Besikeičiančios Europos Sąjungos direktyvos paskatino naujų, griežtesnių reikalavimų atsiradimą statybos sektoriuje, kurie yra nukreipti į energijos taupymą ir aplinkosaugą. Pokyčiai nulėmė, kad nuo 2016 metų lapkričio 1 dienos namų statyboms buvo pradėti taikyti nauji energinio efektyvumo standartai: dabar namai turi būti A energetinio efektyvumo. Ateityje planuojama dar labiau sugriežtinti šiuos reikalavimus ir taip kurti vis natūralesnę aplinką gyvenimui.
Tačiau, kaip šie reikalavimai paveikė tradicinius rąstinius namus, kurie lietuviams visada buvo brangūs? Ar vis dar galime statyti tokius namus, ir kaip užtikrinti, kad jie atitiktų griežtus standartus? Šiame straipsnyje aptarsime rąstinių namų pridavimo reikalavimus Lietuvoje, statybos leidimus, apšiltinimo būdus ir perspektyvas.
Energinio Naudingumo Reikalavimai Rąstiniams Namams
Aplinkos ministerijos Statybos normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas teigia, jog šiuo metu teikiant būsto projektą statybos leidimą gauti, jau turi būti numatyta jo būsima energinė klasė. Tai apsunkina galimybes bandyti kaip nors „priduoti“ pastatytą neefektyvų būstą, šiuo atveju - rąstinį namą, jei planuojama jame nuolat gyventi.
Šiemet visi naujai statomi pastatai turi atitikti B klasę. O 2016-aisiais - A klasę ir, T. Baranausko teigimu, kiekvienais metais energinio naudingumo reikalavimai tik griežtės, tai būsimas statinys turi atitikti tuos reikalavimus, kurie galiojo statybos leidimo išdavimo metu.
Rąstiniai namai turi skirtingus energinio efektyvumo lygius, priklausomai nuo statymo, pastato apšiltinimo, sudėtų langų. Žinoma, kad kuo namo energinis efektyvumas aukštesnis, tuo namas yra pasyvesnis, taigi jo šildymui reikalingos minimalios energijos sąnaudos. Mūriniai ir rąstiniai namai pagal energinį efektyvumą skirstomi nuo A++ (aukščiausias lygis) iki G (žemiausias lygis).
Medinių namų gamintojų asociacijos vadovas Tomas Braškys teigia, jog kai kurie klientai, išgirdę apie galimus sunkumus įteisinant statinį, rąstinio namo idėjos atsisako. Tačiau jis pabrėžia, kad išeitys vis dar yra:
- Statyti neapšiltintą rąstinį namą pagal numatytas išimtis - mažesnio ploto (iki 50 kv. metrų) arba vasarnamį.
- Šiltinti tuos namus pagal ES reikalavimus.
„Jei naujai pastatytas namas neatitinka keliamų energinio naudingumo reikalavimų, gali būti sustabdytos jo įteisinimo procedūros, - perspėja T. Baranauskas. Tačiau jis priduria, jog pareigūnai tikrina daugiau pramoninius, gamybinius pastatus - į individualius namus reidų niekas neorganizuoja, tačiau jei būtų išsiaiškinta, jog pastatas naudojamas ne pagal paskirtį. Tikrai sunku sukontroliuoti, ar name gyvenama nuolat, ir specialiai tai nebus tikrinama. Jei žmogus neturi sąmoningumo, kad vis tik reikėtų laikytis taisyklių... Juk reikalavimai sukurti ne tam, kad mums visiems būtų sudėtingiau ir kad kas nors trukdytų pasistatyti namą.
Išimtys ir Apribojimai
Yra kelios išimtys pastatų, kuriems energinio efektyvumo reikalavimai apskritai negalioja, ir kultūros paveldo objektai - viena iš jų. Tačiau Aplinkos ministerijos specialistas pabrėžė, jog rąstiniai namai ten statomi nebent kaip vasaros rezidencijos arba mažesni nei 50 kvadratinių metrų būstai.
