Utena, įsikūrusi prie svarbaus kelio Kaunas-Daugpilis, nuo seno buvo svarbi gyvenvietė. Šiame straipsnyje apžvelgsime Utenos apskrities istoriją, ypatingą dėmesį skirdami augaliniams namams ir jų raidai.
Utenos apskrities žemėlapis
Utenos Miesto Raida
Utena augo, keitėsi ir gražėjo, nuo negrįstų, sunkiai pereinamų gatvių pereidama prie išgrįstų, apsodintų medžiais ir apšviestų. Miesto centras buvo pilnas žmonių, turgūs vykdavo keliose aikštėse pakaitomis, klestėjo prekyba.
Pirmasis Nepriklausomybės Dešimtmetis
Per pirmąjį dešimtmetį nuo Nepriklausomybės paskelbimo Utenoje daug įkurta, įsteigta, pastatyta, pakeista: mieste įsteigta taupomoji-skolinamoji kasa, suorganizuota Žemės ūkio draugija, atidarytas Ūkio banko skyrius, Lietuvos banko skyrius, įsteigtos Lietuvos ūkininkų sąjungos smulkaus kredito, gaisrininkų draugijos, žemės ūkio kooperatyvas, Nepriklausomybės karų kariai savanoriai gavo žemės, įkurta meteorologijos stotis, J. Basanavičiaus gatvėje pastatyta pieninė, užveistas miesto sodas, iki 1928 m. mieste pastatyti 139 namai, iš jų 6 mūriniai.
Švietimas ir Kultūra
Daug pokyčių įvyko švietimo srityje: kaimuose ir miesteliuose kūrėsi pradžios mokyklos, progimnazija buvo perkelta į Balsevičiaus dvaro rūmus (po žemės reformos dvaro sodyba buvo atiduota „Saulės“ draugijai). Čia įsikūrė vyresnės klasės, o kitos dirbo netoli rūmų buvusiame mediniame pastate, prie progimnazijos 1923 metais įsteigiami dvejų metų mokytojų kursai (jie veikė iki 1928 metų), finansuojami Švietimo ministerijos, 1926 m. progimnazijai suteiktas gimnazijos statusas. Leista atidaryti septintąją klasę. 1927-1928 mokslo metais mokykla išleido pirmąją abiturientų laidą, ją baigė 21 mokinys. 1929 m. lapkričio 25 d. LR švietimo ministro įsakymu „Saulės“ gimnazija pertvarkyta į valstybinę.
Vietos valdžiai rūpėjo tvarka ir švara, pirkėjų aptarnavimo kokybė, kultūra ir visuomeninis gyvenimas. Nors Utena neturėjo laikraščio (tiesa, laikraštėlius leido gimnazistai, įvairių organizacijų nariai), tačiau knygynuose gyventojai galėjo paskaityti arba nusipirkti periodikos ir knygų, lankytis kino teatre, eiti į viešus vakarus, vaidinti teatre ar dainuoti chore, dalyvauti įvairių draugijų veikloje. Ir eiti į Muziejų! 1929 m. lapkričio 22 d.
Architektūrinis Modernėjimas
Mūriniai Pastatai
Miestelio architektūrinis modernėjimas visų pirma siejasi su mūrine, kelių aukštų pastatų statyba. Tokie pastatai esmingai keitė miestelio vaizdą ir iki šių dienų išliko kaip aiškiai atpažįstami tarpukario ženklai. Vienas iš tokių - 1933 m. iškilę Lietuvos banko rūmai Utenoje. Tai buvo prabangiausias to meto naujas pastatas mieste. Miestovaizdyje itin išsiskyrė tais pačiais metais pastatyti antrosios šaulių rinktinės namai.
Utenos architektūra
Miesto Infrasktruktūra
Prie pirmųjų miesto infrastruktūros tvarkymo darbų priskirtinas elektrinės įrengimas. Kaip nurodo Stasys Bilys savo išsamioje studijoje apie „Pirmąsias elektrines Lietuvoje“ - laikinąją elektrinę mediniame name Ežero gatvėje bendrovė „Šviesa“ sumontavo 1923 m. 1938 m. elektrinė buvo išplėsta, o 1944 m.
Socialiniai Kontrastai
Pasauliniame kontekste modernusis miestas dažnai suvokiamas kaip atsakas į skurdžias ir sudėtingas skurdesniojo sluoksnio miestiečių sąlygas. Utena taip pat nestokojo ryškių socialinių kontrastų. 1936 m. „Lietuvos aide“ išsakytos pastabos puikiai tiktų iliustruoti tekstą apie bet kurį pasaulio miestą, desperatiškai laukiantį modernizacijos.
Tragiški Istoriniai Įvykiai
Okupacijos Metai
Po intensyvių statybų, gatvių tvarkymo darbų, pakeitusių Utenos miesto veidą, amatų, prekybos, ekonomikos klestėjimo, įdomaus kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo antruoju nepriklausomybės dešimtmečiu atėjo 1940-ieji. 1940 m. rudenį nacionalizuotos pramonės įmonės, 24 didesnės krautuvės, suimti pirmieji 20 miesto gyventojų: mokytojų, policininkų, tarnautojų. Utenos miesto burmistras Juozas Bartašius buvo vienas pirmųjų, ištremtų į Sibirą.
