Neįtikėtina Būsto Galia: Kaip Mūsų Namai Formuoja Prisiminimus ir Gyvenimo Poreikius

Besikeičiantis gyvenimo būdas keičia požiūrį į būstą ir jam keliamus reikalavimus. Jei kažkada būstas buvo didžiausiu gyvenimo turtu, kurį žmonės stengėsi pirkti tokį, kad jis tiktų visą gyvenimą, šiandien situacija yra pasikeitusi kardinaliai.

Didėjant būsto keitimo dažnumui, natūraliai mažėja jo plotas - būstas neturi būti didesnis už poreikius. Iš vienos pusės, šiandien būstą įsigyti gali daug jaunesni žmonės, tačiau gyvenančiam vienam jaunuoliui ar porai didelio būsto nereikia. Ploto poreikis pradeda natūraliai augti didėjant šeimai ir finansinėms galimybėms, vėliau - vaikus išleidus į savarankišką gyvenimą - vėl mažėja.

„Pakankamai neseniai atėjo tas laikas, kai būstą galime keisti pagal poreikius, todėl tarp pirmą kartą jį įsigyjančių vis dar gajus mitas, kad reikia didesnio, šiek tiek „su atsarga“. Visgi, tai nėra racionalus sprendimas, nes mokame už kiekvieną kvadratinį metrą, be to, brangesnis ir didesnio buto išlaikymas, o kada tų „papildomų“ kvadratų prireiks, neaišku“, - teigia „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Dar viena rinkoje ryškėjanti tendencija - pirkėjai ieško vis mažesnės gyvenamosios vietos. Per pastarąjį dešimtmetį, kaip rodo RC duomenys, perkamų butų (bet kokio kambarių skaičiaus) vidutinis plotas sumažėjo 11,5 proc. - nuo 58,6 m2 iki 51,9 m2.

„Statomų butų plotas mažėti ėmė po finansinės krizės - mažesnius buvo lengviau parduoti, nes jie buvo pigesni. Taip pat pradėjo augti mažesnių butų paklausa tarp investuotojų - jie buvo patrauklesni ir nuomai. Įtakos mažėjimo tendencijai turi ir suaktyvėjusi statyba miestų centruose: tokiu būdu siekiama optimizuoti būsto kainą. Prie ploto mažėjimo prisideda ir pokyčiai visuomenėje - daugėjant vienišų žmonių, mažėja poreikis dideliems namams“, - pasakoja Š. Tarutis.

Specialistai teigia, kad mažesnis būsto plotos ne visada reiškia, kad namuose bus mažai vietos. Nauji butai, paprastai, projektuojami taip, kad erdvė būtų suplanuota racionaliai ir efektyviai.

Optimalus buto plotas: Ką siūlo specialistai?

„Dviejų kambarių butas gali būti ir pirmas būstas jaunuoliui, ir namai brandžiam žmogui, jaunai ar vyresnei porai, o kartais - ir nedidelei šeimai su mažu vaiku, kol jam nereikia atskiros erdvės. Kadangi šių butų auditorija tokia didelė, jie yra patrauklūs ir investuotojams, kurie perka nuomai," - vardija Š. Tarutis.

„Citus“ interjero dizainerė Lina Urban pataria, kad vienam ar dviem žmonėms optimaliausia rinktis 42 m2 dviejų kambarių būstą. Tik svarbu atkreipti dėmesį, ar šis plotas protingai ir logiškai suplanuotas. Miegamajam turėtų būti skirta apie 10 m2, kad jame tilptų ne tik lova, bet ir rūbų spinta. Jei svetainė numatyta su virtuvės zona, kuri užima apie 25 m2, ir joje yra vitrininis langas, užtikrinantis pakankamą šviesos srautą patalpoje, jau galima svarstyti apie šių erdvių atskyrimą.

„Jei siūlomas butas turi nedidelį koridorių, funkcionalų miegamąjį, virtuvėje telpa pilna įranga, o pats plotas yra kuo mažesnis - tai galima vertinti kaip tikrą laimikį. Specialistė akcentuoja, kad gyvenant mažesnio ploto būste, svarbu tinkamai susiplanuoti daiktų laikymo vietas. Tam puikiai tinka paslėptos spintos ir spintelės, turinčios lygius fasadus.

