Ar Kinija taps vienintele supervalstybe pasaulyje?

Pastaraisiais metais pajamos, gautos parduodant karinės paskirties prekes, didėja. Tai susiję su kariniais konfliktais Irake bei Afganistane. Įvairios šalys ginkluotosios pajėgos patiria nemažus tiek gyvosios jėgos, tiek karinės technikos nuostolius.

Vis dėlto būtina pabrėžti, jog daugumos lentelėje paminėtų šalių kariuomenės dalyvauja taikos palaikymo operacijose šiose šalyse, todėl gautos pajamos cirkuliuoja šalies viduje ginkluotosioms pajėgoms perkant iš nacionalinių gamintojų, taigi galima daryti išvadą, jog šie duomenys neatspindi realių pajamų.

Europos gynybos pramonės fragmentacija

Didelę dalį pasaulio gynybos technologijų korporacijų ir įmonių sutelkta Senajame žemyne, likusios didžiausios korporacijos priklauso buvusioms bipolio pasaulio šeimininkėms - JAV ir Rusijai. Susiduriama su didžiulėmis GPR neefektyvumo problemomis. Svarbiausia iš jų - ES GPR fragmentacija, lemianti neefektyvų lėšų panaudojimą kuriant, parduodant ir įsigyjant gynybos technologijas.

Ši fragmentacija lemia neefektyvų lėšų panaudojimą, nes tas pačias technologijas kiekvienai ES šaliai gaminti atskirai ekonomiškai nenaudinga. Fragmentuota rinka lemia neefektyvų lėšų panaudojimą. Europos gynybos pramonės problema - fragmentacija, kuri daro įtaką visoms šalims narėms, tarp jų ir Lietuvai.

Dėl rinkos fragmentacijos kiekviena šalis atskirai gauna mažesnes pajamas nei Valstijos. Šios JAV ryžtingai didina savo pajamas ir eksportuoja gaminius į Europos Sąjungos šalis, taip sumažindamos galimybę ES gamintojams pelnyti bei didindamos technologinį atotrūkį nuo Senojo žemyno karinės pajėgos.

Europoje parduodamų ginklų uždirbti pinigai leidžia dar labiau didinti technologinį atotrūkį. Šis atotrūkis nuo JAV: už Europos Sąjungoje parduodamų ginkluotės uždirbti pinigai leidžia dar labiau didinti technologinį atotrūkį.

Siekiant sumažinti šį atotrūkį, būtina konsoliduoti Europos Sąjungos gynybos pramonės įmones ir įgyvendinti darbų pasiskirstymo principą, tačiau šio tikslo realizavimui tektų visus mokslinius - gamybinius ES pajėgumus sujungti į vieną, o tai praktiškai neįmanoma, nes šalys nenori atsisakyti pajamų šaltinio ir dalintis juo su kitais.

Europos gynybos agentūra

Skyriuje taip pat apžvelgiama Europos gynybos agentūros veikla, jai keliami tikslai. Agentūra efektyviai kuruoti ES GPR. Lietuvai šios Agentūros veikla taip pat aktuali.

Ši agentūra duos naudos pilnu pajėgumu pradėsianti veikti Agentūra, tik remdamiesi oficialiai paskelbtais šios institucijos tikslais bei oficialiais pareiškimais.

Gynybos pramonės inovacijos

Gynybos sektorius pirmauja inovacijų srityje, todėl valstybės tikrai neatsisakys ginkluotosiose pajėgose įdiegtų pažangių, kitose šalyse neturimų, technologijų. Tai sritis, kuri jungia daugelį sektorių: elektronikos, informatikos ir komunikacijų, transporto, bio ir nanotechnologijų, aeronautikos ir t. t.

Svarbu tai, kad gynybos technologijų laimėjimai laikui bėgant perkeliami ir į civilinį sektorių arba naudojami paraleliai. Šiuolaikinis pasaulis neįsivaizduojamas be interneto, kuris buvo sukurtas duomenų keitimuisi tarp JAV Gynybos departamento padalinių, Globali padėties nustatymo sistema (GPS) taip pat palengvina daugelio nkdienos profesijų atstovų darbą.

Panašių pavyzdžių yra daug daugiau ir tai puikiai iliustruoja Gynybos pramonės inovatyvias idėjas ir naujų technologijų pritaikymą kasdienėje žmogaus veikloje.

