Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius kultūrinius įvykius ir asmenybes, susijusias su Akmenės kraštu, atskleidžiant jų indėlį į regiono kultūrinį gyvenimą.
Akmenės rajono žemėlapis
Kultūriniai renginiai ir iniciatyvos
Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka aktyviai dalyvauja kultūriniame gyvenime, organizuodama įvairius renginius ir iniciatyvas. Lietuvos Bibliotekininkų draugijos paskelbta akcija „Bibliotekų knygų Kalėdos“ su šūkiu „Šventinis gerumas kartu su knyga“ atkeliavo ir į Akmenės rajono savivaldybės viešąją biblioteką.
Gruodžio 17 d. Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos E. Meškienės vardo konferencijų salėje karaliavo teatras. Svečiavosi teatras ,,Avilys“ iš Vilniaus, kuris jau 21 metus kuria vaikams. Teatro kūryba - tai įvairūs spektakliai pagal klasikinės ir originaliosios literatūros kūrinius bei kultūrinės edukacijos.
Spektaklis ,,Princesė ir kiauliaganys“ H. K. Anderseno pasakos motyvais sukvietė rajono bibliotekų vaikus, dalyvaujančius Neformalaus vaikų švietimo veiklose. Nors danų rašytojas Hansas Kristianas Andersenas pasaką sukūrė maždaug prieš 186 metus , tačiau joje paliestos temos aktualios ir šiandiena.
Po spektaklio Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos ir filialų Neformalaus vaikų švietimo būrelių nariai dalyvavo edukaciniame užsiėmime, kurį vedė teatro aktoriai. Vaikai sužinojo ir išmoko kaip pasigaminti kaukę.
Eglesių bibliotekoje vyko adventinis vakaras ,,Adventas - džiūgaus laukimo metas ". Sveikinimus tarė bibliotekininkė V. Jankauskienė, Papilės seniūnė Jūratė Šiurkuvienė. Bibliotekos vaikų būrelis ,, Smalsutis" parodė meninę programėlę - adventinį spektakliuką . Kalėdinius eilėraščius deklamavo Gustas Šalpys, Gabrielius Šlimas. Apie tradicijas, papročius kurie supo ir yra išlikę iki mūsų dienų. Linksmai žiūrovai mįnė mįsles, darė burtus. Renginio metu padėkota geriausiai skaitytojai I. Daunienei, aktyviausiems lankytojams.
Artėjant gražiausioms metų šventėms - Šv, Kūčioms, Šv. Kalėdoms, Naujiesiems metams Viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo-informacijos skyriaus vaikų erdvė pakvietė jaunuosius skaitytojus į šventinį renginį. Šventiniame renginyje dalyvavo magas, burtininkas, stebukladarys, iliuzionistas, Vegerių kaimo filialo vyr. bibliotekininkas Dainius Sarapinas, kuris renginio dalyviams padovanojo nuostabias magijos akimirkas. Šventinį koncertą dalyviams padovanojo Akmenės rajono meno mokyklos muzikos mokytojas, žmogus įvaldęs gaudelį muzikos instrumentų, Vladas Bogavičius su mokiniais Ignu ir Augustinu. Susirinkę vaikai džiaugėsi, stebėjosi ir plojo atlikėjams, keliaudami nuostabiu magijos ir muzikos keliu. Rytmetys vyko Viešosios bibliotekos Eugenijos Meškienės vardo konferencijų salėje, o vaikai atvyko iš Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijos. Renginio metu buvo pristatyta Polinos Sarapinienės ir Dainiaus Sarapino naujausia knyga „Naudingi patarimai“.
Projektą „Šalčio gėlės lange“, skirtą Lietuvos gyventojų trėmimams į atšiaurųjį Sibirą atminti, užbaigia įrašas, kuriame dvylikametis Algimantas aprašo tremtinių Šv. Kalėdas, sutiktas 1941 metais už 5 tūkst. kilomentrų nuo gimtųjų namų svilinant 42 laipsnių šalčiui. Žinoma, jų nepalyginsi su mums įprastomis gausiai vaišėmis nukrautomis ir dovanomis apipiltomis šventėmis, tačiau net ir tokiomis ypatingai sunkiomis gyvenimo sąlygomis lietuviai Šv. Projekto „Šalčio gėlės lange“ kūrėjai sveikina visus su Šv. Kalėdomis ir linki gausos mūsų stalui, džiaugsmo mūsų namas ir atminti tuos, kurių nebėra su mumis ir kuriems per Šv. Projekto autorė Rasa Bačiulienė. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Žymūs Akmenės krašto žmonės
Akmenės kraštas garsėja ne tik savo gamta, bet ir talentingais žmonėmis, kurie savo darbais prisideda prie krašto kultūros ir istorijos puoselėjimo.
