Rąstiniai namai išsiskiria jaukumu, natūralumu ir ilgaamžiškumu. Tačiau, norint, kad toks namas tarnautų ilgai ir išlaikytų savo estetinę išvaizdą, būtina tinkama medienos priežiūra. Vienas svarbiausių priežiūros etapų - sienų šlifavimas. Šiame straipsnyje aptarsime rąstinio namo sienų šlifavimo technologiją, reikalingus įrankius, medžiagas ir kitus svarbius aspektus.
Rąstiniai namai - tipai ir ypatybės
Rąstiniai namai skirstomi į tris pagrindinius tipus: rankinio apdirbimo, mašininio apdirbimo (tekintų ir frezuotų rąstų) ir klijuotų rąstų namus. Statant rąstinius namus, rąstai vienas ant kito suneriami ir tvirtinami mediniais kaiščiais. Kaip sandarinimo medžiaga paprastai naudojamas neaustinis linų pluoštas, taip pat vis labiau plinta vilna. Tiesa, ši sandarinimo medžiaga brangesnė.
Ties langų ir durų nišomis, iš anksto numačius medienos judėjimą, priklausomai nuo statinio dydžio paliekami plyšiai. Per vienerius metus rąstinis namas gali nusėsti nuo 3 iki 15 cm, tai priklauso nuo rąstų drėgnumo. Verandų, terasų, balkonų judėjimui reguliuoti naudojami specialūs metaliniai varžtai.
Kad džiūstant rąstams būtų mažiau skilimų ir įtrūkimų, iš anksto kiekvienas rąstas vidinėje namo pusėje įpjaunamas išilgai. Gerai išdžiovinta mediena yra atspari įvairiems kenkėjams ir grybeliui. Rekomenduojama, kad gyventi skirto namo rąstų storis būtų ne mažesnis kaip 200 mm.
KTU Architektūros ir statybos institutas nustatė, kad 200 mm storio pušies rąstinės sienos šiluminė varža be sandarinamosios medžiagos yra 1,87 mK/W, o 220 mm - 2,07. Panašaus storio betono ar plytų mūro be šiltalo šilumos varža nesiekia net 1. Kita vertus, rąstinio namo šilumos savybės priklauso ne tik nuo rąstų storio, bet ir nuo visos namo konstrukcijos hermetiškumo. Net ir storiausius rąstus nesandariai suleidus, namo sienos bus perpučiamos ir jame nebus šilta.
Rankinio apdirbimo rąstai
Rankinio apdirbimo rąstinio namo sienos suręstos iš natūralių, rankomis apdirbtų rąstų. Vienas iš tokio rąsto privalumų yra tai, kad net po apdirbimo jis nepraranda savo natūralumo. Kiekvienas rąstas yra apdirbamas atskirai. Namo sienos renčiamos montuojant horizontalius rąstų žiedus vieną ant kito.
Kadangi natūralūs rąstai yra skirtingo skersmens, klojant viršutinį žiedą, išilginis guldomo rąsto griovelis rankomis priderinamas, kad tiksliai atitiktų apatinio rąsto nelygumus. Tokiu būdu suleisti rąstai glaudžiai susijungia vienas su kitu. Kadangi rąstai nėra kalibruojami, tokio namo siena sudaryta iš skirtingo skersmens rąstų. O tai namui suteikia natūralumo ir išskirtinumo.
Rąstai gali būti apvalūs (natūralūs) arba stačiakampio profilio (vadinama lafetu). Stačiakampio profilio rąstai pirmiausia apipjaunami iš dviejų pusių, kad sienos būtų vienodo storio ir tada rankomis suneriami. Labiausiai paplitusi norvegiškoji rentimo metodika.
Tai nėra tik garsusis norvegiškasis kampo sukirtimas. Šios metodikos ypatumas tas, kad visas rąstinių namų ydas stengiamasi eliminuoti ir numatyti jau renčiant namą. Iš pirmo žvilgsnio nesvari praleista detalė padarys neigiamą įtaką bendrai produkto kokybei. Paplitusi nuomonė, kad rankų darbą lengvai galima papildyti ir paspartinti mašinomis. Tačiau elektriniai rankiniai pjovimo ir šlifavimo įrankiai tik šiek tiek paspartina rentimo procesą.
O šiaip pagrindinis dailidės įrankių rinkinys išlieka nepakitęs - tai kirvis, kaltai, juostiniai peiliai ir pjūklas. Galima išskirti du pagrindinius rankų darbo rąstinių namų trūkumus - ilgesnis gamybos laikas ir aukštesnė sienos kvadrato kaina, lyginant su kitų tipų rąstiniais namais.
