Rąstinių gyvenamųjų namų statybos technologija Lietuvoje

Rąstiniai namai - nesenstanti klasika, kurie išlieka populiarūs net atsiradus naujoms statybos technologijoms. Mediniai namai iš rąstų mena šimtametes statybos tradicijas, todėl tai puiki investicija, kuri tarnaus net kelias kartas, o kartais gali tarnauti net 100 metų (tinkamai prižiūrint).

Medis - ekologiška, natūrali, tvirta ir laiko išbandymus atlaikiusi statybinė medžiaga, todėl šiuo metu yra labai madinga. Ir nors daug kam individualūs namai asocijuojasi su tvirtu mūru, vis labiau populiarėja mediniai karkasiniai, skydiniai ir rąstiniai namai. Medis - puiki statybinė medžiaga, užtikrinanti gerą gyvenimo kokybę.

Medis - viena seniausių pasaulyje statybinių medžiagų, naudota ne tik gyvenamajam būstui statyti, bet ir tiltams, vandentiekiui, kanalizacijai tiesti. Įsivyravus kitoms statybinėms medžiagoms (cementui, betonui, plytoms) imta manyti, kad medis tarnauja palyginti neilgai. Tačiau tokia nuomonė buvo paplitusi visai be reikalo: medžio ilgaamžiškumą patvirtina Rusijos šiaurėje išlikę rąstiniai namai, kurių amžius siekia 600-700 metų.

Tai natūrali, nekenkianti gamtai žaliava, atspari karščiui, šalčiui. Vienintelis veiksnys, kuris privalo būti kontroliuojamas, - tai drėgmė. Be to, mediniuose namuose aplinkos poveikis mažai lemia vidaus šilumos pokyčius. Apie rąstinių namų ilgaamžiškumą liudija senovinės trobos - tinkamai apdirbus ir impregnavus medieną ji gali ištverti kelis amžius.

Nors karkasiniai ir skydiniai namai greičiau pastatomi, palyginti pigūs, nepaprastai daug žmonių vis dėlto renkasi rąstinius namus - pačius ekologiškiausius, nes jų statybai naudojama gryna, natūrali, kokybiška mediena (o ne suspaustos drožlės), be to, galbūt lietuvio širdžiai tai viena priimtiniausių statybinių medžiagų.

Kokybiškos medienos statinės savybės ypatingos. Dėl poringos struktūros ir santykinai mažo svorio medis yra gera šilumos izoliacinė medžiaga.

Paprastai namams statyti renkamasi sakinga - pušų arba eglių - mediena. Priežastys gana paprastos: ši mediena gana pigi, elastinga, tvirta.

Daug kam gali kilti klausimų, kada geriausia kirsti medieną, skirtą namui statyti? Žiemos kirtimo rąstas yra „miego“ stadijoje ir todėl jis ne taip greitai mėlynuoja t.y. nekeičia spalvos.

Jei rąstinis namas statomas iš sausų rąstų, tai drėgnumas prieš rentimą turi būti iki 20 proc. Drėgna mediena netinkama statyti rąstinius namus iš apipjautų rąstų, nes džiūdama ji gali stipriai deformuotis, blogai ventiliuojama gali pakeisti spalvą (pamėlynuoti ar pajuoduoti), pradėti pūti, pelyti, pakeisti matmenis.

Rąstinių namų sienų storis paprastai gali būti nuo 15 iki 35 cm, jie gali būti apvalūs (kaip dabar madinga Šiaurės Amerikoje) ar keturkampiai. Rąstiniai sienojai gali būti apvalūs žievinti (natūralūs), apvalūs tekinti, apipjauti iš dviejų šonų, apipjauti iš keturių šonų, klijuoto tašo. Iš esmės tai labiau estetinis klausimas, nors keturkampiai rąstai savaime padidina sienos storį.

Abejojantieji dėl rafinuotesnio medinio namo interjero - esą rąstinis namas diktuoja paprastumą, - taip pat turėtų būti ramūs.

Rąstinio namo statybos principai

Yra bendri šios statybos būdo principai. Anot „UAB Tekmega“ direktoriaus Dariaus Sudvojaus, rąstai turi gulti vienas ant kito ne siauresne kaip ½ rąsto storio pločio aukštuma. Vidaus pertvaros taip pat turi būti kuo daugiau iš rąstų. Renčiant rąstinį namą tam tikrose vietose būtinos vidinės pertvaros iš rąstų namo konstruktyvo stabilumui išlaikyti. Durų ar langų staktos negali tvirtintis tiesiai ant rąstų sienos.

