Pagryžuvio dvaras - vienas gražiausių romantizmo architektūros pavyzdžių Lietuvoje, turintis turtingą istoriją ir menantis įvairius laikus. Šiandien dvaras vėl atsiduria dėmesio centre, ieškodamas naujo šeimininko ir pritaikymo galimybių.
Dvaro istorijos vingiai
Pagryžuvio dvaro sodyba yra netoli Tytuvėnų, vaizdingoje Gryžuvos upelio ir Blikės upokšnio, piliakalnio aplinkoje. Centriniai rūmai statyti XIX a. viduryje romantizmo stiliuje. Romantinio stiliaus Pagryžuvio dvaro rūmai, pastatyti 1858 metais, priklausė didikams Šemetoms, vėliau Pšeciševskių šeimai, devynioliktojo amžiaus pabaigoje - Romeriams.
XVIII a. pabaigoje Pagryžuvio dvaras priklausė didikams Šemetoms, o vėliau - Pšeciševskių šeimai. XIX a. pradžioje dvarą valdė Raseinių maršalka Adomas Pšeciševskis, palikęs nuosavybę savo sūnui Jeronimui, kurio užsakymu 1858-1859 m. pastatyti dvaro rūmai. Tačiau Jeronimas Pšeciševskis rėmė 1863 m. sukilėlius, todėl caro valdžia jį ištrėmė į Tomsko guberniją. 1878 m. Izidorius Romeris, kuris buvo vedęs Jeronimo Pršecišvesko dukrą, išpirko po sukilimo sekvestruotą Pagryžuvio dvarą.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą rūmus paveldėjęs Stanislovas Romeris į Pagryžuvį atvykdavo retai, o po karo ir visai nesilankė - tarpukariu gyveno Vilniuje, dirbo oro pajėgose. Be to, 1915 metais netoliese nusidriekė fronto linija, o kraštą užplūdę kareiviai negailestingai nusiaubė dvarą. Nemažai daiktų iš dvaro per suirutę išgrobstė aplinkinių kaimų valstiečiai.
Dvaras labai nukentėjo pirmojo Pasaulinio karo metu. Galiausiai, 1922-aisiais įvykdyta žemės reforma buvo lemtinga ir neilgai trukus apleistas, skolose paskendęs dvaras perduotas Lietuvoje atsikūrusiai Jėzaus draugijai. Po pirmojo pasaulinio karo dvaras nacionalizuotas ir perduotas jėzuitams.
1941 m. kilus Antrajam pasauliniam karui, birželio 24 d. brolis Anastazas Janulis nuplėšė nuo vienuolyno pastato ir sunaikino sovietinės valstybės vadovų portretus bei plakatus ir ant bokšto iškėlė trispalvę Lietuvos vėliavą. Rugpjūčio 15 d. buvo iš naujo atidarytas Pagryžuvio naujokynas, kuris veikė iki 1948 m., kai buvo likviduotas. Jo pastatai atiduoti džiovininkų sanatorijai.
Tarpukaryje jame veikė jėzuitų naujokynas, sovietmečiu - tuberkuliozės sanatorija, iki 2018 metų - Aukštelkės socialinės globos namų filialas. Pasikeitus socialinės globos politikai, kompleksas ištuštėjo ir 2019 m.
Atkūrus nepriklausomybę, jėzuitai norėjo susigrąžinti dvaro pastatą, nes tai jų bendruomenės turtas. Apskrities ir Kelmės rajono vadovai nesutiko grąžinti suremontuoto, labai pakeisto pastato, į kurį investuota milijonai litų valstybės lėšų. Teko bylinėtis teismuose. Jėzuitų bendruomenei grąžinti pastatai Vilniuje. Tačiau ten padidintas sklypas ir yra daugiau pastatų negu prieš nacionalizavimą turėjo jėzuitų bendruomenė.
Architektūra ir dabartinė būklė
Pagryžuvio dvaro rūmus suprojektavo vienas iš ryškiausių XIX a. architektų, romantizmo atstovas Fulgentas Rimgáila. Pagryžuvio dvaro rūmai turi ryškių klasicizmo ir baroko sąsajų: iš pradžių pastatyti vieno aukšto, o antras aukštas statytas prieš I pasaulinį karą.