Julija Sejavičienė
Akmenės rajono Garbės pilietė Julija Sejavičienė žurnalistikai atidavė daugiau kaip 50 metų, Viešosios bibliotekos skaitytoja nuo 1972 metų. 2007 metų konkurso „Lietuvos kaimo spindulys“ nominacijos „Kaimo žurnalistas“ laureate, 2010 metais apdovanota medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“.
Julija Sejavičienė yra parašiusi šias knygas: „Javo žydėjimas", „Tarp laiko krantų“, „Vitražas metų lange“, „Kruopiai“, „Ventos kraštas - dabarties ir ateities kartoms“, „Po amžinosios jaunystės kupolu“, „Įrašai laiko žievėje“, įvairių knygų žanrų sudarytoja, recenzentė, negailinti gerų, prasmingų žodžių Akmenės krašto žmonėms. Dešimtmečiai su spausdintu žodžiu - laikraščiu, knyga. Kokias asociacijas tai sukelia dabar, kai galima mėgautis užtarnautu poilsiu? Julijana SEJAVIČIENĖ atsako: "Tai šviesa mano gyvenimo lange..."
Julija Sejavičienė dalinasi prisiminimais apie vaikystę ir knygų svarbą jos gyvenime. Kai pramokau skaityti, mamai ir tėvui, vakare atsigulusiems pailsėti, skaitydavau. Pasakas, paskui Lazdynų Pelėdą, dar vėliau "Dėdės Tomo trobelę“', D. Defo ,,Robinzonas Kruzas". Visi laukdavo vakaro, kada aš atversiu ,,Robinzoną. Kruzą" ir visi mintimis nuklysime į salą... Atsimenu, kad mano tėvų namuose buvo vienintelė knyga - žaliais viršeliais storas Žemaitės tomelis. Mamos ranka atvertė man tą knyga,. Koks gražumas man buvo Žemaitės raštas. Ne skaičiau, tiesiog rijau jos žodį. Kai atsigręžiu atgalios į knygos šviesą, suspindusią vaikystės lange, atmintyje atgyja valandos prie bibliotekos durų. Kokios jos ilgos ir šaltos buvo! Šaukoto septynmetėje mokykloje, kurioje mokiausi, buvo nedidukė bibliotekėlė, mokytoja tenai pakeisdavo knygas. Miestelio bibliotekos lentynos buvo daug turtingesnės. Knygų pradėjau prašyti tenai. Į dailią pirktinę juodai dažytą medinę dėžutę, kurią dabar vadintų "portfeliu", priglausdavau iš miestelio bibliotekos paimtą knygą. Po kelių dienų nešdavau atgalios ir prašydavau naujos. Biblioteka dirbo patalpose, kuriose pokario metais bazavosi kareiviai. Kai kareivines likvidavo, įkurdino biblioteką. Bibliotekininkė gyveno netoliese, ji dažnai tūnodavo namuose, darbo valandų nepaisė, o mes, vaikai, atėję knygos, valandų valandas laukėme. Labiausiai buvo šalta kojytėms. Strypčiodavome po šaltą bibliotekos prieangį ir taip gynėmės nuo šalčio.
Besimokydama vidurinėje mokykloje rašiau Radviliškio rajono laikraščiui, rašiau ,,Valstiečių laikraščiui". Iš gautų honorarų skubėdavau nusipirkti knygų. Ir dabar branginu tas knygas - A. Maldonio ,,Veja vėtra debesį", 1960 m. išleistą Justino Marcinkevičiaus poemą ,,Dvidešimtas pavasaris", į mano knygų lentynėlę įsispraudė į dailų aplankalą sudėtos M. Martinaičio, A. Mikutos, L. Gutausko, V. Palčinskaitės ir kitų autorių pirmosios knygelės. Visą gyvenimą knygas perku, tad paatvirausiu - mažai naudojausi bibliotekų paslaugomis. Turiu didelę asmeninę biblioteką. Mano knygų lentynoje vieno ar kito rašto tomo ieškojo dukra ir du sūnūs besimokydami, paskui ieškojo anūkės. Mielos man knygų spintoje ir mano parašytos, sudarytos arba redaguotos knygelės. Jų daugiau kaip 15. Į jas įdėjau ne tik savo, žurnalistės, žodį. Ir širdies dalelę.