Geri statybininkai pasakytų, kad svarbiausias namo elementas - pamatai. Kartais manoma, kad rąstiniams namams galima daryti išimtį: esą, šiems namams pamatai reikalingi, tačiau jų gali ir nebūti. Rąstai susikabina taip tvirtai, kad nei įšalas, nei vėjas ar kiti mūsų klimatui įprasti reiškiniai jų negali išjudinti: medis - tarsi gyvas organizmas - gali išsilenkti, pakeisti formą, spalvą, tačiau neišsineria iš bendros namo konstrukcijos.

Šis teiginys papildytinas taip: jei rąstinis statinys bus ant pamatų, kurie „vaikšto“ nuo šalčio, tai ir sienos nebus sandarios, tarp jų nuolat bus tarpai. Norint kad rąstinis statinys laikui bėgant tvarkingai „susėstų“ ir būtų sandarus, tai pagrindas ant kurio jis renčiamas, taip pat turi būti stabilus.

Svarbu išvengti plyšių pamato ir pirmojo vainiko sankirtos vietoje. Apatiniai rąstai turi būti impregnuoti, pageidautina išpjauti iš puvimui atsparesnės medienos, ant pamato įrengiamas hidroizoliacijos sluoksnis. Vidaus pertvaras rekomenduojama formuoti iš rąstų.

Rąstinio namo statyba. Ką pravartu žinoti:

• Rąstinių namų šiluminės savybės: Tarp rąstinių namų gamintojų ir mūrinės statybos šalininkų kyla ginčai dėl pernelyg mažos rąstinės sienos šiluminio laidumo, kuris esti apie 1,8 W/kv. m K. Kaip tikina rąstinių namų statytojai, energijos netekimai per rąstinę sieną negali būti skaičiuojami remiantis vien tik medžio šiluminio laidumo koeficientu.
• Šilumos izoliacija. Būtinai atkreipkite dėmesį į statybos metu galiojančius minimalius reikalavimus gyvenamųjų namų medžiagos šilumos laidumui ir pastato energinį naudingumą. Turi būti gerai apšiltintos ne tik sienos, bet ir langai, durys, stogas ir pamatai, nes jie visi praleidžia šilumą. Mūsų statomi rąstiniai namai jau yra modernūs, nes jau yra apšiltinti.
• Patalpų išplanavimas. Daugiausia laiko praleidžiama miegamajame, virtuvėje, vonioje, todėl šioms patalpoms turėtų būti skirtas itin didelis dėmesys ir jos turėtų būti pakankamai didelės. Jei šeima yra didelė, būtinai apsvarstykite turėti kelis vonios kambarius.
• Elektros instaliacija.
• Geras patalpų klimatas ir vėdinimas. Nuolatos palaikoma optimali temperatūra, drėgmė, triukšmo lygis sukurs komfortą jūsų namuose.
• Natūralus apšvietimas.
• Statytojo / medžiagų gamintojo patikimumas.

Tačiau specialistas siūlo atsižvelgti į naujas technologijas. Spėjama, kad norintys pasistatyti reikalavimus atitinkantį rąstinį namą vis dažniau rinksis trijų sluoksnių lauko sienų technologiją. Tai yra, kai tarp dviejų medinių rastų pripurškiamas ekovatos sluoksnis. Tiesa, problema ta, kad ir ši technologija nebus pigi.

A energetinio naudingumo klasės namo lauko sienos varža turėtų siekti 8,3 m2∙K/W. Skaičiuojama, kad norint gauti tokią varžą reikėtų tarp dviejų 9 centimetrų pločio rąstų įpurkšti apie 25 centimetrus ekovatos.

Vadovaujantis STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas" energiniai reikalavimai netaikomi iki 50m² vidaus ploto pastatams, tačiau projektas ir statybos leidimas vis vien būtini.

Rąstinis namas puikiai dera kaimo vietovių kraštovaizdyje. Ar planuotumėte rąstinį namą statyti prie jūros, ar vienkiemyje šalia miško, o galbūt prie ežero - jis harmoningai įsilies į bet kokį gamtos kraštovaizdį.

Šiuolaikinės technologijos ir medienos apdirbimas leidžia rąstiniams namams įsilieti ne tik į kaimo kraštovaizdį, bet ir sukurti modernų eksterjerą.