Vilniaus nekilnojamojo turto plėtotojai pirkėjams siūlo ne tik naujus butus, bet ir naujus loftus, studijas ar kūrybines dirbtuves. Tai - patalpos, kurių plotas yra mažesnis, nei reikėtų, kad erdvė taptų gyvenamosios paskirties. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija primena, kad per pastaruosius keletą metų gyvenamojo būsto sąvoka pasikeitė.

Jei anksčiau buvo nustatyta, kad butas negali būti mažesnis nei 34 kv m., dabar apibrėžta, kokio dydžio patalpoje turi būti kambarys, virtuvė ir sanitarinis mazgas, kad ji būtų vadinama gyvenamąja. Asociacijos skaičiavimais, pakanka 17-18 kv. m, įrengti minimaliam butui.

Mažo ploto studijas Vilniuje siūlančios įsigyti bendrovės „Trinapolis“ komercijos direktorė Lina Valantiejūtė pasakoja, kad paklausa 15-25 kv. m būstams didėja. Bendrovė yra pardavusi visus 69 „Microloftus“ Žirmūnuose ir pernai lapkritį pradėjo statyti naują namą, kurį sudarys tik studijos.

„Pastatyti „Microloftai“ buvo pirmieji mūsų mažos kvadratūros projektai, o dabar statome „Studio Tower“. Įdomu tai, kad iki šiol renovuodavome senus pastatus, o dabar statome naują 7 aukštų pastatą Kareivių g., kurio kiekviename aukšte - po 6 patalpas”, - kalbėjo L. Valantiejūtė.

Pasak jos, statomame name parduota trečdalis būstų, nors statybos pradėtos pernai lapkritį. „Mūsų klientas - jaunas žmogus, kuris nenori už būstą daug mokėti, tiek pirkdamas, tiek įsirengdamas ar skaičiuodamas komunalinius mokesčius. Dažnai tai yra pirmas jauno žmogaus būstas, arba kitų asmenų investicija su tikslu vėliau jį nuomoti. Mes dirbame su mažų būstų segmentu ir jame stengiamės likti, nes matome, kad poreikis yra ir jį diktuoja rinka“, - mano pašnekovė.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos duomenimis, šiuo metu sostinėje dažniausiai perkamas 37-48 kv m būstas, tačiau statomų naujų butų plotų vidurkis kiek didesnis: 52 kv. m. Asociacijos duomenimis, pirkėjai dažniau renkasi to paties ploto butus, kuriuose yra ne 1, o 2 kambariai, taip pat patrauklesniais yra optimalaus išplanavimo būstai, pavyzdžiui, 50 kv. m dviejų kambarių butas yra mažiau patrauklus nei 55 kv m, bet jau 3 kambarių.

Tai, kad pirkėjai renkasi mažus būstus, pastebėjo ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius. „Pirkėjams yra labai svarbus kainos kriterijus, o mažesni būstai - pigesni. Antra, toks būstas yra arba pirmasis būstas studijuojančiam žmogui, jaunai šeimai, arba investicija su tikslu jį nuomoti. Be abejo, ne mažiau svarbu, kur tie objektai yra. Dažniausiai jie yra netoli sutvarkytos viešosios infrastruktūros, centro, prekybos ir pramogų centrų“, - kalba M. Statulevičius.

Inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ vyriausias architektas urbanistas Mindaugas Pakalnis sutinka, kad normalu, jei studentas pasirenka gyventi 15 kv. m būste. „Nelabai suprantu žmones, kurie sukūrė jauną šeimą ir tokį būstą įsigyja. Aišku, aš irgi buvau jaunas, su žmona gyvenome 9 kv. m bendrabučio kambaryje ir jame sugebėjome turėti ir miegamąjį, ir svetainę, ir virtuvę, bet nelabai įsivaizdavome savo ateitį su tokiu būstu. Kalbėti apie kokybišką vaikų auginimą turint tokį būstą tiesiog neišeina. Vertinu tai kaip laikiną prieglobstį arba būstą viengungiams, kai yra vieta lovai, kompiuterio stalui, o kieme - ir automobiliui“, - kalbėjo M. Pakalnis.

Specialistas neatmeta, kad yra žmonių, kuriems būsto reikia tik nakvynei, tačiau svarsto, kad veikiausiai sprendimas pirkti mažą būstą lemiamas pinigų stygiaus didesniam pirkiniui. „Mano supratimu, būstai Vilniuje yra neadekvačiai brangūs pagal žmonių pajamas, o palyginus buto ir namo sąnaudas, butai yra nepaprastai brangūs. Pirmiausia, manau, problema yra kaina. Jeigu mes kalbėtume apie kokybišką aplinką šeimai, vienam nariui 20-30 kv. m yra būtini, kad žmonės nesitrintų šonais. Tikrai logiška Londone ar Tokijuje turėti mažesnį būstą, nes ten viena yra nepaprastai brangi, bet Vilniuje ploto yra, neturime gyventi susispaudę“, - mano M. Pakalnis.

