Viešųjų pirkimų ypatumai statybos sektoriuje: tiekėjų kvalifikacija ir LAT praktika

Statybos sektorius yra viena svarbiausių šalies ūkio sričių, o statybos darbų viešiesiems pirkimams Lietuvoje kasmet vidutiniškai skiriama apie 2 mlrd. Eur.

Viešuosiuose pirkimuose, ypač statybos sektoriuje, svarbu užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami efektyviai ir atsakingai. Tačiau, siekiant momentinės naudos, dažnai pasirenkami paslaugų teikėjai, kurie pasiūlo mažiausią kainą. Toks sprendimas gali brangiai kainuoti eksploatuojant statinį.

D. teigia: "Už mokesčių mokėtojų ir Europos Sąjungos lėšas turime pirkti ne tai, kas pigiausia, o tai, kas kokybiškiausia ir geriausia. Tačiau šiandien valstybė siekia trumpalaikės naudos: perkančiosios organizacijos, užsakydamos pigiausią produktą, vis dar neįvertina, kokios pasekmės gali laukti netolimoje ateityje. Todėl būtina tobulinti viešųjų pirkimų teisės aktus ir mažiausios kainos kriterijų taikyti kuo rečiau. Prieš vykdant pirkimus, perkančiosios organizacijos privalo visapusiškai įvertinti, ar statinio statybos skaičiuojamoji kaina atitinka realias rinkos kainas, galiojančias pirkimo vykdymo metu".

Siekiant užtikrinti sėkmingą projektų įgyvendinimą, būtina atsižvelgti į tiekėjų kvalifikaciją, patikimumą ir pajėgumą įvykdyti pirkimo sąlygas. Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją.

Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Paslaugų pirkimo atveju ji gali pareikalauti, kad tiekėjai turėtų specialų leidimą arba būtų tam tikrų organizacijų nariai, jeigu tai privaloma norint teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje.

Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija turi pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas, su kuriuo ketinama sudaryti viešojo pirkimo sutartį, yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti viešo pirkimo sutartį, jei bus paskelbtas pirkimo laimėtoju. Įstatyme įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti tiekėjų patikimumą suponuoja reikalavimą, kad perkančiosios organizacijos būtų aktyvios ir kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamos pirkimo objektą ir kitas sąlygas, parinktų adekvačius ir VPĮ tikslus įgyvendinančius kvalifikacijos patikrinimo kriterijus. Įgyvendindama nurodytą pareigą, perkančioji organizacija viešojo pirkimo dokumentuose (skelbime apie viešąjį pirkimą ir (ar) kituose viešojo pirkimo dokumentuose) turi teisę nustatyti būtinus kvalifikacijos reikalavimus.

Tiekėjų kvalifikacija yra suprantama kaip tiekėjų teisė verstis atitinkama sutarties įvykdymui reikalinga veikla ir (ar) tiekėjų finansinis bei ekonominis pajėgumas, ir (ar) techninis ir profesinis pajėgumas. Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų dalimi taip pat yra ir kokybės vadybos sistemos bei aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymasis.

Dėl to visi pirkimo dokumentuose keliami kvalifikacijos reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu ir skirti būtent nurodytų aplinkybių įvertinimui. Pažymėtina, kad nurodytas galimų kvalifikacijos reikalavimų sąrašas yra baigtinis, t. y. Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį viešojo pirkimo dokumentuose turi būti nurodomi ne tik patys tiekėjams keliami kvalifikacijos reikalavimai, bet taip pat ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinantys dokumentai ar informacija.

Tačiau tiekėjo kvalifikacija (kvalifikacijos reikalavimai) ir kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai (informacija) nėra tapatūs. Kvalifikacija - objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities (pavyzdžiui, veiklos pelningumas) ar dabarties (pavyzdžiui, įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą. Tiekėjo kvalifikacija atitinkamam pirkimui gali būti arba pakankama, arba ne. Tuo tarpu tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai - tik juridinio fakto patvirtinimo šaltinis, todėl ne konkretūs dokumentai, kaip tokie, lemia kvalifikacijos turėjimą.

Reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jos pagrindimo reikalavimas; toks reikalavimas yra išvestinis ir svarbus tik dėl to, kad padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams; net ir neatitinkant šio išvestinio reikalavimo, tiekėjo kvalifikacija iš principo gali būti pripažįstama atitinkančia minimalius jai keliamus reikalavimus.