Rąstiniai namai yra sveiki, iš natūralių medžiagų ir artimi gamtai. Medis sugeria drėgmę iš aplinkos ir ją atiduoda, taip nuolatos reguliuodamas drėgmės lygį namo viduje.

Natūralūs namo paviršiai atrodo ne tik estetiškai, bet ir harmoningai. Mediniai paviršiai ramina, sukuria šiltą namų atmosferą ir komfortą.

Medinius rąstinius namus patogu atgabenti į vietą ir surinkti. Kadangi medienos svoris, lyginant su betonu ar plytomis, yra mažesnis, rąstiniai namai kaina yra pigesni nei betoniniai ar plytiniai, nes nereikia tiek daug pinigų skirti pamatų liejimui ar itin atidžiai rinktis sklypo dirvožemį statyboms.

Rąstinio namo statybos procesas.

Nors kai kurie žmonės vis dar galvoja, kad rąstiniai namai labiau tinka trumpoms atostogoms gamtoje, todėl paprastai statomi sodybose, šiandieninės tendencijos rodo, kad daugėja asmenų, besirenkančių šiuos namus nuolatiniam gyvenimui.

Šiandieninių rąstinių namų statyba skiriasi nuo prieš dešimtmetį buvusių populiarių metodų. Nauji Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimai privertė modifikuoti rąstus ir iš jų gaminamų pastatų statybą. Šiandien jau sunku rasti naujai pastatytus pilno rąsto namus.

Dabar vietoj pralaidaus pilno rąsto modelio yra pasirenkamas dvigubas sienojus (rąstai skaldomi, jį užpildant izoliacine medžiaga).

Rąstiniai namai gaminami pasitelkiant esminius rąstinių namų statybos principus. Paruošiamieji darbai prasideda nuo rąstų supjovimo į tam tikrą masę, tada mediena džiovinama krosnyje, skersuojama, obliuojama, pritaikomi sujungimai, medis pilnai paruošiamas naudojimui ir spynavimui.

Rąstinio namo kaina

Rąstinio namo kaina atitinka ilgaamžiškumo ir kokybės santykį. Ji keičiasi priklausomai nuo namo dydžio, išplanavimo sprendimų (ar jie bus standartiniai ar įmantrių formų).

Rąstinio namo kaina tiesiogiai priklauso nuo pasirinktų medžiagų. Vėlgi, rekomenduojame rinktis mūsų apdirbtus medienos rąstus, nes taip galėsime garantuoti medžiagų kokybę. Jei yra poreikis, galite medžiagas susipirkti ir patys.

Jeigu nesate tikri, kiek kainuos rąstinis namas, visada galite kreiptis į mus ir mes, atsižvelgę į Jūsų norus, pateiksime preliminarią kainą, kuri Jums padės orientuotis ir priimti galutinį sprendimą.

Mūsų statomų (nuo pamatų išliejimo iki raktų atidavimo) rąstinių namų kainos prasideda nuo 600 €/kv.m.

Įmonė „Astreta“ siūlo Jums rinktis iš jau suprojektuotų ir konkretų planą turinčių rąstinių namų modelių, kurie gali būti 2 - 4 kambarių. Jų dydis taip pat svyruoja: klientams paliekama laisvė rinktis namus nuo 65 iki 150 kv/m. Tai klasikinio, tačiau kartu ir didelę išliekamąją vertę turintys architektūriniai eksterjero sprendimai.

Jeigu Jūsų netenkina pateikti mūsų įmonės pavyzdžiai ir nerandate savo išsvajoto namo, galite savo idėja pasidalinti su mūsų specialistais.

„Siekiant išsaugoti senąsias rąstinių namų statybos technologijas, nenaudojant šiuolaikinių technologijų, visada lieka galimybė statyti tradicinius rąstinius iki 50 kvadratinių metrų pastatus ar namus skirtus poilsiui (vasarnamius), kaip tai daroma didžiojoje dalyje Europos Sąjungos šalių“

Kad rąstinis namas būtų pastatytas kokybiškai, medieną reikia labai gerai išdžiovinti ir darbus patikėti patyrusiems meistrams. Tad kokybiško rąstinio statinio kaina nedaug nusileidžia, o kai kuriais atvejais viršija kitų statybos technologijų namų kainas.