Pasak jo, šalyse, kurios gali pasigirti aukšta gyvenimo kokybe, skaičiuojama, kad žmogui turėtų tekti apie 30-45 kv. m. ploto. „Manoma, kad išsilavinęs žmogus turi tam tikrų poreikių ir tiems poreikiams realizuoti jam reikalingas tam tikras plotas, yra vadinamojo „burbulo“ teorija: jei žmogui yra per mažai vietos, asmuo jaučiasi nepatogiai“, - kalbėjo architektas urbanistas.

Pasak M. Pakalnio, šiuo metu Vilniuje vienam gyventojui tenka apie 25 kv. m. „Mes visada sakydavome, kad žmogui turėtų tekti apie 30-35 kv. m, tai yra tam tikras gerovės požymis. Sovietmečiu buvo labai blogai, kai žmogui tekdavo 12-16 kv. m, ir jau tuomet buvo sakoma, kad gyvenimo sąlygos yra prastos. Tuomet mažų būstų statyta nedaug, nes manyta, kad juose nepavyksta kurti normalaus gyvenimo net ir sovietmečiu“, - kalbėjo jis.

M. Pakalnis nesutinka, kad mažų plotų studijos ar loftai yra pigūs, nes vieno kvadratinio metro kaina dažnai yra didesnė nei naujos statybos ekonominės klasės būsto. „Pigumas yra santykinis, jei paskaičiuoti, kiek kainuoja kvadratinis tokio mažo būsto metras ir kas rinkoje yra siūloma už šią kainą. O jeigu dar įvertinti, kokios yra statybos sąnaudos, verta prisiminti, kad žmogus vieną kvadratinį metrą namo sode pasistato už 2,5-3 tūkst. litų. Manau, už šią kainą namą imsis statyti ir statybos bendrovės paskelbus konkursą. Šie skirtumai rodo butų ir namų kainų neadekvatumą, dėl to žmonės ir statosi namus aplink Vilnių“, - apibendrina M. Pakalnis.

Vertinant kainas, naujai statomos mažo ploto studijos ir senos statybos daugiabučiuose esantys būstai yra konkurentais. „Aš nežinau, ar mes jaučiame konkurenciją su senos statybos daugiabučiais, bet pagal kainą mes tikrai konkuruojame, - kalbėjo L. Valantiejūtė. - Visgi Lietuvos gyventojams mažo būsto koncepcija yra suvokiama: tėvai ar seneliai mažuose plotuose yra gyvenę. Matome, kad net bendrabučio tipo būstai yra perkami ir parduodami, jei pirkėjas gali sau leisti tik pigesnį nekilnojamąjį turtą.“

Visgi, pašnekovė dėsto, kad potencialiems studijų pirkėjams labai svarbu pamatyti, kaip mažo ploto būstą galima įsirengti, o pavyzdžiai rodo, kad interjerų variantų yra. M. Pakalnis mano, kad būstai turėtų konkuruoti ne mažumu, o tinkama aplinka šeimai ir šiuo atveju seni daugiabučiai turi pranašumų. Be to - ir potencialo.

„Labai gerų renovacijos projektų yra Rytų Vokietijoje, kur iš atliktų projektų matoma, kaip tipiniai daugiabučiai transformuoti. Dalis jų buvo padidinti, kai kas - nugriauta, įrengtos terasos. Šiai rekonstrukcijai buvo panaudotos Europos Sąjungos lėšos, tiesa, pastatai priklausė savivaldai“, - kalbėjo M. Pakalnis.

Pasak jo, Vilniuje taip pat galima būtų tokius projektus įgyvendinti, nes senų daugiabučių yra ypač patogiose vietose. „Tam, kad reikalai pajudėtų sparčiau, reikia vieno kito gero projekto. Senieji daugiabučiai stovi gerose vietose esančiuose rajonuose, kuriose yra visa infrastruktūra“, - mano M. Pakalnis.

