Sodo Sklypo Ir Namelio Registravimo Deklaracija Lietuvoje

Sodo nameliai Lietuvoje tampa ne tik laikinomis poilsio vietomis, bet ir nuolatine gyvenamąja erdve. Tačiau net ir nedidelis sodo namelis turi atitikti tam tikrus teisinius reikalavimus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai įregistruoti sodo sklypą ir namelį, kokie dokumentai reikalingi ir kokie teisiniai aspektai svarbūs.

Sodo Namelio Teisiniai Aspektai

Statybos Leidimas

Pagal galiojantį Statybos įstatymą, leidimas sodo namelio statybai nereikalingas, jei jis nepriskiriamas prie neypatingų ar ypatingų statinių. Paprastai leidimo nereikia, kai pastatas yra nesudėtingas, vienbutis, neviršijantis 80 kv. m. Svarbu ir tai, kad sklypas būtų sodo ar kolektyvinio sodo paskirties, nes miesto teritorijose net ir nedideli pastatai gali reikalauti leidimų.

Jeigu sodo namelis viršija leistinus dydžius, planuojama jį naudoti kaip gyvenamąjį būstą arba statomas mieste - tuomet reikia parengti techninį projektą ir gauti statybos leidimą. Tai jau laikoma pilna statyba, todėl be projekto derinimo su savivaldybe ir kitomis institucijomis pradėti darbus draudžiama.

Registracija Registrų Centre

Net jei leidimas nereikalingas - kiekvieną sodo namelį būtina įregistruoti Registrų centre. Tai daroma pateikiant statinio aprašą, brėžinius ir, jei reikia, papildomą informaciją apie žemės sklypą.

Jeigu sodo namelis buvo pastatytas anksčiau, bet nebuvo įteisintas - pirmiausia reikės atlikti statinio matavimus ir parengti dokumentaciją. Jei pastatas iškilo po 1992 metų be leidimo, įteisinimui taikoma neteisėtos statybos procedūra pagal Statybos įstatymo 40 straipsnį.

Jei sklypas netinkamos paskirties arba pastatas viršija leistinus dydžius - įteisinimas gali būti atmestas.

Jeigu sodo namelis yra didesnis nei 80 kv. m, naudojamas gyvenimui ar buvo statomas su leidimu, tuomet po statybų būtina atlikti užbaigimo procedūras. Tai reiškia, kad reikia pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą, dažnai ir energinio naudingumo sertifikatą bei atlikti kadastrinius matavimus.

Nekilnojamojo turto teisės specialistė Gabrielė atkreipia dėmesį, kad nuo 2021 metų įsigaliojo sugriežtintos neteisėtų statybų įteisinimo sąlygos.

Nors dokumentų tvarkymas gali pasirodyti varginantis - tai ilgainiui atsiperka. Įteisintas sodo namelis padidina sklypo vertę, leidžia be rūpesčių jį parduoti, įkeisti bankui ar naudoti kaip oficialų gyvenamąjį būstą.

Kaip Įregistruoti Sodo Namelį: Žingsnis Po Žingsnio

Norint įregistruoti sodo namelį, reikia atlikti kelis svarbius žingsnius:

• Statinio kadastro bylos parengimas: Kreipkitės į matininkus, kad jie parengtų statinio kadastro bylą.
• Žemės sklypo atnaujintų duomenų bylos parengimas: Užtikrinkite, kad žemės sklypo duomenys būtų atnaujinti.
• Statybos užbaigimo deklaracijos pateikimas: Užpildykite ir pateikite statybos užbaigimo deklaraciją.
• Registracija Registrų Centre: Su visais reikalingais dokumentais kreipkitės į Registrų centrą.

Statiniams, pastatytiems iki 1991-07-25, taikoma lengvata.

Svarbu: Pastatas turi būti užneštas žemės sklypo plane ir neturi stovėti arčiau kaip 3 m iki kaimyninio sklypo ribos.

Sodo Namo Paskirtis ir Reikalavimai

Oficiali sodo namo paskirtis, kai jo gyvenamasis plotas neviršija 80 m² (neskaičiuojant rūsio, jei toks yra, ploto), o aukštis ne didesnis kaip 8,5 m, yra poilsinė. Žinoma, niekas nedraudžia pastato apšiltinti ir gyventi jame ištisus metus.

Patrauklu tai, kad sodo namui nereikalingas statinio projektas, kvalifikuotas statybų vadovas, leidimas statyboms bei nustatyta tvarka vykdoma statybų techninė priežiūra.