Nacionalinės gynybos pramonės svarba

Europos valstybės aiškiai pageidauja turėti nacionalinę gynybos pramonę ne tik dėl to, kad siekia išsaugoti darbo vietas ir skatina investicijas, bet ir dėl to, kad būtų užtikrintas tiekimo ir informacijos saugumas, nes ši pramonės šaka pirmauja pagal inovatyvių technologijų diegimą praktikoje, o informacijos nutekėjimas apie naujas technologijas traktuojamas kaip grėsmė nacionaliniam saugumui.

Šios šalys visais būdais sukuria dirbtines kliūtis užsienio šalis produktų dalyvavimui ginkluotės įsigijimų konkursuose. Viena vertus, taip šalys pinigus išleidžia nacionalinėse rinkose, kita vertus - už tai sumokamos didesnės sumos vien dėl konkurencijos nebuvimo.

Šalys nenori atsisakyti pajamų šaltinio ir dalintis juo su kitais. Be to, gynybos sektorius pirmauja inovacijų srityje, todėl valstybės tikrai neatsisakys ginkluotosiose pajėgose įdiegtų pažangių, kitose šalyse neturimų, technologijų.

Lietuvos gynybos pramonė

Pastarajai grupei galima priskirti ir Lietuvą, kadangi ši jau keli metai yra Europos Sąjungos narė ir jos nacionalinės įmonės, nors ir nedaug, bet turi ką pasiūlyti šiai rinkai. Lietuvos mokslininkai ir gamintojai pasižymi inovatyviomis idėjomis, be to, kokybiškų gaminių kainos gana žemos. Deja, šis potencialas pakankamai menkai išnaudojamas dėl fragmentuotos Europos Sąjungos gynybos pramonės rinkos ir kiekvienoje šalyje skirtingų viešųjų pirkimų įstatymų.

Darbe nagrinėjamas Lietuvos gynybos pramonės santykis su Europos Sąjungos gynybos pramonės rinka. Darbe analizuojamos Lietuvos galimybės tiekti gynybai skirtus produktus tiek savarankiškai, tiek kaip subrangovams.

Straipsniuose pateikiami tik sėkmingai sudaryti kariuomenės sandėriai su nacionaliniais gamintojais arba negatyviai įvertinti stambūs kariuomenės įsigijimai, pabrėžiant, kad pirkimai vykdomi neskaidriai. Ieškant Lietuvos gynybos pramonės įtakos, vertingos informacijos suteiks internetiniame žurnale "Lithuania in the world" publikuojamas Matt Kovalick straipsnis "The ups and downs of the defence industry." Straipsnio autorius kalba apie Lietuvos gynybos pramonės ištakas, visiškai teisingai jas susiedamas su karine Sovietų Sąjungos pramonė.

Šiuo darbu, remiantis oficialiais dokumentais ir periodine spauda bei apklaustais respondentais, siekiama užpildyti susidariusį objektyvios informacijos vakuumą apie EGA įtaką Lietuvai. Šiais pavyzdžiais bei ekspertų nuomone paremtos išvados.

Tyrimu siekta išsiaiskinti kainos įtaką kokybei netgi tuo atveju, kai konkurse dalyvauja vienodas savybes turintys gaminiai, besiskiriantys tik kaina. Kariai, tarnavę tarptautinėse misijose, pasirinkti dėl tarnybos metu sukauptos patirties, nes Lietuvos kariai tarptautinėse operacijose dalyvauja kartu su kitų šalių kariais ir neretai yra aprūpinami jų apranga ir ekipuote.

Šalių pajamos (mln. JAV dolerių)
Šalis2003 m.2004 m.2005 m.2006 m.2007 m.
JAV11,11011,74712,05312,57112,793
Rusija5,4005,7806,1266,5007,400
Prancūzija4,8478,8474,7445,0596,211
Izraelis2,8003,7003,3734,4004,300
Didžioji Britanija1,6202,5472,5292,4994,142
Austrija278203183841,887
Italija7115961,0331,2171,734
Švedija8019921,1551,4061,421
Vokietija1,5041,4022,0271,7241,412
Ispanija4325045211,0601,277
Belgija7526753181,1031,232
Olandija1,2997751,4611,4111,196
Pietų Korėja240420260250844

Lentelėje pateikti duomenys rodo, jog didžiąją SIPRI reitingų lentelės dalį užima ES šalys. Tai įrodo, jog defragmentavus gynybos pramonę bei rinką bendra Europos Sąjungos GPR pajėgts konkuruoti su JAV ir galbūt taps pasauline ginklų eksporto lydere.

tags: #kinijos #noras #buti #supervalstybe