Kitaip tariant, nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalima sutapatinti konkretaus tiekėjo atitikties nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams su tuo, kaip jis tą atitiktį įrodinėja. Atsižvelgiant į kvalifikacijos kaip objektyvios kategorijos vertinimą, VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga (tiekėjo teisė), nustačius, kad tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus, duomenis apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams arba šių dokumentų, duomenų apskritai nepateikė, kreiptis į tiekėją dėl dokumentų, duomenų paaiškinimo, patikslinimo, pateikimo.

Analogiškai perkančiajai organizacijai pareiga atmesti tiekėjo pasiūlymą kyla ne dėl duomenų apie kvalifikaciją formos, o dėl jos turinio. Tiekėjo pasiūlymas turi būti atmetamas, kai tiekėjas neatitinka kvalifikacijos reikalavimų arba kai jis paprašytas nepatikslina duomenų apie kvalifikaciją.

VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi teisę nustatyti konkretaus pirkimo atveju - tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija. Tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų (tikslą) - jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį.

VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka būtini kvalifikacijos reikalavimai suponuoja perkančiųjų organizacijų teisę viešojo pirkimo dokumentuose nustatyti tik minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Taigi tokios teisės įgyvendinimas nėra absoliuti perkančiųjų organizacijų diskrecija, ji ribojama, atsižvelgiant į realų atitinkamo reikalavimo poreikį ir santykį su pirkimo objektu. Būtent tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą.

VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė nustatyti tik būtinus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus yra detalizuota kitose VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatose, kuriose nurodyta, kad kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.

Pabrėžtina, kad kaip neatitinkantys VPĮ 47 straipsnio reikalavimų gali būti vertinami ne tik per aukšti, konkurenciją nepagrįstai ribojantys kvalifikacijos reikalavimai, tačiau ir per žemi, nepakankami užtikrinti, kad tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimą, kvalifikacijos kriterijai.

Taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija viešojo pirkimo dokumentuose nustato alternatyvius kvalifikacijos reikalavimus (alternatyvūs kvalifikacijos reikalavimai šiame kontekste suprantami kaip reikalavimai, kuriuos tiekėjai gali atitikti pasirinktinai vienu iš kelių būdų, pavyzdžiui, visi jungtinės veiklos partneriai atskirai arba bent vienas ar keli iš jų) arba reikalavimą pateikti vieną iš kelių galimų (alternatyvių) atitiktį įrodančių dokumentų, tokie reikalavimai turi būti lygiaverčiai.

Pavyzdžiui, LAT yra konstatavęs, kad reikalavimas, jog kritinio likvidumo kriterijų atitiktų bent vienas ūkio subjektų grupės narys, ir reikalavimas, kad šį kriterijų atitiktų visi ūkio subjektų grupės nariai, pagal savo turinį negali būti taikomi vienam viešajam pirkimui kaip alternatyvūs kriterijai, nes jie yra nelygiaverčiai.

Taip pat pažymėtina, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustato tam tikrų reikalavimų vykdymo galimybę (alternatyvą), ji negali atsisakyti vertinti jų atitikties, nes, viena vertus, jie buvo išviešinti ir tai galėjo lemti kai kurių tiekėjų apsisprendimą dalyvauti procedūrose, antra vertus, pasiūlymų vertinimo etape, t. y. dar nevykdant viešojo pirkimo sutarties, paprastai nežinoma, ar iš tiesų tam tikra galimybė nebus įgyvendinta.

Tam tikrų prekių tiekimo, darbų atlikimo ir (ar) paslaugų teikimo poreikio galimybė, nurodyta pirkimo dokumentuose, reiškia, kad perkančioji organizacija vykdydama sudarytą sutartį turės teisę pareikalauti atitinkamų veiksmų iš tiekėjo, o tokiu atveju tiekėjas privalės šiuos veiksmus atlikti. Dėl to tokios pirkimo sąlygos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios teisę perkančiajai organizacijai nereikalauti iš tiekėjo ar jo pasitelktų subrangovų įrodymų, patvirtinančių jų teisę (ar kitą pajėgumą) tiekti prekes, atlikti darbus ar teikti paslaugas, kurių galbūt reikės.

Pabrėžtina, kad aptarta taisyklė yra skirta konkrečiai tiems atvejams, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygose iškelia konkretų reikalavimą, tačiau pasiūlymų vertinimo etape nusprendžia apskritai nevertinti pasiūlymų atitikties iškeltam ir išviešintam reikalavimui.