Ne aukštesnis kaip 8,5 m sodo namas ar namelis (taip pat ir kitokios paskirties pastatai) turi būti statomi mažiausiai 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Šis atstumas matuojamas nuo labiausiai atsikišusių pastato dalių - karnizų, balkonų, turėklų ir t. t.

Sodo namui nėra taikomi jokie energetiniai reikalavimai, t. y. nebūtina A+ klasė, kadangi tai nėra gyvenamasis statinys. Negyvenamu jis laikomas, jei jame nebus gyvenama ilgiau nei 4 mėnesius per metus.

Visos reikalingos bylos bei deklaracija Registrų centrui tvarkoma jau pastačius namą. Užbaigus statinį pas matininkus reikia užsakyti kadastrinę pastato bylą, pakoreguoti sklypo kadastrinius matavimus (juose privalo atsirasti sodo namas) ir tada viskas užregistruojama Registrų centre.

Sodo Sklypo Paskirties Keitimas

Sodo paskirties žemė Lietuvoje paprastai naudojama poilsiui, sodininkystei ir rekreacijai. Tačiau vis dažniau kyla klausimas, ar galima statyti gyvenamąjį namą sodo sklype.

Siekiant statyti gyvenamąjį namą sodo paskirties sklype, būtina atlikti žemės paskirties pakeitimą, nes sodo paskirties žemėje pagal teisės aktus galima statyti tik mažos apimties statinius, skirtus poilsiui (pvz., sodo namelius, pirtis, tvartus). Paskirties pakeitimas dažniausiai reikalauja savivaldybės leidimo.

Po paskirties keitimo reikalingas statybos leidimas. Tai leidimas, kuris suteikiamas tik tada, kai parengtas statinio projektas, atitinkantis vietos teritorijų planavimo dokumentus.

Sodo paskirties žemės sklypai dažnai būna nutolę nuo pagrindinių komunalinių paslaugų, todėl vienas svarbiausių aspektų, į kurį reikės atsižvelgti, yra prieiga prie infrastruktūros. Tai apima elektros tiekimą, vandens tiekimą ir kanalizaciją. Be to, svarbu įvertinti ir prieigos kelius.

Pagal naujausius teisės aktus, kurie įsigaliojo 2025 m., nereikalingas statybos leidimas sodo namui, kurio plotas neviršija 50 kv. m.

Poilsio paskirties sodo nameliai - nekeičiant sklypo paskirties, gyvenamosios vietos deklaracija negali būti atlikta sodo name, nes šis statinys, nors ir tinkamas poilsiui, nėra pritaikytas nuolatiniam gyvenimui.

Gyvenamosios vietos deklaravimas įmanomas tik gyvenamajame name - kad būtų galima deklaruoti gyvenamąją vietą, būtina statyti gyvenamąjį namą sodo paskirties sklype, ir tokio objekto statybos reikalauja paskirties keitimo į gyvenamąją.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimas Sodo Namuose

Vis daugiau žmonių Lietuvoje svarsto galimybę gyventi sodo namuose. Tačiau, ar galima juose deklaruoti gyvenamąją vietą? Šiame straipsnyje aptarsime teisinius aspektus, reikalavimus ir procedūras, susijusias su gyvenamosios vietos deklaravimu sodo namuose.

Persikėlimas į naują šalį ar tiesiog gyvenamosios vietos pakeitimas apima daugybę formalumų, o gyvenamosios vietos deklaravimas yra vienas iš svarbiausių aspektų. Nesvarbu, ar esate Lietuvos pilietis, ar užsienietis, kiekvienas, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju, turi pranešti vietos valdžiai apie savo gyvenamąją vietą ir informuoti apie jos pasikeitimus.

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra daugiau nei formalumas - tai esminis žingsnis, atveriantis prieigą prie viešųjų paslaugų: nuo sveikatos priežiūros ir socialinių išmokų iki teisės balsuoti vietos rinkimuose ir leisti vaikus į mokyklą ar darželį.

Kas Turi Deklaruoti Savo Gyvenamąją Vietą?

• Lietuvos Respublikos piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate daugiau nei 183 dienas per metus arba keičiate gyvenamąją vietą.
• ES/EEE piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate ilgiau nei tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje ir turite teisės laikinai gyventi pažymėjimą.
• Ne ES/EEE piliečiai: Jei turite leidimą gyventi Lietuvoje ir čia gyvenate arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Užsieniečių Gyvenamosios Vietos Deklaravimas

Informaciją apie gyvenamąją vietą reikia nurodyti pildant prašymą gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir pateikti Migracijos departamentui. Tokiu atveju gyvenamoji vieta bus deklaruota per vizitą Migracijos departamente papildomai pateikus reikiamus dokumentus.