Rąstinio namo medžiagos, konstrukciniai sprendimai ir bendra architektūrine išvaizda pati diktuoja aplinką, kurioje jis turėtų stovėti. Tai užmiestis: gamtos prieglobstis prie upės, ežero ar miško.

Žvelgiant iš architektūrinės pusės, rąstiniai namai stipriai disonuoja su šiuolaikine architektūra. Todėl ji labai retai statoma miestuose, ir tik tais atvejais, kai norima ir galima (turint tam statybos leidimą) sukurti (arba atkurti) pseudo liaudišką architektūrinę atrakciją miestiečiams ir turistams.

Savo kiek archaine architektūra rąstiniai namai geriausiai dera natūralioje, gamtinėje aplinkoje. Galbūt ir pačios lietuviškų gyvenamųjų namų ir ūkinių trobesių statybų tradicijos diktuoja tokią statybvietę.

Iš esmės rąstinis namas per amžius buvo tradicinis lietuviško kaimo (vienkiemio) gyvenamasis namas, kurio statybai buvo naudojamos vietinės statybinės žaliavos (medis, šiaudai, molis ir kt.). Tokios tradicijos ir padiktuoja natūralią rąstinio namo statybvietę.

Tiesa, statantys rąstinius namus jau suformuotuose užmiesčio gyvenamųjų namų kvartaluose, kur gali vyrauti įvairi pastatų architektūrinė stilistika ir kur nėra daug gamtos, tūrėtų jau patys pasirūpinti savo sklypo apželdinimu ir sutvarkymu, kad toks namas gražiai ir natūraliai derėtų ir „neiškristų“ iš bendro architektūrinio kraštovaizdžio.

Turint gerai paruoštą ir apdirbtą medieną (rąstus) ir reikiamus įgūdžius (žinias) statybinių technologijų srityje, galima įgyvendinti beveik bet kokį racionalų užsakymą ar pageidavimą.

Lietuvoje šiuo metu populiarūs I-IIa.su mansarda rąstiniai įvairios paskirties pastatai. Statant rąstinį pastatą paprastai viskas suvedama į tradicines architektūrines formas (dvišlaitis stogas, stačiakampė ar daugiakampė išplanavimo schema).

Nes pats rąstinis pastatas (rąstas) turi savyje stipriai užkoduotą tam tikrą architektūrinį geną, kuris paprastai iš anksto ir padiktuoja tam tikrus architektūrinius-konstruktyvinius sprendimus.

Galima ieškoti ir šiuolaikiškesnių pastato formų, suteikiant jam neįprastą stogo konstrukciją, įvedant daugiau “atvirų“ stiklo sienų, keičiant į nestandartinį išplanavimą, ar derinant įvairių (skirtingų) statybinių medžiagų konstruktyvinius sprendimus. Bet tai nėra labai populiarūs tarp norinčiųjų statytis rąstinį namą sprendimai.

Paprastai tokio namo statytojas yra kiek konservatyvus senų, laiko patikrintų ir nekintančių tradicinių vertybių vertintojas ir puoselėtojas.

Dažnai klaidingai įsivaizduojama, kad pastatyti rąstinį namą tereikia mokėti kloti rąstą ant rąsto, iškirsti juose angas langams, durims, sustatyti iš gegnių balkių ir brusų stogo konstruktyvą.

Vadovaujantis tokiais principais iš tiesų galima pastatyti namą, tačiau neįvertinus visų niuansų būdingų rąstinių namų statybai, pirmos klaidos pradės ryškėti jau po kelerių metų ir jų taisymas gali būti problematiškas ir kainuoti didelius pinigus.

Nes suręstas rąstinis namas jau yra kaip vienalytis medinis organizmas, kuriam gydyti „žaizdas“ (t.y. kad būdingi tam tikri medienos (rąstų) „vaikščiojimai“, kurie pasireiškia jau surentus visą rąstinį pastatą. Ir svarbu žinoti, kad ne visas detales, mazgus galima nekintamai tvirtinti, nes ne vietoje sutvirtinti mazgai, prasidėjus medienos sėdimui ir „vaikščiojimams“, gali iššaukti tų vietų deformacijas, plyšius.

kad svarbu įvertinti visas apkrovas, jų pasiskirstymą per visus statinio aukštus.

Šiuo metu Lietuvoje dar nėra susiformavusios vientisos rąstinių namų stilistikos. Šiuo metu statomi skandinaviško, kanadietiško, amerikietiško (ir iš dalies rusiško) tipo rąstiniai pastatai.