Mašininio apdirbimo rąstai
Jeigu apdirbant rąstus rankomis stengiamasi išsaugoti kiekvieno rąsto unikalumą, mašininio apdirbimo tikslas - kuo lygiau ir vienodžiau supjauti rąstus. Tokiu būdu išgaunamas visai kitoks efektas: rąstinis namas atrodo itin tvarkingas, tinkamesnis moderniems interjerams. Rąstai gali būti ištekinami ir taip gaunami apvalūs arba frezuojami, taip gaunamos įvairios stačiakampio profilio formos.
Mašininio apdirbimo rąstai turi matematiškai tikslias formas. Apvalių rąstų sienos gali būti nuo 140 iki 350 mm storio. Frezuotų rąstų storis paprastai svyruoja nuo 140 iki 220 mm. Statytis namą iš storesnių nei 220 mm frezuotų rąstų nelabai apsimoka, nes šiluminės savybės faktiškai nepasikeičia, o kaina gerokai išauga.
Tekintų rąstų namų gamybos technologija yra pigiausia, lyginant su kitų tipų namais, bet ne visiems gali patikti apvalus profilis, šiek tiek sudėtingesnis vidaus įrengimas.
Klijuoto tašo rąstai
Klijuoto tašo rąstiniai namai taip pat gaminami mašininiu būdu, tačiau siūloma juos išskirti kaip atskirą tipą, nes tai iš esmės visai kita ir gana nauja technologija. Rąstai tokiems namams yra suklijuojami iš medienos tašų ir toliau mechaniškai apdirbami, dažniausiai frezuojami. Rąstai gali būti klijuojami vertikaliai arba horizontaliai.
Prieš klijuojant iš medienos yra išpjaunamos šakelės, defektai, ruošiniai parenkami ir priderinami pagal spalvą ir net tekstūrą, todėl gaminiai iš klijuotos medienos atrodo nepriekaištingai. Vienas esminių klijuotos medienos sienojų savybių yra jos geometrinių matmenų stabilumas.
Skirtingai nuo paprastos medienos, klijuota mediena išlaiko savo formą ir matmenis. Sienojai paprastai klijuojami iš 2−4 lentų, kurių storis parenkamas atsižvelgiant į reikiamų sienų plotį. Namai iš klijuoto tašo lengvai ir greitai surenkami, o statybos galimos ištisus metus. Nereikalinga vidinė ir išorinė apdaila, rąsto paviršius lygus ir glotnus.
Tokie namai faktiškai nesėda, todėl juos surinkus iškart galima daryti vidaus apdailą. Didžiausias tokio namo trūkumas - aukštesnė nei kitų mašininio apdirbimo (gaminamų iš rąstų masyvo) rąstinių namų kaina.
Rąstų šlifavimas
Šlifavimo darbai atliekami išilginio šlifuokliu (nepatartina naudoti kampinio šlifuoklio). Jei rąstai džiovinti juos galima šlifuoti ir ceche prieš surinkimą. Galutinis šlifavimas atliekamas surentus sienas.
Medienos matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės yra svarbios miškų savininkams, medieną ruošiančioms ir ja prekiaujančioms įmonėms, medinių namų statytojams.
Medienos apsauga
Pakomentuosiu išorėje esančių rąstų apdirbimą apsaugos medžiagomis. Pirmiausiai medines sienas reikia prisotinti antiseptiku, apsaugančiu nuo vabzdžių, grybelio (pvz. "Beržas"), taip pat gaminamos priemonės apsaugančios nuo ugnies (pvz. "Flamasepas-2"). Vėliau sienos impregnuojamos impregnantais apsauginiais nuo UV spindulių, kartu tai gali būti ir dažas, suteikiantis sienoms pageidaujamą spalvą (pvz. "Ecotep"). Impregnantai skirti apsaugai nuo biologinį irimą lemiančių mikroorganizmų.
Vanduo, saulė ir medienos grybeliai - pagrindiniai medienos priešai, kurie laikui bėgant suardo ar suminkština medienos struktūrą. Medienos pagrindą sudaro ligninu surišti celiuliozės pluoštai. Ligninas - tai lyg medienos cementas, surišantis celiuliozės ir hemiceliuliozės molekules tarpusavyje. Jeigu prie šio proceso prisideda ir vanduo, ligninas iš medienos tiesiog išplaunamas.
Mažėjant jungiamosios medžiagos kiekiui mediena darosi silpnesnė. Be to, tiek ligninas, tiek celiuliozė yra natūralus grybų maistas. Norint pailginti išorės medinių sienų tarnavimo laiką, reikia apsaugoti jas nuo UV spindulių, vandens ir pelėsio.