T. Baranauskas nutraukė rąstinukų gerbėjų viltis: „Nauji pastatai negali būti priskiriami kultūros paveldui. Paveldas - tai visi tie namai, kurie stovi Rumšiškėse, Liaudies buities muziejuje. Pati paveldo sąvoka prieštarauja naujų pastatų įtraukimui į šią kategoriją. Paveldas gali būti įgūdžiai, žinios kaip pastatyti rąstinį namą, pati statybos technologija“.
Rąstinių Namų Apšiltinimo Būdai
Kaip dažniausiai šiltinami tokie namai? T. Braškys sako, jog tai - vienas iš variantų. Kiti numatytą apšiltinimą taip ir palieka tik namo projekte. Kad kas nors iš tokių gyventojų būtų gavęs baudą, anot T. Braškys, nėra girdėjęs.
Kalbėdamas apie papildomas sąnaudas šiltinant rąstinius namus, Medinių namų gamintojų asociacijos atstovas pastebi, kad be šiltinimo medžiagų turės būti dar kokia nors apdaila. Taigi kainuos akmens vata, karkasas jai tvirtinti, plėvelė ir namo apkalimas dailylentėmis iš išorės, dažymo darbai. „Išeina visai nemažai“, - reziumuoja T. Braškys.
Yra ir kitas sprendimas - padidintos šiluminės varžos rąstinis profilis. Tai tiesiog klijuoto tašo rąstas. Iš išorės ir iš vidaus dedamas tašas, o per vidurį frezuojami specialūs grioveliai. Tuomet susidaro oro tarpai. Jie padidina rąsto varžą. Jei 22 cm skersmens rąsto varža yra apie 2 m K/W, tai rąsto su oro tarpais bus apie 3 m K/W. Taigi statant iš tokių rąstų, apšiltinus gerai stogą, pamatą, tikėtina, kad tuos reikalavimus dar galima atitikti.
Vyras taip pat pasakoja, jog rastas turi tam tikrą akumuliavimo principą: žiemą saulei pašildžius jis sukaupia šilumą, atšalus - atiduoda šią šilumą į vidų. Kitas aspektas - rąstas taip pat yra hidrofobiška medžiaga, jis analogiškai kaupia ir atiduoda drėgmę. Todėl vasarą tokiuose namuose - vėsu ir gaivu, žiemą - nesausa, kaip būna mūriniuose. Žinoma, ES nuostatų kūrėjams šios savybės nelabai rūpi.
„Ir pats pojūtis skirtingas prisilietus prie plytos ir prie rąsto. Intertiškos medžiagos visada bus šaltos. Jas ir įšildyti sudėtingiau. Prie medžio žiemą prisilietus niekada nebus šalta“, - sakė T. Braškys.
Statybos Leidimai ir Projekto Reikalavimai
Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas:
- kultūros paveldo objekto teritoriją,
- kultūros paveldo objekto apsaugos zoną,
- kultūros paveldo vietovę,
- kurortą,
- Kuršių neriją,
- magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas:
- miestą,
- konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją,
- kultūros paveldo objekto teritoriją,
- kultūros paveldo objekto apsaugos zoną,
- kultūros paveldo vietovę,
- gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną,
- magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Būtina atkreipti dėmesį!
Energiniai reikalavimai taikomi tokie, kurie galioja tuo metu, kai gaunamas statybos leidimas. Šiuo metu taikomi A+ energinės klasės reikalavimai, o nuo 2021-01-01 bus taikomi A++ energinės klasės reikalavimai. Visiems gyvenamiesiems namams, nepriklausomai nuo dydžio ar tipo, reikalingas projektas ir leidimas (o projektas turi atitikti tuo metu galiojančius teisės aktus).
Parama ir Kompensacijos
Parama išmokama po namo modernizavimo. Atlikus numatytus namo atnaujinimo darbus bei gavus B ar aukštesnės klasės namo energinio naudingumo sertifikatą reikės užpildyti išlaidų kompensavimo prašymą.
Finansuojamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, numatytos pastatų energinio naudingumo eksperto sertifikavimo pažymoje (skaičiavimuose):
- Stogo ar perdangos apšiltinimas
- Sienų apšiltinimas
- Pamatų apšiltinimas
- Grindų apšiltinimas
- Durų ir langų keitimas
Būtina sąlyga - įgyvendinus šias priemones po modernizavimo namas turi pasiekti B energinio naudingumo klasę, o skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos turi sumažėti ne mažiau kaip 40 %, palyginus su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki namo atnaujinimo.