Atsiminimai apie būstą sovietmečiu

Gyvenamojo būsto trūkumas sovietmečiu buvo didžiulis, tad, bandydama kažkaip spręsti šią problemą, valdžia ėmė statyti vadinamuosius bendrabučius. Mažą varganą kambarį juose dažniausiai gaudavo jauni techninės krypties specialistai bei didelių gamyklų darbininkai. Apie gyvenimo sąlygas tokiuose bendrabučiuose su bendrom virtuvėm ir su pertrūkiais veikiančiais bendrais apšnerkštais dušais nekalbėsiu - kas gyveno, tas žino. Vieniši, beje, juose gyvendavo ne po vieną, o po kelis kambaryje ir tik jaunai šeimai nusišypsodavo „laimė“ gauti atskirą kambarėlį.

Tačiau kur kas blogesnė padėtis laukė humanitarinės pakraipos specialistų, kurių dauguma net ir tokių gyvenimo sąlygų savo darbinės veiklos pradžioje neturėdavo, nes bibliotekos, mokyklos ar kitos biudžetinės įstaigos bendrabučių arba neturėjo, arba juose vietų visiems neužtekdavo. Baigusi Vilniaus universitete žurnalistikos studijas, dirbti pradėjau tuometiniame televizijos ir radijo komitete. Komitetas turėjo, beje, labai neblogą bendrabutį, tačiau man buvo pasakyta, jog vietų jame nėra. Su kursioke per vargus Antakalnyje išsinuomojome vieną kambarį bendrame 3 kambarių bute kartu su šeimininkais. Ką reiškia gyventi dviems jaunoms merginoms su svetima trijų asmenų šeima viename chuščiovkės tipo bute - nepasakosiu, patys galite nesunkiai įsivaizduoti.

Po kuri laiko ištekėjau ir grįžau gyventi į Klaipėdą pas vyrą. Čia - ta pati situacija: gyventi nėra kur. Ačiū Dievui, uošviai jau turėjo 3 kambarių butą, tad apsigyvenome pas juos. Penki žmonės - 48 kv. metrų bute. Pagal dabartinius standartus - sunkiai įsivaizduojama situacija, bet mes vis tiek džiaugėmės, kad turime savo kambarį ir kad nereikia nuomotis buto kartu su šeimininkais, kaip teko ne vienam mano tuometiniam pažįstamam. Beje, ne vienas mano pažįstamas jau su savo mažamečiais vaikais panašiomis sąlygomis mažuose buteliuose kartu su savo tėvais gyveno ne vienerius metus, t.y., kol sulaukdavo jau nuosavo išganingojo buto.

Jaunimui reiktų suprantamai paaiškinti, kaip būdavo „veltui“, kaip mėgsta pabrėžti sovietmečio gerbėjai, tuo metu skirstomi butai. Pirmasis etapas, jei pasisekė, kaip minėta, buvo bendrabutis. Gavusi kambarį jame, jauna specialistų šeima, jei dirbo, pvz., kokiuose „Trinyčiuose“ ar kitame dideliame fabrike, būdavo pastatoma į eilę jau butui gauti. Priklausomai nuo gamyklos finansinių pajėgumų, atskiro buto galima buvo tikėtis sulaukti geriausiu atveju per kokius 5-7 metus, nors įprastai tekdavo laukti gerokai ilgiau.

Kitas būdas sovietmečiu įsigyti jau nuosavą, ne valdišką, butą buvo galimybė savo lėšomis pasistatyti vadinamąjį kooperatinį butą. Tačiau tai sau galėjo leisti tik nedaugelis, t.y. tie, kurių tėvai buvo turtingi, o tokių sovietmečiu nebuvo daug, nebent tėvai priklausė partinei nomenklatūrai ar užėmė kitas aukštas vadovaujančias pareigas. O tvirtinti, kad butas gautas „veltui“, gali tik visiški naivuoliai arba nesuvokiantys, kas buvo vadinamoji „planinė“ ekonomika: valdiškų butų sąnaudos buvo gudriai įkalkuliuotos į žmonių tuometinius varganus atlyginimus. Be to, toks butas, kaip ir mažos algos, žmogų visam laikui pririšdavo prie vietos, nes valdiško buto parduoti nebuvo galima, net ir jų keitimą (mažesnio į didesnį ar atvirkščia) turėjo palaiminti Vykdomasis komitetas: taip valdžia gyventojus laikė ant trumpo pavadžio, jiems to dažnu atveju net neįtariant.