Medienos alyvavimas
„Rubio Monocoat" alyva medienos paviršiuje nesudaro orui nelaidžios plėvelės. Ji su medienos paviršiniu sluoksniu susijungia molekulinėmis jungtimis. Taip padengtas medienos paviršius nebepraleidžia vandens, tačiau sienos nepraranda ir galimybės „kvėpuoti", kartu užkertamas kelias grybelių ar pelėsių atsiradimui. Be to, plati spalvų gama atskleidžia ir išryškina natūralią medienos tekstūrą.
Pirmiausia sienojai padengiami „Rubio Monocoat Sunprimer color" spalvotu gruntu, kuris įsigeria į medieną ir modifikuoja ją molekuliniame lygmenyje dėl itin smulkių nanodalelių. Jei dažote (alyvuojate) ar atnaujinate seną medinį paviršių, pradžioje dar reikėtų jį apdoroti „Rubio Monocoat exterior cleaner" valikliu.
Nugruntuoti sienojai dengiami „Rubio Monocoat Siding Oil" spalvota alyva, o terasos - „Rubio Monocoat Decking Oil" alyva. Kadangi reakcija vyksta paviršinio sluoksnio molekuliniame lygmenyje, alyva neįsigeria giliai į medieną, o sutankina jos paviršių, todėl užtenka vieno sluoksnio.
Lietuvoje dažniausiai naudojami lakai. Dar nuo sovietinių laikų alyva nepasitikima, neva, nebus galima plauti grindų ir jas nuolat reikės prižiūrėti. Bet prižiūrėti bei atnaujinti reikia ir lakuotas grindis. Naujausių technologijų „Rubio Monocoat Oil Plius" alyva padengtas medinis paviršius nebijo vandens ir aukštos temperatūros, todėl priežiūra tokia pati, kaip ir lakuotų paviršių.
Žinoma, jei ant alyvuoto paviršiaus paliksime išlietą kavą, per ilgą laiką atsiras dėmė. Bet netgi atsitikus tokiai bėdai, ją ištaisyti bus gana paprasta. Tereikės nušveisti atsiradusią dėmę šlifavimo popieriumi ir pažeistą vietą vėl padengti alyva (būtent dėl šios priežasties „Rubio Monocoat" produktai parduodami ir mažais 20 ml indeliais).
Pasirinkdami „Rubio Monocoat" gauname itin kokybišką produktą už vidutinę kainą. Tai pirmiausia lemia puiki išeiga - su 1 l, priklausomai nuo paviršiaus lygumo, galima padengti 30-50 kv. m. Svarbu, kad nualyvuoti paviršių visiškai užtenka vieno alyvos sluoksnio.
Jeigu Jums reikia padengti 100 kv. m plotą - prireiks tik 2,5 l alyvos. Toks kiekis priklausomai nuo spalvos kainuos 600-900 Lt. Dengiant paviršius lakais neišvengiamai reikia lakuoti 3 kartus. O kokybiškas lakas kainuoja nuo 50 Lt už litrą. Vidutinė išeiga 10-12 kv. m/l. Tad prireiks apie 25 l lako, ir jis kainuos 1 250 Lt. Jeigu dar norite suteikti medienai atspalvį, prieš lakuodami turėsite naudoti beicą, už kurį mokėsite papildomai.
„Rubio Monocoat" visiškai nėra VOC (Volatile organic compounds), lietuviškai LOJ (lakieji organiniai junginiai), kurie gali sudirginti kvėpavimo takus, o kartais - ir odą. Visiškai nekenksmingas ir produkto gamybos procesas - gamintojo N.V. MUYLLEFACON S.A.
Svarbu! „Rubio Monocoat" alyvoms gamintojo vardu suteikiamos rašytinės garantijos. „Rubio Monocoat Siding Oil duo system" (spalvotas gruntas + spalvota alyva) padengtiems sienojams suteikiama 8 metų garantija. „Rubio Monocoat Decking Oil duo system" (spalvotas gruntas + terasos alyva) padengtoms ir periodiškai prižiūrimoms lauko terasoms suteikiama 3 metų rašytinė garantija.
RASTINIO NAMO STATYBA: kiek susėda rastai
Išvados
Tinkamai prižiūrint rąstinį namą, reguliariai šlifuojant ir apsaugant medieną nuo aplinkos poveikio, galima užtikrinti jo ilgaamžiškumą ir puikią išvaizdą. Pasirinkite kokybiškas medžiagas ir įrankius, o jei neturite patirties, kreipkitės į specialistus.