Kiekvienas šių architektūrinių tipų turi tam tikrų savitumų, tačiau juos visus vienija ta pati statybinė medžiaga - rąsto panaudojimas ir panašių statybinių technologijų taikymas. Toks kaip lietuviškas architektūrinis šiuolaikinio rąstinio namo archetipas dar nėra suformuotas.

Tam yra keletas priežasčių, iš kurių viena yra ta, kad šiai dienai dar nėra daug besistatančiųjų rąstinius namus, kurie pageidautų tradicinių formų senoviškos lietuviškos kaimiškos rąstinės architektūros sodybos.

Tad suteikti rąstiniui pastatui daugiau šiuolaikiškumo galima įvairiomis architektūrinėmis formomis išeinant iš įprasto stačiakampio plano ir iš tradicinio taisyklingo dvišlaičio stogo. Tam galima panaudoti didesnį tūrių skaidymą fasaduose, didesnių sienos plotų įstiklinimą (kas suteiktų daugiau pastatui šiuolaikiškumo ir tam tikro lengvumo); sudėtingesnių stogo formų laužymą ir tūrinių stoglangių panaudojimą; ir žinoma statybinės medžiagos, kurių tarpusavio derinimas pastatui suteikia daugiau gyvumo, grožio ir žaismingumo.

Vienas iš pagrindinių rąstinio pastato architektūrinės išraiškos formavimo elementų žinoma yra pats rąstas. Tas pats medienos rąstas, tik skirtingai apdirbtas, gali be galo pakeisti pastato išvaizdą. Būtent pasirinktas rąsto modelis dažnai ir duoda bendrą toną visam pastatui.

Rąstinių namų privalumai.

Statant rąstinį namą, dažnai iš karto išsisprendžia ir interjero apdailos klausimas. Galima būtų viso namo vidaus sienas, grindis, lubas iškloti šiuolaikinėmis apdailos medžiagomis (PVC dangos, tapetai, dažai, plytelės ir etc.). Tačiau tada rąstinis namas praranda savo savitumą ir esmę.

Nes paprastai statantieji rąstinius pastatus būtent akcentuoja natūralios medienos privalumus interjere, jos skleidžiamą šilumą ir jaukumą. Todėl labai retai būna, kad visas rąstinio pastato vidus pilnai išklojamas šiuolaikinėmis apdailos medžiagomis daugiau būdingomis moderniems pastatams.

Vieni pagrindinių rąstinių pastatų vidaus interjero akcentų yra židiniai ir laiptai (jei laiptai projektuojami atviri ir reprezentatyvūs). Paprastai židinys ir būna ta pagrindinė ašis, apie kurią ir sukasi visas vidaus gyvenimas. Tad į juos neretai sudedama visa statytojo, architekto ar dizainerio išmonė ir fantazija.

Šiais laikais židinius galima pastatyti iš bet kokios apdailinės medžiagos, bet kokios formos ir dydžio. Laiptai, jei jie būna kaip vienas iš vidaus akcentų, paprastai daromi mediniai su pačių įvairiausių formų ir medžiagų porankiais ir turėklais.

Norint apstatyti jau paruoštas gyventi erdves taip pat reikia tam tikros išmonės. Dažnai kokius baldus, šviestuvus taikyti padiktuoja jau pats pastatytas rąstinis namas, jo funkcija ir paskirtis.

Lietuvių norą ne tik savaitgalius leisti, bet ir nuolat gyventi rąstiniuose namuose pakoreguos metų pabaigoje įsigaliosiantys reikalavimai statyti A energinio efektyvumo klasės pastatus.

Pagrindinė tradicinė Lietuvos statybinė medžiaga - medis - sovietmečiu neatsilaikė naikinama kaip tautinio mentaliteto, kultūros dalis, propagandos spaudžiama betonu. Sumenko medinės architektūros populiarumas, sykiu - ir tradicijos.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, medis sugrįžo, bet specialistų, gebančių dirbti su šia gyva medžiaga, stinga ir šiuo metu.