Visada mėgau poeziją. Dabar daugiau skaitau prozos knygų, tačiau dažnai atverčiu J. Marcinkevičiaus, V. Mačernio, E, Matuzevičiaus, J. Skaitau daugiausiai lietuvių rašytojų romanus. Atsirenku tuos autorius, kurie iš kitų išsiskiria gražiu stiliumi. Net ir dabar, skaitydama knygą, pagaunu save smalsaujant ne turinio ar personažų linijų, o žodžio gražumo. Atgimimo laikotarpiu ideologiniame lauže sudegino Juozo Baltušio knygas. Bet jo nudailintas ir gražus liaudiškas žodis liko. Asmeninėje bibliotekoje turėjau Petro Cvirkos raštų du egzempliorius. Norėjau padovanoti, bet, kai pradėjo kalbėti, kad reikia nugriauti jam pastatytą paminklą, raštų niekam nedovanojau. Žinau, jo kūrybos nebespausdins. Paminklą nugriovė, bet iš mano kartos dalies žmonių atminties neišlups Cvirkos knygų sodrių personažų ir prozininko poetiško žodžio. Labai mėgstu R. Granauską, V. Bubnį, V. Juknaitę, V. Jasukaitytę ir kitus rašytojus, prie kurių gražaus žodžio esu prilipusi. Labai gražiai žodį valdo ir mūsiškis Vytautas Almanis. Dabar negaliu atsitraukti nuo K. Sabaliauskaitės knygų. Perskaičiau "Silva rerum", o kai užverčiau "Petro imperatorė" paskutinį puslapį, tuoj pat pamago pasigilinti, ar faktai, susiję su Lietuva, teisingi. Grįžau prie A. Tolstojaus romano "Petras Pirmasis". Koks pilkas ir neįdomus pasirodė romanas palyginti su K. Sabaliauskaitės įtaigiai parašyta knyga. Įspūdingi K. Su Trečiojo amžiaus universiteto klausytojais lankėmės Anykščiuose, A. Vienuolio name, čia išgirdau daug naujos informacijos apie rašytoją. Tuoj pat atsiverčiau R. Šaltenio prisiminimų apie A. Žukauską-Vienuolį knygą. Neradau tos informacijos ir toptelėjo mintis - juk rašytojo sūnėno R.Šaltenio knyga išleista sovietmečiu, tos informacijos ir negalėjo būti... Perskaičiusi informaciją apie garsaus fotografo mirtį, susidomėjau tuo, kad jis rašytojo J. Paukštelio anūkas. Padėjusi visas knygas į šalį, perskaičiau J. Paukštelio, o paskui ir B. Paukštelienės prisiminimų knygas. Labai patogu, kai knygas turi savo asmeninėje lentynoje. Dabar, kai esu laisva nuo darbų ir turiu laiko, mėgstu "sugrįžimus" prie knygos. Šią vasarą išsitraukiau kadaise skaitytą romaną M. Mitcheli romaną "Vėjo nublokšti". Knygos - mano didžiausias turtas, kurį sukaupiau per visą gyvenimą. Dabar manau - be reikalo. Nėra tikslinga kaupti asmeninę biblioteką. Juk yra biblioteka, jos lentynose visada gali rasti norimą. Kai krausčiau mantą į Vilnių, daugybę savo asmeninės bibliotekėlės knygų padovanojau Vegerių bibliotekai ir prisiekiau naujų nepirkti. Bet kur tau! Anądien ėjau į Vilniaus mažojo teatro spektaklį "Madagaskaras", užsukau į knygyną ir neiškenčiau nenusipirkusi B. Aleksandravičiaus ką tik išleistos knygos apie prezidentą V. Adamkų, žurnalistės I. Laužikaitės apie atlikėją N.
