi naujojo priestato erdvės ir patogumo.
Statinys veikiau orientuotas į laisvumą, atvirumą, patogumą naudoti, neįpareigojančią erdvę, ežero grožį, malonų ir patogų interjerą, bet ne į grožėjimąsi pačiu pastatu. Paskutinįjį spalio penktadienį Zarasuose plačias erdves atvėrė vienas moderniausių Lietuvoje viešosios bibliotekos priestatas, kuriame įrengtos erdvės meno parodoms, naujai informacijai, medijų studija, ,,3D kinas”, fonoteka, žaisloteka, sukurta edukacinė erdvė vaikams, skaitykla, mokslinės ir užsienio kalbų literatūros fondai, ,,Kavos klubas” su terasa ant stogo, kur atsiveria nuostabūs Zaraso ežero vaizdai.
Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos priestato projektas 2003 metais buvo įtrauktas į Valstybės investicijų programą. 2004 metais pradėtas įgyvendinti bibliotekos senojo pastato rekonstravimo ir naujojo priestato statybos investicinis projektas. Projektavimo darbus atliko UAB ,,Archista“ iš Vilniaus (vadovas Kęstutis Akelaitis).
Viso projekto vertė - 2 733,33 mln. Eur, kurių 70 proc. sudaro Valstybės lėšos, 30 proc. - prisidėjo savivaldybė.
„Jau daugelį metų ši biblioteka yra Zarasų krašto kūrybinės ir intelektualinės minties centras, knygos ir žodžio globėja, tiltas tarp praeities ir ateities. Tikiu, kad atsivėrusios naujo priestato įspūdingos, modernios erdvės kiekvienam čia užsukusiam suteiks naujų galimybių pažinti nuostabų pažinimo pasaulį, juk šiandien čia - atvira ir lengvai transformuojama erdvė studijoms, mokslui, darbui ir bendravimui. Savitos architektūros statinyje, organiškai įsiliejusiame į peizažą, dera funkcionalumas ir atvirumas,“ - sveikindamas susirinkusiuosius kalbėjo rajono Savivaldybės meras N.
Pirmąją Nacionalinės bibliotekų savaitės dieną, balandžio 23 d., 10 val. internetu vyko tiesioginė transliacija iš nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, kur vyko geriausių Metų bibliotekininkų konkurso apdovanojimai. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Metų geriausių bibliotekininkų vardų suteikimo ir premijų skyrimo tikslas - įvertinti bibliotekininkų nuopelnus Lietuvos kultūrai, paskatinti juos aktyvesnei profesinei veiklai. Vardai ir premijos skiriamos už reikšmingiausius darbus bibliotekų veikloje ir išskirtinius profesinius laimėjimus 2019 metais.
2019 m. bibliotekos priestate vaikų ir jaunimo edukacinėje erdvėje atidarytas Šeimos skaitmeninių veiklų centras, kurio kūrimas vyko dvejus metus. Jaunimas turi daug galimybių naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, vyresni mažiau. Siekta, kad bibliotekose visi turėtų lygias galimybes stebėti pažangą, apie ją sužinoti ir išbandyti.
Robotikos užsiėmimai Zarasų bibliotekoje
2019 m. kartu su Zarasų rajono savivaldybė viešosios bibliotekos priestato III a. įkūrė bendradarbystės erdvę (Zarasai HUB), kurią darbo atostogų iniciatyvos metu spėjo išbandyti ir įvertinti Londono, Berlyno startuolių kūrėjai bei programuotojai, Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų skirtingų profesijų nuotolinio darbo entuziastai. Pasiūlyta moderni darbo aplinka su vaizdu į ežerą, kuri motyvuoja darbuotojus ir didina jų produktyvumą.