Kompensacijos dydis apskaičiuojamas naudingą namo plotą padauginus iš fiksuoto 75 Eur/kv. m. dydžio. Maksimali kompensacinė išmoka gyvenamajam namui (pagal unikalų namo Nr.) bei pareiškėjui (pagal asmens kodą) - 14 500 Eur.
Saulės Elektrinės ir Kaupimo Įrenginiai
Fiziniams asmenims yra galimybė įsirengti saulės elektrines ir kaupimo įrenginius namų ūkiuose. Saulės moduliai ir įtampos keitikliai (inverteriai) turi atitikti Europos Sąjungos standartus, įskaitant ekologinius ženklus, energijos duomenų etiketes ir kitas Europos Sąjungos standartizacijos įstaigų nustatytas techninių normatyvų sistemas.
Dotacija skiriama už 5 kW įrengtosios galios įsigytą ir įrengtą elektrinę ir 10 kWh talpos įsigytą ir įrengtą elektros energijos kaupimo įrenginį. Elektros vartojimo objekto unikalus numeris, prie kurio elektros įvado bus prijungta su dotacija įrengta saulės elektrinė ir elektros energijos kaupimo įrenginys, bus vartojama elektrinė pagaminta ir kaupimo įrenginyje sukaupta elektros energija.
B Klasės Namo Reikalavimai
Norint, kad gyvenamasis namas atitiktų B energinio naudingumo klasę, reikia atlikti tam tikrus darbus. Pavyzdžiui, siūloma silikatinio mūro sienas šiltinti putų polistirolu Termoporas EPS 70 (10 cm storio sluoksniu). Cokolinė pamato dalis šiltinama Polistireno plokštėmis Geoporas 100 (apšiltinimo storis 100 mm). Šaltų palėpių zonoje esanti perdanga papildomai šiltinama 30 cm akmens vata.
Taip pat svarbu pakeisti langus į tuos, kurie turi 3 stiklų paketą, ir pasirūpinti lauko durų keitimu į plastikines duris su trijų stiklų paketu ir 44 mm termo plokšte. Visose pirmo aukšto patalpose esamą betono ir keramikinių plytelių dangą planuojama išardyti ir šiuos grindų plotus šiltinti polistirenu Termoporas EPS 80.
Skirtumai Tarp Gyvenamojo Namo ir Vasarnamio Reikalavimų
Pagrindinis skirtumas tarp reikalavimų, skirtų gyvenamojo namo statybai, nuo reikalavimų vasarnamio statyboms yra ploto ribojimas ir šiluminė varža. Jei planuojate statyti nedidelį rąstinį namą, svarbu apsvarstyti, ar apsimoka jį daryti gyvenamuoju, atsižvelgiant į visus reikalavimus ir sąnaudas.
Jei namas projektuojamas kaip pagrindinis gyvenamasis namas, jis turi atitikti visas normas ir taisykles, kad būtų galima priduoti registrų centrui kaip gyvenamąjį namą, o ne vasarnamį. Rąstų storis turi būti pakankamas, kad atitiktų šiluminės varžos reikalavimus.
Statant rąstinį namą iš 20 cm storio pušinių rąstų bei nedarant apšiltinimo nei iš lauko nei iš vidaus, gali kilti rūpesčių su namo pridavimu. Todėl svarbu iš anksto pasikonsultuoti su specialistais ir įvertinti visus galimus variantus.
Apibendrinimas
Rąstinio namo statyba Lietuvoje reikalauja atidžiai įvertinti naujausius ES energinio naudingumo reikalavimus. Nors tai gali atrodyti kaip iššūkis, yra įvairių būdų, kaip užtikrinti, kad jūsų namas atitiktų standartus, įskaitant apšiltinimo sprendimus ir alternatyvius rąstų profilius. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į statybos leidimus ir galimas paramos programas, kurios gali padėti sumažinti statybos sąnaudas.
Nepamirškite, kad tinkamas projektavimas ir visų statybos proceso dalyvių bendradarbiavimas yra esminiai norint sėkmingai įgyvendinti rąstinio namo statybos projektą.
tags: #rastinio #namo #pridavimas