Leopoldas Rozga
Žinomas žurnalistas, kraštotyrininkas, publicistas, buvęs ilgametis Akmenės rajono laikraščio „Vienybė“ redaktorius, Akmenės rajono Garbės pilietis. Leopoldas Rozga apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai", 2004 metais už produktyvią žurnalistinę ir kraštotyrinę veiklą apdovanotas ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medaliu, 2009 metais paskirta Pelikso Bugailiškio premija už kraštotyrinius darbus, 2010 metais - medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai".
Nebepamenu kas, rodos, kad skraidantis rašytojas Egziuperi, yra pastebėjęs, jog kiekvienas mes ateiname iš savo vaikystės. Ir į daugelio mano kartos žmonių pasaulį dar vaikystėje pasibeldė knyga. Augau nuošaliame Žemaitijos miestelyje. Kaip ir daugelį vaikiščių, užplūsdavo mintys: kas ten anapus horizonto? Koks pasaulis ten, kur manęs nėra? Bene vienintelis pasaulio matęs žmogus miestelyje buvo kirpėjas Urbšas, anuometinėmis vaiko akimis, beviltiškai senas žmogus, dalyvavęs Pirmajame pasauliniame kare ir buvęs kaizerinės Vokietijos nelaisvėje. Tad suprantama, kad bene pirmasis smalsumo uostas kaimo vaikams buvo biblioteka. Mokyklos bibliotekos fondas tilpo vienoje nedidelėje spintoje, todėl daugelis eidavome į miestelio biblioteką, kuri kone kasmet buvo kilnojama iš vieno namo į kitą. Žinoma, kad neturėjome jokio supratimo apie skaitymo metodiką, nuoseklumą. Nešdavausi viską, kas neskaityto patekdavo į rankas. Po daugelio metų negalėčiau pasakyti, kad kuri nors knyga būtų ypač širdin įstrigusi. Bet matyt kiekviena palikdavo po kažin kokį krislelį gerumo ir šviesos. Padėjo suvokti, kad ir ten, anapus horizonto, gyvena tokie pat žmonės, kurie ir myli, ir ilgisi, ir nusivilia.
Esu iš tų, kurie augo ir brendo pokario metais ir kuriuos dabar kai kas pavadina prarastąja karta. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu: tie, smerkiantieji, juk irgi iš mūsų kartos, tik... paskubėję patys sau atleisti nuodėmes ir pasijutę kandidatais jei ne į apaštalus, tai bent į šventuosius. Bet juk ne amerikonai ir ne ateiviai iš kokio Zanzibaro paskelbė Lietuvos nepriklausomybę, rinkosi į Sąjūdžio mitingus. Vadinasi, anų, pokario laikų, knygos, nors ir stipriai atmieštos ideologija ir karinguoju ateizmu, vis dėlto pasėjo ir pozityvų grūdą žmonių širdyse bei sielose. Likome atviri tiesai...
Bibliotekų veikla ir paslaugos
Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir jos filialai teikia įvairias paslaugas bendruomenei:
- Knygų išdavimas ir grąžinimas
- Knygų užsakymas telefonu ir el. paštu
- Prieiga prie portalo www.ibiblioteka.lt
- Renginiai vaikams ir suaugusiems
- Edukaciniai užsiėmimai
- Parodos
Nuo 2021 m. gruodžio 28 d. vyresniems nei 12 metų ir 2 mėn. vaikams lankantis Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo-informacijos skyriaus vaikų erdvėje ir Viešosios bibliotekos filialuose reikalingas galimybių pasas ar jam alternatyvūs dokumentai.
BE GALIMYBIŲ PASO:
- Teikiamos tik knygų atsiėmimo ir grąžinimo paslaugos.
- Knygas užsakyti galima Viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo-informacijos skyriaus ir Viešosios bibliotekos filialų telefonais bei el. paštų, taip pat portale www.ibiblioteka.lt.
SU GALIMYBIŲ PASU (arba asmenys iki 12 m. ir 2 mėn. Visi, turintys elektronines atpažinties priemones (el. bankininkystę ar el.
Akmenės biblioteka
Apibendrinimas
Akmenės kraštas turi turtingą kultūrinį gyvenimą, kurį puoselėja aktyvūs bendruomenės nariai ir įvairios kultūros įstaigos. Bibliotekos atlieka svarbų vaidmenį šioje veikloje, organizuodamos renginius, teikdamos paslaugas ir prisidėdamos prie krašto istorijos ir kultūros išsaugojimo.