2019 m. ZRSVB direktorė D. Karlienė parengė projektą „Knygos šventė (literatūriniai tiltai Utenos regione)” ir pritraukė papildomą finansavimą iš Kultūros rėmimo fondo. Projekte numatytos veiklos sujungė penkių regiono rajonų (Zarasų, Molėtų, Ignalinos, Utenos ir Anykščių) literatus į prasmingus kūrybinius sambūrius, suaktyvino regiono vietos kuriančiųjų literatūrinį gyvenimą, leido supažindinti su žymiais profesionaliais Lietuvos literatūros ir muzikos kūrėjais.
2019 m. D. Karlienė, kaip Lietuvos bibliotekininkų draugijos Zarasų skyriaus narė, iniciavo ir parengė projektą „Rinktinė „Ežerų šneka“ - zarasiškiams“ (projekto vadovė D. Karlienė), kuri dalinai finansavo Zarasų rajono savivaldybė. Išleista Zarasų krašto kūrėjų rinktinė „Ežerų šneka“.
2019 m. D. Karlienės iniciatyva aktyvią veiklą vystė bibliotekos suaugusiųjų teatras, visuomenei parodyti naujas spektaklis - komedija „Girti“, pastatytas pagal pasaulyje pripažinto rusų dramaturgo Ivano Vyrypajevo pjesę.
Iš istorijos Zarasų viešosios bibliotekos veikla prasideda 1923 m. gegužės 15 d., kai Švietimo ministerija įsteigė Centrinio valstybinio knygyno Zarasų skyrių. Knygyno vedėju buvo paskirtas aktyvus kultūros veikėjas P. Skurka. Pirmosios knygos buvo atvežtos iš dvarų bibliotekų, perduotas Zarasų kultūros švietimo draugijos „Akstinas“ rinkinys, dešimtis spaudinių dovanojo miesto inteligentai, 221 spaudinys nupirktas iš Švietimo ministerijos skirtų lėšų.
1936 m. skyrius pavadintas Zarasų valstybine viešąja biblioteka. Pagal priimtą bibliotekų įstatymą ir naujas taisykles, skaitytojai naudodamiesi biblioteka, turėjo palikti 10 Lt užstatą, už grąžinti pavėluotą dieną mokėti 10 ct baudą.
Sovietinė okupacinė administracija keitė bibliotekų darbuotojus. Patyrę darbuotojai iš pareigų buvo atleidžiami, tarp jų ir ilgametis Zarasų valstybinės bibliotekos vedėjas J. Petniūnas.
1950 m. Zarasų bibliotekoje kilo gaisras. Sudegė beveik visas knygų fondas. Po gaisro biblioteka įsikūrė buvusioje M. Melnikaitės gatvėje, ankštose patalpose. Todėl 1953 m. biblioteka buvo perkelta į Šaulių namus.
Nuo 1984 m. 1995 m. įstaiga pavadinta viešąja biblioteka. Sumažėjus gyventojų skaičiui kaime, sumažėjo skaitytojų. Buvo palikti 22 filialai. Šiandien rajone veikia 16 struktūrinių padalinių: Antazavės, Antalieptės, Avilių, Baibių, Degučių, Dusetų, Imbrado, Ligoninės, Sadūnų, Salako, Samanių, Smalvų, Suvieko, Šniukštų, Štadvilių, Turmanto.
1994 m. buvo įsigyti pirmieji du kompiuteriai ir kopijavimo aparatas. 1997 m., padedant Nacionalinės bibliotekos ir „Sigmantos“ specialistams, pradėtas kurti elektroninis katalogas UNICAT, vėliau perorganizuotas į LIBIS. Taip pat buvo sudarytos sąlygos vartotojams ir darbuotojams naudotis internetu.
2016 m. susikūrė bibliotekos suaugusiųjų teatro grupė „Juodai balta”, kuriai vadovauja režisierė Gražina Karlaitė. Buvo parengtas spektaklis pagal Žano Anujo (Jean Anouilh) pjesę „Orkestras”. Spektaklis buvo rodomas viešojoje bibliotekoje, Dusetų kultūros centre dailės galerijoje, Salako kultūros namuose, Utenos A. ir M.