Išvaizdus, Pagryžuvį puošiantis dvaro pastatas, į kurį investuota didelės sumos valstybės lėšų, nuolatos gyvenamas ir prižiūrimas buvo neblogai išsilaikęs. Ypač gražus raiškiai romantinį stilių atspindintis centrinių rūmų fasadas su bokšteliais. Pastatas įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Dvaro sodybą sudaro ir daugiau pastatų. Graži ir dvaro sodybos aplinka. Šalia teka Gryžuvos upelis ir Blikės upokšnis, yra piliakalnis.
Iki 2017 metų čia veikė Aukštelkės socialinės globos namų Pagryžuvio filialas, todėl patalpos buvo prižiūrimos. Tyrinėja dvarą V.Lašas, paklausus, kokia šiuo metu yra dvaro būklė, tikino, jog nebloga - pakeistas stogas, sutvarkytas fasadas. „Tiesa, sovietiniais laikais dvaro patalpų pritaikymas tuberkuliozės ligoninės poreikiams padarė nemažai žalos paveldui - buvo pristatytas priestatas, vietoje jėzuitų koplyčios įrengtos palatos, pristatyta garažų, sunykę dvaro pagalbiniai pastatai, arklidės, tarnų namas, svirnas. Dvaro viduje Romerių ar jėzuitų pėdsakų beveik nelikę. Šiuo metu rūpinamės, kad dvaras nenyktų bei būtų tvarkoma aplinka - išpjovėme piktžoles, išvalėme lietvamzdžius, dalyvaujame Fixus Mobilis projekte, kuriame specialistai pataria, kaip vykdyti prevencinę priežiūrą siekiant, kad dvaro būklė išliktų gera“, - pasakojo V.Lašas.
Dvaras vėl parduodamas: aukcionai ir rinkos vertė
Pernai rugpjūčio mėnesį Turto banko surengtame elektroniniame aukcione Pagryžuvio dvaras parduotas. Pradinė jo kaina buvo 173 tūkstančiai eurų. Pirkėjas pasiūlė 178 tūkstančius eurų. Pagryžuvio gyventojų teigimu, dvaro ansamblį nupirko turtingas kaunietis.
Tačiau panašu, jog Pagryžuvio dvaro šeimininkas buvo tik laikinas. Skelbiama, jog Pagryžuvio dvaras vėl parduodamas. Tik šį kartą daugiau kaip už dvigubą kainą - 400 tūkst. eurų.
Pernai rugpjūčio mėnesį Turto banko surengtame elektroniniame aukcione Pagryžuvio dvaras parduotas. Pradinė jo kaina buvo 173 tūkstančiai eurų. Pirkėjas pasiūlė 178 tūkstančius eurų. Pagryžuvio gyventojų teigimu, dvaro ansamblį nupirko turtingas kaunietis. Tačiau pagryžuviškiai nustebo portale „aruodas.lt“ pamatę skelbimą, jog dvaro sodyba vėl parduodama. Jos kaina nurodyta 400 tūkstančių eurų.
Skelbime nurodyta, jog pastato plotas 1500 kvadratinių metrų, yra 20 kambarių. Sklypo dydis - 664,1 aro. „Tai puikus pasirinkimas svajojantiems apie poilsio, edukacijos, maitinimo ar apgyvendinimo verslą“, - rašoma skelbime. Skelbimas įdėtas šių metų vasario pirmąją. Vasario 24-ąją redaguotas.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Komercinio NT projektų vadovas Remigijus Valickas Pagryžuvio dvarą įvertino teigiamai. Anot jo, objektas turi visą visumą - didelė teritorija, parkas, greta yra telkinys. Tačiau prašomą kainą įvertino kaip šiek tiek per didelę. „Kaina gal ir didoka dabar prašoma, bet jis buvo įsigytas, mano nuomone, gana žema kaina. Jo reali rinkos vertė apie 250-300 tūkst. eurų“, - kalbėjo jis.
R.Valickas mano, kad dvarai nėra tinkamas perpardavimo objektas, nes jie nėra pakankamai likvidūs, ypač esantys atokesnėse vietovėse, kaip ir šis.
Kiti parduoti dvarai
D. Skelbiama, kad Šakių rajone esantis Ilguvos dvaras parduotas už 30 tūkst. 600 eurų, o už Kelmės rajone esantį Pagryžuvio dvarą buvo pasiūlyta 178 tūkst. 500 eurų. Abu dvarai parduoti pirmojo aukciono metu. Turto banko vadovo Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, šiuo metu privatizavimui yra perduoti keturi valstybei priklausantys dvarai, kurių būklė yra nuo patenkinamos iki blogos. Aukcione dėl kiek daugiau nei 300 kv. metrų medinio Ilguvos dvaro dalyvavo keturi potencialūs pirkėjai, o pradinė kaina siekė 21 tūkst. 700 eurų.