Nacistinė Okupacija
1941 m. birželio 26 d. į Uteną įžengė vokiečių kariuomenė. Sovietinę okupaciją pakeitė nacistinė. Didžiausios represijos buvo nukreiptos prieš žydų tautybės žmones. 1941 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos karininkai, inteligentija ir vokiečių okupacijos metais neprarado vilties atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
Sovietinis Laikotarpis
1944 m. liepos 9-10 d. Utenoje jau buvo sovietų kariuomenė. Utena tapo vienu svarbiausių represinių struktūrų centrų kovoje prieš partizanus. 1940-1941 m. iš Utenos rajono į šiaurines ir rytines Rusijos vietoves ištremti 335, išvežti į lagerius 145 gyventojai.
Utenos Kapinių Istorija
Šioje publikacijoje kalbėsime ne apie veikiančias ir ne apie apleistas, o apie išnykusias Utenos kapines. Nedaugelis Utenos gyventojų galėtų pasakyti, kur buvo pirmosios žydų arba rusų kapinės. Ir tai nenuostabu.
Kapinės Prie Dauniškio Ežero
Pačios paslaptingiausios kapinės arba palaidojimo vieta - pušinėlis prie Dauniškio ežero nuo Utenos KC pusės. Netoli nuo šios vietos, dabartinėje Aušros gatvėje, nuo 1929 metų veikė kalėjimas. Šiuo kalėjimu nuo 1944 iki 1954 metų naudojosi ir sovietinis okupacinis režimas. Taigi neatmestina versija, kad čia galėjo būti laidojami NKVD nukankinti Lietuvos piliečiai.
Kapinės Prie Basanavičiaus Gatvės
Ant kalvelės netoli kolegijos stovėjo graži nedidelė cerkvė, kurioje pamaldų metu tilpo apie 100 žmonių. Aplinkui buvo kapinės. Karo pabaigoje čia buvo pradėti laidoti žuvę sovietų kareiviai. Paskui, jau po 1950 metų, karių kapinės buvo perkeltos į jau minėtas dabartinės Užpalių gatvės kapines.
Pirmosios Utenos Žydų Kapinės
Pirmosios septyniolikto-devyniolikto amžiaus žydų kapinės buvo už kelių šimtų metrų nuo dabartinio Laisvės kovų muziejaus, Stoties gatvės rajone. Kapinės buvo sunaikintos sovietmečiu (apie 1962 metus). Yra išlikusi tik nedidelė kalvelė su paminkline lenta ir keli paminkliniai akmenys (macevos).
Senosios Utenos kapinės
Ribnikų Kaimo Kapinės
Ribnikai - nedidelis sentikių kaimas. Kaimo kapinaitės 1962 metais buvo sunaikintos. Galiausiai, 1984 metais išplėtus Utenos miesto ribas, ir pats kaimas išnyko.
Utenos Rajono Dvarai ir Sodybos
Utenos rajone gausu dvarų ir sodybų, turinčių ilgą istoriją ir architektūrinę vertę. Šie objektai yra svarbi kultūros paveldo dalis.
Avižienių Dvaras
Avižienių dvaras, XIX a. turintis vertingą plano struktūrą, stovi kaimo R. Antalgės kelio ir lapuočių alėjos sankryžos P. R. pusėje. V. pusėje išlikęs dvaro tarnų namas (dabar grūdų sandėlis), į V. didelis, 1 aukšto, su pastoge, stačiakampio (41X40,6 m) plano.
Bikūškio Dvaras
Bikūškio dvaras (Užpalių sen.) statytas XIX a. pab. 1968 m. vieno namo galo langai, šiaudinis stogas perdengtas šiferiu. 1971 m. į architektūros objektų sąrašą. Išlikusi asla, dalyje patalpų sudėtos medinės grindys. arcitektūros ir klasicizmo bruožų.
- Įkurtas XVII a. Augusto Poniatovskio privilegiją prie dvaro kurti miestelį.
- XVIII a. dvaras priklausė Plevakams, XIX a. pr. palikuonims Drazdauskams.
- Pastatytas 1870-1887 m.
Jasonių Dvarelis
Jasonių dvarelis (Leliūnų sen. Jasonių k.) - seniau čia buvo koplyčia. XIX a. įkūrė P. Vilčinskis. Po II pasaulinio karo Jasonių dvarelyje buvo įkurdinti vaikų namai.
Saldutiškio Dvaras
Saldutiškio dvaras (Saldutiškio sen.) statytas XIX a. pab. sodyboje. Svirnas iš apvalių rąstų. Svirne ir priesvirnyje sudėtos medinės grindys. 1946-49 m.
Išvados
Utenos apskrities istorija yra turtinga ir įvairi, apimanti svarbius politinius, socialinius ir kultūrinius įvykius. Augaliniai namai ir dvarai, išlikę iki šių dienų, liudija apie regiono praeitį ir yra svarbi kultūros paveldo dalis. Šių objektų išsaugojimas ir tyrinėjimas yra būtinas siekiant geriau suprasti Utenos apskrities istoriją ir jos reikšmę Lietuvos kultūrai.
| Laikotarpis | Svarbiausi Įvykiai |
|---|---|
| Pirmasis Nepriklausomybės Dešimtmetis | Taupomosios-skolinamosios kasos įsteigimas, Žemės ūkio draugijos organizavimas, Lietuvos banko skyriaus atidarymas |
| Tarpukaris | Mūrinių pastatų statyba, miesto infrastruktūros gerinimas, kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas |
| Okupacijos Metai | Pramonės įmonių nacionalizacija, trėmimai į Sibirą, nacistinė okupacija |