Zarasų rajono bibliotekose skaito 5727 vartotojai. 2017 m. apsilankė 125489 lankytojai. Vienas lankytojas bibliotekoje vidutiniškai apsilankė 22 kartus per metus. Knygų ir kitų dokumentų fondas 172418 egzemplioriai, iš jų 71451 vienetas. Vienam rajono gyventojui tenka vidutiniškai 10,6 dokumentų, vienam registruotam vartotojui - vidutiniškai 30 dokumentų.
Zarasų viešojoje bibliotekoje ne viena paslauga vartotojams teikiama nuotoliniu būdu. Neišeidamas iš namų vartotojas gali perskaityti bibliotekos naujienas bibliotekos tinklalapyje, pasinaudoti bibliotekos informacijos ištekliais, gauti reikiamą informaciją, virtualiai pasikonsultuoti su bibliotekininku. Viešojoje bibliotekoje vartotojai vis dažniau naudojasi savitarnos knygų paėmimo ir grąžinimo įrenginiu ir LIBIS leidinių rezervavimo funkcija.
Kraštotyros fonde yra 3785 leidiniai ir kiti dokumentai. Viešoji biblioteka yra svarbi mokymosi visą gyvenimą politikos vykdytoja. Vienas iš svarbiausių bibliotekos tikslų - stiprinti gyventojų informacinių kompetencijų ir raštingumo ugdymo veiklas.
Siekiant ryškesnių pokyčių, organizuojant skaitymo skatinimą, būtinos lėšos knygoms įvairioms priemonėms ir veikloms. Tai paakina rengti projektus. Įvairiuose konkursuose pradėta dalyvauti nuo 1996 metų.
2015 m. buvo užbaigtas projektas „Zarasų viešosios bibliotekos pastato renovacijos ir priestato statyba” finansuotas iš Valstybės investicijų programos ir Zarasų rajono savivaldybės. Projektą administravo Zarasų rajono savivaldybė. Bibliotekai, esančiai tarp dviejų ežerų, buvo sudarytos sąlygos sukurti patrauklias erdves visoms skaitytojų grupėms, išplėsti ir pasiūlyti naujas informacines ir rekreacines paslaugas vartotojams.
2013 m. biblioteka pirmą kartą laimėjo akreditaciją ir įgijo Europos savanorių tarnybos priimančios organizacijos statusą. Bibliotekoje dirbo savanoriai iš Bulgarijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Rusijos.
| Metai | Projektas | Tikslas |
|---|---|---|
| 2016 | Kūrybinių idėjų įgyvendinimas judriojoje medijų studijoje | Skatinti jaunimo kūrybiškumą ir kūrybinių idėjų, susietų su kultūriniu turizmu, įgyvendinimą |
| 2016 | Judriosios medijų studijos inovatyvių paslaugų plėtra | Sukurti naujas paslaugas bendruomenei, padedančias realizuoti savišvietos, saviraiškos, bendravimo poreikius |
| 2018 | Pasaulis pagal žymias moteris | Išplėsti panoraminį turą, užfiksuojant žymių krašto moterų gyvenimo vietas |
Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka kviečia į kultūrinius renginius, vyksiančius šią savaitę. Balandžio 16 d., trečiadienį, 17:15 val., Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos renginių (baltojoje) salėje susitikimas su gamtininku, fotografu, laidų vedėju ir rašytoju Mariumi Čepuliu ir jo knygos „Metai. Gamtos fotografo dienoraštis“ pristatymas.
Zarasai priklausė sėlių žemėms, tačiau Sėlos ribas apibūdinančiuose XIII-XIVa. Miestelių tyrinėtojo Algimanto Miškinio nuomone, ,,gyvenvietė buvo įsikūrusi gal XV a. viduryje, o miestelis galėjęs būti jau XV a. pabaigoje”.
tags: #zarasu #bibliotekos #priestatas