Jau turintys leidimą gyventi Lietuvoje, gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba ją pakeisti savo seniūnijoje per vieną mėnesį nuo leidimo gavimo.

SVARBU: Užsieniečiai, turintys ilgalaikę vizą, gyvenamosios vietos deklaruoti negali.

Savininko Sutikimas

Jei norite deklaruoti gyvenamąją vietą jums nepriklausančiose patalpose, būtinas savininko sutikimas. Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį.

Tokiu atveju, gyvenamosios vietos deklaracija galioja sutartyje nurodytu laikotarpiu ir jam pasibaigus yra automatiškai nutraukiama. Kitu atveju, reikės pateikti raštišką savininko leidimą. Leidimas gali būti duodamas savininkui atvykus į seniūniją ir pasirašius sutikimo formą, pateikus notariškai patvirtintą savininko sutikimą arba pateikus oficialią nuomos sutartį.

Deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, atskiro būsto savininko sutikimo nereikia - vaikai deklaruojami su vienu iš tėvų.

Užsienietis atvykstantis studijuoti į Lietuvą turi gauti bendrabučio administracijos sutikimą deklaruoti gyvenamąją vietą bendrabučio patalpose.

Išvykimo Deklaravimas

Išvykstant iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, reikia deklaruoti išvykimą. Tai galima padaryti kreipiantis į savo seniūniją.

Sodo Namo Pridavimas: Žingsnis Po Žingsnio

Turite sodo sklypą su statiniu, bet jis vis dar neįregistruotas ar įregistruotas kaip nebaigtas? Tokiu atveju svarbu žinoti, kaip teisingai priduoti sodo namą - tiek teisiniu, tiek techniniu požiūriu.

Kada Būtina Priduoti Sodo Namą?

Pirmas žingsnis - patikrinkite sklypo ir namo statusą.

• Žemės paskirtis - ne mažiau svarbu nei pats namas.
• Ar turite statybos leidimą?
• Statinio statusas: laikinas ar nuolatinis?

Reikalingi Dokumentai Sodo Namo Pridavimui

• Statybos leidimas (jei reikalingas).
• Kadastro duomenų byla.
• Statinio techninių charakteristikų aprašas.
• Deklaracija apie statybos užbaigimą.
• Energinio naudingumo sertifikatas (jei taikoma).

Pridavimo Eiga Per Infostatyba Ir Registrų Centrą

• Statybos užbaigimo deklaracijos pateikimas Infostatyboje.
• Deklaracijos patvirtinimas.

Sodo namelis - tai statinys, kuris dažniausiai statomas sodo bendrijose arba žemės sklypuose, kurių pagrindinė paskirtis - rekreacinė arba žemės ūkio. Svarbu: jeigu statinys pastatytas teisėtai, bet dar neįregistruotas, galima jį priduoti be didelių kliūčių.

Prieš pildant bet kokią deklaraciją ar rengiant dokumentus sodo namo pridavimui, pirmiausia reikia išsiaiškinti sklypo ir statinio teisinę padėtį.

Didžioji dauguma sodo namų yra pastatyti sodo bendrijose arba žemės ūkio paskirties sklypuose, kurių pagrindinė paskirtis - rekreacija arba sodininkystė. Jeigu sodo namas statytas po 2017 m. ir jo plotas viršija 80 m² arba yra su inžineriniais tinklais, tikėtina, kad jam reikėjo statybos leidimo.

Kai kurie sodo namai yra laikomi laikinais statiniais (pvz., modulinės konstrukcijos, mažo ploto pastatai be pamatų).

Kai jau aišku, kad statinys yra teisėtas ir tinkamas registruoti, metas pasiruošti dokumentus. Dokumentų sąrašas gali kiek skirtis priklausomai nuo statinio ploto, statybos datos, sklypo paskirties bei to, ar reikėjo statybos leidimo. Jeigu namas buvo statytas laikotarpiu, kai jam reikėjo leidimo - jis turi būti gautas. Be šios bylos Registrų centras nepriims objekto registracijai.

