Sienų trūkinėjimas po renovacijos: priežastys ir sprendimai

Sienų trūkinėjimas po renovacijos gali būti nemaloni staigmena. Šiame straipsnyje aptarsime galimas priežastis ir sprendimo būdus, kad galėtumėte tinkamai įvertinti situaciją ir imtis reikiamų veiksmų.

Pamatų tipai ir jų įtaka sienų stabilumui

Patikimas ir tvirtas gruntas yra svarbus, nes visa pastato apkrova per pamatus pasiskirstys žemiau esančiam gruntui. Pamatų įrengimas prasideda nuo geologinių grunto tyrimų, kurių metu tikrinamos grunto savybės būtent tame žemės plote, kurį vėliau užims pamatų perimetras. Svarbu nustatyti:

• Grunto tipą - molingas, smėlis ar kitas.
• Žemės įšalo gylį.
• Gruntinių vandenų lygį - jeigu jis labai arti paviršiaus, toks gruntas daugiau judės.

Yra keletas pagrindinių pamatų tipų:

• Seklieji pamatai - labai paplitęs tipas nuosavų namų statybai. Jie įrengiami pakankamai tvirtame grunte, kuriame gruntinių vandenų lygis toli nuo paviršiaus, o įšalo gylis neviršija standartinių 1,2 m. Esamo grunto tipas galės atlaikyti individualaus namo apkrovą, kuri nėra itin didelė.
• Juostiniai pamatai - pradžioje vyksta pamatų duobės kasimo darbai. Iškasos gylis ir plotas formuojami pagal suprojektuotus pamatų matmenis. Sustiprinant, sutvirtinant ir suskirstant gruntą po būsimais pamatais neretai naudojama geotekstilė. Pamatų įrengimui tinkamas geotekstilės tankis - 250-300 g/m². Ant suplukto grunto kloja polistireninio putplasčio plokščių sluoksnį. Prasideda klojinių montavimas, į kurių sudarytą ertmę bus pilamas betonas, formuojant monolitinį juostinį pamatą.
• Poliniai pamatai - gręžtiniai poliai savo pavadinimą gavo dėl to, kad jų įrengimui grunte iš pradžių daromi 30-40 cm skersmens gręžiniai 1-2,5 m žingsniu tarp jų centrų. Gręžiniai daromi pagal planuojamo pamato perimetrą. Polius sustiprina armuojančiu karkasu. Visų įrengtų gręžtinių polių antžemines dalis pagal perimetrą tarpusavyje sujungia rostverku - konstrukcija iš tuščiavidurių forminių blokelių arba gelžbetoninio žiedo.
• Plokštuminiai pamatai - daug šiltesni nei tradiciniai, itin tinkami statant ant silpnų gruntų. Plokštuminiame pamate tolygiai pasiskirsto namo apkrovos visame pamato plote. Plokštuminis pamatas yra gelžbetoninis monolitas, galintis atlaikyti labai dideles apkrovas.

Su pamatais neverta eksperimentuoti, juos būtina daryti tokius, kokius nurodo konstruktorius, nes jis atsako už tai, kad pamatai nesideformuotų ir nenusėstų.

Pamatų hidroizoliacija

Pamatams neišvengiamai tenka atlaikyti neigiamus požeminės drėgmės ir atmosferinių kritulių poveikius. Norint išvengti betono irimo būtina pasirūpinti pamatų hidroizoliacija dar prieš užkasimą. Vienas iš tradicinių ir populiarių būdų yra tepamosios bituminės mastikos sluoksnis ant pamatų betono vertikalaus ir horizontalaus paviršiaus. Deja, senosios bituminės mastikos nepasižymi ilgalaikiu sandarumu.

Drėgname sklype, kokių Lietuvoje dažnai pasitaiko, teks papildomai pasirūpinti pamatų drenažo sistemos įrengimu dar iki užpylimo žeme. Drenažinės tranšėjos gylis turėtų būti 20 cm žemiau grunto įšalo gylio. Pvz., jeigu sklypo grunto įšalo gylis siekia 1,2 m, reiškia tranšėją reikia kasti iki 1,4 m gylio.

Drenažo sistemos įrengimo etapai:

1. Į tranšėjos dugną supila stambios frakcijos smėlio ir žvyro sluoksnį (5-10 cm) ir sutankina.
2. Tranšėjos dugną ir sieneles galima apkloti geotekstile (drenažui rekomenduojama 200 ir 250 markės geotekstilė). Jos kraštus laikinai užfiksuoja tranšėjos viršuje.
3. Jeigu naudojama geotekstilė - ant jos užpilamas žvyro sluoksnis (5-10 cm storio).
4. Ant žvyro klojami perforuoti drenažiniai vamzdžiai (gofruoti arba lygiasieniai). Rekomenduojamas atstumas nuo pamato sienos iki vamzdžio - 20-30 cm. Būtina išlaikyti tą patį nuolydį. Optimaliausios vamzdžių perforacinės skylutės - iki 5 mm skersmens.
5. Klojant vamzdžius, jų posūkio vietose įrengiamos atšakos, skirtos sujungimui su kontroliniais šulinėliais. Kontroliniai šulinėliai montuojami iš platesnio skersmens plastikinių vamzdžių.
6. Apie 5 m atstumu nuo pastato reikia iškasti vandens kolektoriaus duobę. Į ją bus nukreipiamas visas vanduo ir drėgmė iš drenažinių vamzdžių. Duobės sienelės ir dugnas apklojami geotekstile, užpilami žvyro sluoksniu. Į dugną stačiai nuleidžiamas didelis kubilas iš PVC.
7. Paklotus vamzdžius iš visų pusių užpila žvyro sluoksniu (10-20 cm).
8. Užpylus vamzdžius žvyru visa sistema “suvystoma” likusiais laisvais geotekstilės kraštais su užlaidais.

Pamatų skilimas ir jo priežastys

Betoniniuose pamatuose neretai atsiranda plyšių ir įskilimų. Tai nutinka ir seniems, ir visai naujiems pamatams. Pagrindinės priežastys:

• Gruntiniai vandenys yra per aukštai.
• Žiemą užšalę vandenys virsta ledu, todėl jų apimtis padidėja keliais procentais. Jeigu pamatai stovi negiliai, žiemą gruntas išstums juos, o pavasarį - atvirkščiai. Viena namo dalis kils ar leisis greičiau už kitą dalį.

Aptikus pirmą plyšį pamatuose neverta panikuoti, nes visai gali būti, kad tai tik pavienis paviršinis plyšelis, kuris nesiplės ateityje. Stebėjimui užtepkite ant plyšio lopą iš statybinio gipso mišinio. Stebėkite lopą. Jeigu ilgą laiką jis neplyšta ir neskyla - reiškia, pamato plyšelis nepavojingas, paviršinis.

Pamatų stiprinimo būdai:

• Negilūs pamatai: tokie pamatai stiprinami plečiant ir įgilinant.
• Gilieji (poliniai) pamatai: jie sustiprinami transformuojant į juostinius pamatus.

Sienų trūkinėjimo priežastys ir sprendimai

Sienų trūkinėjimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Svarbu nustatyti tikslią priežastį, kad būtų galima pasirinkti tinkamą sprendimo būdą.

Galimos priežastys:

• Tinko sluoksnio deformacija: vadinamasis sėdimas. Viena priežastis yra natūrali - dirbama saulei tiesiogiai šviečiant, neuždengus fasado. Kita galima priežastis - esant nepalankiems tinkavimui orams, fasadas tinkuojams ir dirbtinai džiovinamas „raketomis".
• Deformaciniai trūkiai: jie ant šviežiai nutinkuotų fasadų dažniausiai atsiranda po kelių mėnesių dėl prasto sukibimo su pagrindu. Gali būti, kad parinktas netinkams pagrindui tinkas: pagrindas per minkštas, o tinkas - per standus, tokia pat situacija gali būti su glaistu ir dekoratyviniu tinku. Gali būti, kad pagrindas nebuvo paruoštas tinkavimui, tinkuota ant seno sudūlėjusio tinko, dulkėto paviršiaus ir pan. Dažnai tokie trūkiai kerta visą tinko sluoksnį.
• Terminiai trūkiai: Ten, kur skiriasi tinkuotų medžiagų šiluminis laidumas, irgi yra galimybė atsirasti giliems ir sunkai remontuojamiems žiediniams trūkiams. Priežastis - nepakankama termoizoliacija perdangos ar kitos sandūros srityje, betonas turi aukštesnį šilumos laidumą ir susidaro terminės įražos, kurios persikelia į tinko sluoksnį.

Sprendimo būdai:

• Tinko parinkimas: kiekvienas sluoksnis turi būti mažesnio standumo lyginant su prieš jį esančiu sluoksniu arba pagrindu. „Knauf" turi keletą lengvų kalkių-cemento tinkų, kurie dėl tamprumo rodiklių yra tinkami ir rekomenduojami naudoti ant minkštų keramzitbetonio, akytojo betono, medienos-cemento blokelių ar plokščių, keraminių plytų, blokelių su integruotu apšiltinimu, ant smiltainio mūro.
• Pagrindo paruošimas: svarbu tinkamai paruošti pagrindą prieš tinkuojant.
• Termoizoliacija: užtikrinti pakankamą termoizoliaciją, ypač perdangų ir kitų sandūrų srityse.

Jei pastebėjote sienų trūkinėjimą, rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie galės nustatyti tikslią priežastį ir pasiūlyti tinkamus sprendimus. Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį į pamatų būklę ir hidroizoliaciją, kad būtų išvengta tolimesnių problemų.

Lentelė: Tinko tipai ir jų savybės

tags: #po #renovacijos #pradejo #trukineti #sienos