„Jei šiuolaikine architektūra laikysime pastatus, sukurtus per pastaruosius du su puse dešimtmečio, tai dalis medinės architektūros yra balansuojanti, o kartais ir peržengianti kičo ribą, kur nemotyvuotai naudojami įvairūs drožiniai, tiesmukai imituojamas etnografinis stilius. Kalbant apie profesionalią medinę architektūrą, joje vyrauja šiuolaikinė estetika. Medis yra laikomas brangesne statybos medžiaga, labai didelis dėmesys skiriamas ir medienos kokybei, ir projekto įgyvendinimui - statybos kokybei, detalėms“

Architektai medį įprastai renkasi projektuodami pastatus gamtinėje teritorijoje arba kitų medinių pastatų aplinkoje. Ne mažiau svarbus šiuolaikinės medinės architektūros bruožas - medį naudoti ten, kur jis matomas, bet ne pagrindinėms konstrukcijoms.

Lietuviai ypač mėgsta rąstinius namus, bet prognozuojama, kad nauji energinio efektyvumo reikalavimai dar labiau išretins juos besistatančiųjų gretas.

Pasiekti rąstiniame name netrukus įsigaliosiančią A energinio efektyvumo klasę - ypač sudėtinga, kai kurių specialistų įsitikinimu - net neįmanoma.

Aplinkos ministerijos (AM) Statybos normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas stebisi rąstinių namų statytojų idėja naujai statomus rąstinius namus priskirti paveldui. Tokios praktikos, tvirtino pašnekovas, netaiko nė viena šalis.

AM atstovas patikslino, kad Norvegijoje energinio naudingumo reikalavimai netaikomi tik vasarnamiams arba mažesniam nei 50 kvadratinių metrų ploto būstui.

T. „Rąstinė konstrukcija kokybiška, niekas nesiginčija, tačiau siekiant aukštesnio energinio efektyvumo būtinos papildomos technologijos - apšiltinimas, sandarumo užtikrinimas ir pan. Neapšiltinti rąstiniai pastatai jau prieš dešimtmetį neatitiko energinio naudingumo reikalavimų - tuomet galiojo energinio efektyvumo C klasė. Teisės aktuose jau tada buvo numatyti sienų šiluminės varžos, sandarumo reikalavimai - rąstai be papildomos termoizoliacijos jų neatitiko“, - aiškino AM atstovas.

Kauno technologijos universiteto Medienos technologijos katedros vedėjas doc. dr. Antanas Baltrušaitis, kalbėdamas apie rąstinius namus, pabrėžė jiems būdingą šilumos masės efektą.

Rąstiniame name dienos metu akumuliuojama šiluma naktį pamažu išspinduliuojama. Mokslininkas pristatė JAV atliktą bandymą, kai buvo lyginami vienodą sienų šilumos varžą turintys karkasiniai, mūriniai ir rąstiniai namai. Pastatuose metus buvo palaikoma vienoda temperatūra. Paaiškėjo, kad šilumos sąnaudos rąstiniame name palyginti su kitais buvo 30 proc.

Siekiant aukštesnės energinio efektyvumo klasės, anot A. Baltrušaičio, svarbu užtikrinti pastato sandarumą, atsižvelgti į sienos storį, klimato zoną, vyraujančią temperatūrą.

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos (NPNA) direktoriaus Aido Vaičiulio žiniomis, Norvegijoje nuo 2010 metų nebevertinamas rąstinių namų energinis efektyvumas.

A. „Laikantis nuo 2012 metų galiojančių sienų šilumos varžos reikalavimų, rąstus reikėtų pjauti iš natūraliai gamtoje, pavyzdžiui, Kanadoje, augančių didelės apimties kamienų, juos klijuoti, o vieno rąsto storis turėtų siekti iki dviejų metrų.

„Rąstiniai namai išliks kaip vasarnamiai, nes gyvenamosios paskirties pastatuose energinius reikalavimus būtina atitikti ne dėl uždedamos varnelės, bet dėl to, kad būtų taupoma energija

Norvegijoje ką tik patvirtintas naujas standartas, prilygstantis „Passivhaus“ standartui, čia aiškiai išdėstytas pastatų vertinimas atsižvelgiant į klimato zonas.

Medis - ekologiška, natūrali, tvirta ir laiko išbandymus atlaikiusi statybinė medžiaga, todėl šiuo metu yra labai madinga. Ir nors daug kam individualūs namai asocijuojasi su tvirtu mūru, vis labiau populiarėja mediniai karkasiniai, skydiniai ir rąstiniai namai. Medis - puiki statybinė medžiaga, užtikrinanti gerą gyvenimo kokybę.

Rąstinių namų statybos etapai.

tags: #rastiniu #gyvenamuju #namu #statyba