Perkančiosios organizacijos turi itin atidžiai įvertinti visų ketinamų kelti reikalavimų svarbą ir reikšmę, tikimybę, kad kai kurių reikalavimų gali neatitikti iš tiesų pajėgūs tiekėjai. Tai ypač svarbu dėl to, kad perkančioji organizacija, tiekėjams nustačiusi tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, nepaisant to, kad tiekėjo veikla, kuriai vykdyti šie yra būtini, viešojo pirkimo sutartyje sudarytų labai nedidelę visos sutarties vertės dalį, viešojo pirkimo laimėtoju turi išrinkti tą tiekėją, kuris visiškai juos atitinka.

Net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose.

Tai, ar atitinkamas kvalifikacijos reikalavimas nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama atsižvelgiant į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį.

Kasacinio teismo praktikoje konkrečiai išaiškinta, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį realiai ir faktiškai gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams.

Vienas iš kvalifikacijos reikalavimų (kaip ir kitų) teisėtumo vertinimo pagrindų - poreikis užtikrinti viešąjį interesą. Vis dėlto šiuo pagrindu negali būti piktnaudžiaujama, juolab kad iš esmės visos viešojo pirkimo sutartys tam tikra dalimi prisideda prie viešojo gėrio kūrimo, sukurtų visuomeninių gėrybių užtikrinimo ar visuotinių interesų apsaugos. Atsižvelgiant į tai, viešojo intereso apsauga - tik viena iš daugelio perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą pagrindžiančių aplinkybių.

D. siūlo viešuosiuose pirkimuose vertinti konkursuose dalyvaujančių statybos įmonių mokamą darbo užmokesčio vidurkį, taip pat ar įmonė turi kompetetingų darbuotojų atlikti numatytus darbus.

D. teigia: "Rangovas, įsteigtas tik vienam konkrečiam projektui ir neturintis nuolatinių darbuotojų, konkurse gali pasiūlyti mažesnę kainą nei tas rangovas, kuris turi nuolatinių darbuotojų, investuoja į jų kvalifikacijos kėlimą bei darbų saugą. Nekontroliuojant, ar rangovas pagal darbuotojų kiekį ir kompetencijas bent teoriškai yra pajėgus įvykdyti užsakymą, atsiranda galimybė pirkimuose dalyvauti nesąžiningoms įmonės, taip vadinamiems „feniksams“. Tokios įmonės negali ir net neketina užbaigti darbų, o tik siekia gauti avansą ir nesąžiningai pasipelnyti. Tai iškraipo teisingą konkurenciją ir nekuria jokios pridėtinės vertės valstybei, o tik skatina „šešėlinę“ ekonomiką".

D. pabrėžia: "Labai dažnai perkančiųjų organizacijų parengtos sutartys numato jų vykdytojams nesąžiningas sąlygas, kurios realiai nėra subalansuotos teisių ir pareigų atžvilgiu. Trūkstant rinkoje užsakymų, įmonės rizikuoja ir apsiima darbus bet kokiomis primestomis sąlygomis. Nesugebėdamos įvykdyti sutarčių sąlygų, įmonės bankrutuoja, palikdamos neįgyvendintus projektus valstybės valioje. Todėl subalansuota sutartis yra vienas iš sėkmingai įgyvendintų projektų garantų, neleidžia elgtis neatsakingai, o tokia praktika jau yra plačiai taikoma Skandinavijos valstybėse".

D. akcentuoja: "Projektuose, kurių sąmatinė vertė didesnė kaip 1,5 milijono Eur, projektavimas turėtų būti atliekamas naudojant BIM, o rangovas gebėtų atlikti statybos darbus pagal BIM projektą, gebėtų pildyti BIM modelio informaciją, turėtų atitinkamas BIM kompetencijas turinčius specialistus. BIM sudaro prielaidas didinti projektavimo kokybę, sąmatų išsamumą ir tikslumą, statybos procesų valdymo kokybę, o visa tai kartu didina statybos skaidrumą, sumažina manipuliacijų su sąmatomis, kainomis ir papildomais darbais galimybę. Atsakingą viešųjų darbų įgyvendinimą užtikrintų ir Elektroninio statybos darbų žurnalo privalomas taikymas. Bet pirkimų organizatoriai vis dar bando atsiriboti nuo skaitmeninių technologijų naudojimo ir, kaip rodo praktika, dalis užsakovų šiandien yra įstrigę praėjusiame dešimtmetyje".