Tai oficialus dokumentas, kuriuo statytojas patvirtina, kad statinys baigtas statyti, atitinka projektą ar teisės aktus. Pateikiama per Infostatyba.lt sistemą. Jį išduoda kvalifikuotas vertintojas, įvertinęs sienų, langų, stogo, šildymo sistemos parametrus.

Kai visi reikalingi dokumentai paruošti, sodo namo pridavimo procedūra vykdoma dviem etapais: pirmiausia per Infostatyba.lt sistemą, o tuomet - per Registrų centro savitarną.

Kai forma užpildyta ir dokumentai pridėti, pateikite deklaraciją.

Infostatybos administratoriai peržiūri deklaraciją ir jos priedus. Jei kažko trūksta arba yra klaidų (pvz., neatitikimas tarp bylos ir faktinių duomenų) - deklaracija bus atmesta su komentaru, ką pataisyti.

Sodo namų pridavimas atrodo paprastesnis nei gyvenamųjų namų, tačiau būtent čia pasitaiko daugiausia klaidų, ypač kai statiniai pastatyti seniai, keletą kartų rekonstruoti ar statyti be aiškaus projekto.

Daugelis sodo namų statyti be statybos leidimo, vadovaujantis tuo, kad „mažas plotas, todėl leidimo nereikia“. - leidimas gali būti būtinas.

Sprendimas: pasitikrinkite, ar leidimas buvo būtinas jūsų atveju. Jei ne - teikite deklaraciją.

Kai kurie sodo sklypai vis dar registruoti su netiksliu ar seniai neatnaujintu naudojimo būdu. Sprendimas: prieš priduodant statinį pasitikrinkite sklypo paskirtį ir naudojimo būdą Registrų centro išraše.

Ypač dažnai pasitaiko, kad sodo namas stovi ne toje vietoje, kaip nurodyta projekte, ar yra perstumtas arčiau kaimyno ribos, nei leidžiama.

Jeigu planuojate priduoti sodo namą, bet nežinote, nuo ko pradėti, kokių dokumentų reikia ar ar leidimas tikrai buvo būtinas - kreipkitės į specialistus.

Gyventojų Pajamų Mokestis Parduodant Sodo Sklypą

Jei nuo sodo įsigijimo dienos yra praėję daugiau nei 10 metų, gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikia.

Jei nuo sodo įgijimo dienos nepraėję 10 metų, 15 proc. gyventojų pajamų mokestį reikės sumokėti nuo turto pardavimo kainos ir įgijimo kainos (vertės) skirtumo, t.y., nustatant sumą, nuo kurios reikia apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį, iš turto pardavimo kainos reikia atimti to turto įsigijimo kainą ir su to turto pardavimu susijusias išlaidas (pvz., išlaidas notarui, Registrų centrui).

Pavyzdžiui:

• Sodo sklypas įgytas 2010 m. pirkimo būdu, už sodo sklypą buvo mokėta 10000 Lt (atitinka 2896 Eur). 2018 m. sodo sklypą parduodate už 10000 Eur. Nuo skirtumo, susidariusio iš pardavimo kainos atėmus pirkimo kainą, valstybei reikės sumokėti 15 proc. mokestį.
• Sodo sklypą paveldėjote po giminaičio mirties 2015 m. Paveldėjimo teisės liudijime sodo sklypo vertė nurodyta 5000 Eur. 2018 m. parduodate sodo sklypą už 10000 Eur. Nuo skirtumo, susidariusio iš padavimo kainos atėmus sklypo vertę paveldėjimo metu, valstybei mokėsite 15 proc.

Gyventojų pajamų mokestį reikia sumokėti pasibaigus mokestiniams metams, iki kitų metų gegužės 1 d., pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją. T.y. mokestis mokamas už praėjusius metus: jei turtas parduotas 2018 m., ir kyla prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį, tai pajamas deklaruoti ir mokestį sumokėti reikia 2019 m.

Gyvenamosios Vietos Nedeklaravusių Asmenų Apskaita

Į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų (toliau - GVNA) apskaitą gali būti įtraukiamas gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravęs asmuo, kuris tos savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise neturi patalpos ar pastato, ar kitos teisės naudotis patalpa ar pastatu ir kuris dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena.

Dėl įtraukimo į GVNA apskaitą asmuo turi kreiptis į tą seniūniją, kurios teritorijoje gyvena.

Prašymas įtraukti į GVNA apskaitą pateikiamas seniūnijai, kurios teritorijoje asmuo gyvena.

Į GVNA apskaitą asmenys įtraukiami jiems tiesiogiai atvykus į seniūniją.