Aukcione dėl kiek daugiau nei 300 kv. m ploto medinio Ilguvos dvaro dalyvavo keturi potencialūs pirkėjai, o pradinė kaina nuo 21,7 tūkst. eurų buvo pakelta iki 30,6 tūkst. eurų. Aukcionuose dėl Pagryžuvio dvaro dalyvavo vienas potencialus pirkėjas, o už į du aukcionus išskaidytą kompleksą dalyvis pasiūlė pradinę sumą - 178,5 tūkst. eurų. Pagryžuvio dvaro kompleksą sudaro keli statiniai, kurių bendras plotas siekia beveik 2 tūkst. kv. m.Abu dvarai parduoti pirmojo aukciono metu. Aukciono laimėtojai įgijo teisę ir išsinuomoti prie dvarų esančią valstybės žemę - atitinkamai Ilguvos 22 arus, Pagryžuvio - 6,6410 hektaro.
„Šiai dienai įvairios institucijos Turto bankui privatizavimui yra perdavusios keturis valstybei priklausančius dvarus, kurių būklė yra nuo patenkinamos iki blogos. Tai, kad dviem iš jų naujus savininkus pavyko rasti jau pirmojo aukciono metu, suteikia vilties, kad ir kitiems dvarams bus rasti šeimininkai, kurie šiuos kultūros paveldo objektus prikels naujam gyvenimui“, - sako Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Pagryžuvio dvaras
Galimas dvaro pritaikymas
V.Lašas pasakojo, kad objektu domisi tiek lietuviai, tiek užsieniečiai. „Šiais laikais dvarus dažniausiai siekiama įgalinti kultūrai ar rekreacijai, ne išimtis ir juo besidomintys. Pagryžuvio dvaras tam labai tinkamas: jis laikomas vienu gražiausių Lietuvos romantizmo architektūros paminklų, vos už 7 km - nuostabus Tytuvėnų vienuolynas, už 13 km - visus metus piligrimų gausiai lankoma Šiluva kurioje yra viena iš aštuonių Lietuvos bazilikų“, - kalbėjo jis.
R.Valickas įsitikinęs, jog norint dvarą pritaikyti kokiai nors veiklai, reikėtų investuoti daug daugiau nei vertas pats objektas. Be to, jis abejoja, kad tos investicijos kada nors atsipirks. „Kiek man yra tekę susidurti su dvarų savininkais, jeigu jie nori panaudoti ūkinei veiklai dvarus, pelno tikrai nesitiki. Tai daugiau savo investicijų pateisinimas nesitikint realios, apčiuopiamos grąžos. Kad tas dvaras save išlaikytų, bet kad neštų pelną... Būkime realistai“, - tvirtino pašnekovas.
V.Lašas pabrėžia, kad šis skelbimas dar nereiškia, jog objektas bus parduotas už tokią kainą ar perleistas kitiems savininkams. Šiuo metu verslininkas svarsto kelias galimybes: objekto įgalinimą, jo pardavimą arba partnerių suradimą. „Dvaras galėtų atlikti kultūrinę, rekreacinę, sveikatinimo funkcijas. Tačiau, viena vertus, imantis tokių objektų įgalinimo, labai svarbu atsižvelgti į istorinį jų kontekstą - juo domėjomės ir kalbėdami su jėzuitais, ir šiuo metu laukiame architektūrinių istorinių tyrimų rezultatų. Kita vertus, kokybiškas bet kurios koncepcijos įgyvendinimas reikalauja ir žinių, ir žmogiškųjų išteklių, ir partnerių - tai nėra greiti procesai“, - 15min tikino jis.
Apibendrinant, Pagryžuvio dvaras - tai ne tik istorinis paminklas, bet ir potencialus objektas investicijoms bei verslui. Jo ateitis priklausys nuo naujojo savininko vizijos ir gebėjimo pritaikyti dvarą šiuolaikinėms reikmėms, išsaugant jo unikalų paveldą.
tags: #turto #bankas #parduoda #pagryzuvio #dvaara