Štai keletas aspektų, į kuriuos perkančiosios organizacijos turėtų atkreipti dėmesį vykdydamos viešuosius pirkimus statybos sektoriuje:

• Įvertinti realias rinkos kainas
• Nustatyti proporcingus ir pagrįstus kvalifikacijos reikalavimus
• Atsižvelgti į tiekėjų patikimumą ir kompetenciją
• Skatinti skaidrumą ir inovacijas
• Naudoti BIM technologijas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikos apžvalga statybų rangos klausimais

Šių metų vasarą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau LAT) paskelbė praktikos Statybų rangos klausimais apžvalgą. Nors teismų praktikos statybų rangos klausimais buvo apstu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad statybų sektorius nuolat kintantis ir iš savęs yra pakankamai probleminis, advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ vadovaujantis partneris advokatas Gilbertas Kinderevičius pažymi, jog ši LAT apžvalga svarbi tuo, kad susistemintai pateikia pagrindinius statybos rangos teisės aspektus ir teismų praktikos pavyzdžius.

Visų pirma, LAT atkreipė dėmesį į Statybos rangos sutarties sampratą ir požymius, apžvalgoje išdėstyta statybos rangos sutarties reikšmė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas. Apžvalgoje aptariama teismų praktika, kaip atriboti Statybos rangos sutartis nuo kitų civilinės teisės sutarčių, tokių kaip pirkimo-pardavimo, paslaugų, tiekimo ar pavedimo, nuomos ir kt.

Advokatas Gilbertas Kinderevičius pabrėžia, kad šioje LAT apžvalgoje pakankamai dėmesio skirta ir Statybos rangos teisinių santykių subjektų (užsakovo ir rangovo) teisėms ir pareigoms. Be šių „klasikinių“ rangos teisinių santykių dalyvių LAT išplėtojo ir su techniniu prižiūrėtoju susijusius klausimus. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant statybos rangos sutarties šalių tarpusavio ginčą dėl sutarties vykdymo tinkamumo, statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami kaip atlikti užsakovo.

Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ vadovaujantis partneris advokatas Gilbertas Kinderevičius atkreipia dėmesį, kad dar viena iš šios LAT apžvalgos temų, kuri buvo paliesta - statybos darbų kainos nustatymo metodai bei galimybės ją keisti, jei darbų metu atsiranda papildomų darbų poreikis ar statybos kainos padidėja dėl nenumatytų aplinkybių. Kaip žinoma, dažnas atvejis, kad dėl kainos nustatymo ar jos padidėjimo dažnai kyla teisiniai ginčai tarp užsakovo ir rangovo.

LAT akcentavo, kad darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Atsižvelgiant į tai, kad šios normos yra dispozityvios, šalys, kaip minėta, turi teisę sureguliuoti tarpusavio santykius ir kitaip nei yra nustatęs įstatymų leidėjas (tiek, kiek šalių pasirinkimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms).

Statybos rangos sutarties šalys, nustatydamos darbų kainą, turi teisę veikti savo nuožiūra ir ši teisė yra plati - ji prasideda galimybe pasirinkti kainos apibrėžimo metodus, baigiasi galimybe apskritai sutartyje nenurodyti darbų kainos.

Kitas aspektas, kuris detaliai apžvelgiamas, tai kainos keitimas statybos rangos santykiuose. Kasacinis teismas, aiškindamas su darbu kainos keitimu susijusias teisės normas pabrėžė, kad rangos sutartyje nustatyta konkreti darbų kaina prievolių vykdymo metu gali būti keičiama tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) ir specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose (CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje).

Taip pat LAT apžvalgoje skirta pakankamai dėmesio šalių nustatytos kainos pakeitimui, atsiradus poreikiui atlikti papildomus darbus ar statybos kainai padidėjus dėl nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių.

Advokatas Gilbertas Kinderevičius pažymi, kad kita LAT apžvalgos dalis pateikia teismų praktiką ir jos kryptį susijusią su Statybos rangos darbų rezultatais perdavimui ir priėmimui, atsiskaitymui už atliktus darbus.

Be minėtų temų LAT apžvalgoje taip pat išsamiai išnagrinėti ir statybos darbų garantinių terminų klausimai ir statybos rangos darbų rezultato garantijos. Subrangos teisiniams santykiams LAT taip pat skyrė dėmesio ir aktualius klausimus aptarė atskiroje apžvalgos dalyje.

Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ vadovaujantis partneris advokatas Gilbertas Kinderevičius apibendrina, jog ši LAT apžvalga yra labai vertinga tiek teisės profesionalams, tiek verslo atstovams, padedanti suprasti statybos rangos teisinius santykius ir LAT praktiką jų sprendime.

Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju turėtumėte kreiptis į advokatų profesinę bendriją „NEWTON LAW“ el.

tags: #rangos #darbu #pirkimas #nesant #statybos #leidimo