Lietuvos sodininkų draugija pastaruoju metu gauna nemažai užklausų dėl sodo namų, vienbučių gyvenamųjų namų statybų soduose bei klausia, kaip deklaruoti pradėtas statybas, jei nuo 2024 m. lapkričio 1 d. keisis aukščio ir ploto reglamentavimas.

Kaip interpretuoti Įstatymo 6 str. 9 d. ir 10 d.? Kokių veiksmų turi imtis sodų sklypų savininkai, pradėję statyti gyvenamuosius vienbučius namus ar sodo namus pagal dabartinius reikalavimus iki 2024 m.? Ar sodų sklypų savininkams iki 2024 m. lapkričio 1 d. pradėjusiems statyti vienbučius gyvenamus namus ar sodo namus bus leidžiama baigti statybas pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, jeigu taip, tai koks terminas nustatomas statybų užbaigimai po 2024 m.?

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau - STR 1.01.03:2017) (redakcija (2024-06-15 - 2024-10-31)) 2 lentelės „Nesudėtingi statiniai“ 1 punkte nustatyta, kad gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatas, kurio didžiausias aukšis iki 8,5 m ir didžiausias plotas 80 m2, yra II gr. STR 1.01.03:2017 (redakcija (2024-06-15 - 2024-10-31)) 2 lentelės „Nesudėtingi statiniai“ 4 punkte nustatyta, kad sodo namai, kurių didžiausias aukšis iki 8,5 m ir didžiausias plotas 80 m2, yra I gr. nesudėtingas statinys, kurio didžiausias aukštis 5 m. ir didžiausias bendras plotas 50 m2 yra II gr. STR 1.01.03:2017 (redakcija nuo 2024-11-01) 5 priedo 2 lentelės 1.1 papunktyje nustatyta, kad vienbučių paskirties pastatai, dvibučių paskirties pastatai, kurio dižiausias aukštis 5 m. ir didžiausias bendras plotas 50 m2 yra II gr. STR 1.01.03:2017 (redakcija nuo 2024-11-01) 5 priedo 2 lentelės 2.3 papunktyje nustatyta, kad sodo namas, kurio dižiausias aukštis 5 m. ir didžiausias bendras plotas 50 m2 yra II gr.

Pažymime, kad STR 1.01.03:2017 nauja redakcija įsigalios 2024-11-01. Taigi tarp šiuo metu galiojančio STR 1.01.03:2017 ir Sodininkų bendrijų įstatymo neatitikimų nėra.

Taip pat pažymime, kad STR 1.01.03:2017 (redakcija nuo 2024-11-01) 5 priedo 2 lentelėje nustatyti reikalavimai nesudėtingiesiems statiniams. Sodininkų bendrijų įstatyme nėra nurodyta, kad sodo sklype galima statyti tik nesudėtingąjį statinį - gyvenamąjį namą, taigi gyvenamasis namas gali būti ir neypatingas statinys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-701/2024 nurodyta, kad „ Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, kad turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytais momentais. Kitoks aiškinimas suponuotų lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 65 punktas). Atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką statinio statybos teisėtumas nustatomas pagal statybos pradžios laikotarpiu galiojusius teisės aktus.

Todėl iki 2024-11-01 pradėjus sodo namo, kurio bendras plotas iki 80 m2 statybą ar rekonstravimą, statybos leidimo privalomumas nustatomas pagal statybos pradžios teisės aktus, t. y. Statybos pradžią patvirtinantys dokumentai nesudėtingiems statiniams nėra reglamentuoti.

Inspekcijos nuomone, nesudėtingojo statinio statybos pradžią gali patvirtinti Statybos įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje numatyta pažyma: “2. Nebaigtas statyti ar rekonstruoti nesudėtingasis statinys (išskyrus atvejį, kai jis rekonstruojamas į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį) ir daiktinės teisės į jį statytojo (užsakovo) pageidavimu gali būti įregistruojami Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti nesudėtingojo statinio statybą pagrindu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka“.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. D1-283 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris įsigalios nuo 2024 m. lapkričio 1 d. 2.5papunktyje nustatyta, kad iki 2024 m. lapkričio 1 d. pradėta statinio statyba, kai nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, užbaigiama, kadastro duomenų byla parengiama ir užregistruojama Nekilnojamojo turto registre pagal 2024 m. spalio 31 d.

tags: #kokia #reikaling #deklaracija #registruojant #sodo #sklypa