Dar viena palyginti nedidelė žmonių dalis po karo ir vėliau pasinaudojo galimybe miestuose valdžios išskirtuose žemės plotuose savo lėšomis pasistatyti nuosavus namus. Neatmesčiau, jog būtent „kooperatininkai“ bei nuosavų namų turėtojai ir mėgsta skleisti dezinformaciją apie esą „puikų“ gyventojų aprūpinimą butais sovietmečiu: patys to nepatyrę, jie iš tiesų galbūt galėjo ir nežinoti tikrosios padėties, nors man asmeniškai sunku tuo patikėti.

Sovietinė architektūra Klaipėdoje. Šaltinis: Wikipedia

Aukštutinių aukštų privalumai ir trūkumai

Gyvenimas viršutiniuose aukštuose turi savų privalumų ir trūkumų. Vieni gyventojai džiaugiasi ramybe ir gražiais vaizdais, o kiti susiduria su problemomis dėl stogo būklės ir temperatūros svyravimų.

Privalumai:

Mažiau triukšmo iš kaimynų
Gražus vaizdas pro langą
Mažesnė tikimybė, kad kas nors įlips per balkoną

Trūkumai:

Galimos problemos dėl stogo (bėgimas, prasta izoliacija)
Karšta vasarą, šalta žiemą
Ne visada patogu su vaikais (ypač jei nėra lifto)

Svarbu paminėti, kad stogo remontas kainuoja daug, todėl problemos gali kilti, kol surenkami pinigai. Be to, aukštutiniuose aukštuose gali būti karšta vasarą, todėl be kondicionieriaus gali būti sunku išgyventi. Tačiau kai kurie gyventojai teigia, kad suremontuotas stogas neleidžia per daug prikaisti vasarą ar atvėsti žiemą.

Aukštutinio aukšto butas. Šaltinis: Bustoklubas.lt

Kintančios žodžių prasmės

Žodžių prasmės laikui bėgant keičiasi. Tai, ką vienas žmogus laiko laime, kitam gali atrodyti kaip kančia. Prisiminimai apie butą, kuriame gyvenome, taip pat gali keisti mūsų suvokimą apie tokius dalykus kaip laisvė, kaltė, tikėjimas ar šventė.

Žodžiai, apibūdinantys mūsų namus, atspindi mūsų patirtis, jausmus ir prisiminimus.

Koks buto plotas reikalingas 4 asmenų šeimai?

Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, optimalus buto plotas 4 asmenų šeimai gali svyruoti nuo 60 iki 80 kvadratinių metrų. Tačiau svarbu atsižvelgti į individualius poreikius, gyvenimo būdą ir finansines galimybes. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į buto išplanavimą ir erdvės išnaudojimą.

Pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti renkantis buto plotą:

Šeimos dydis ir amžius
Gyvenimo būdas ir pomėgiai
Finansinės galimybės
Buto išplanavimas
Daiktų kiekis

Pavyzdžiui, 80 kvadratinių metrų bute galėtų būti:

Du miegamieji (po 12 kv.m)
Svetainė su virtuve (25 kv.m)
Vonia (7 kv.m)
Koridorius ir sandėliukas (10 kv.m)

Tačiau, jei šeima mėgsta aktyvų gyvenimo būdą ir daug laiko praleidžia ne namuose, jai gali pakakti ir mažesnio ploto buto.

Apklausa: Kokios kvadratūros bute gyvenate? Sveiki, man kyla klausimas koks optimaliausias buto plotas? jaunai šeimai? vaikučių neturime dar bet pirkti 2 kmb standartinį 47 kv butuką atrodo mažoka vietos...pasidalinkite mintimis kokius butus turite, keliese gyvenatee? keitumėt į didesnį? ar mažesnį? ar nekeistumėt? man kyla klausimas koks optimaliausias buto plotas? jaunai šeimai? pasidalinkite mintimis kokius butus turite, keliese gyvenatee? keitumėt į didesnį? ar mažesnį? ar nekeistumėt? Na tai labai individualu. Labai priklauso nuo buto isplanavimo. Gali turet 100 kv/m buta, kuriame 4 kambariai ir jis visiskai neatrodys erdvus. Kam ko reikia. Labai priklauso nuo buto isplanavimo. Gali turet 100 kv/m buta, kuriame 4 kambariai ir jis visiskai neatrodys erdvus. Kam ko reikia. jus turbut naujos statybos buta turite? nes kitaip kiek sildymas tokio busto kainuoja... Mes ne Lietuvoj, na bet poreikiai tie patys ar tu cia ar tu ten . Mes tryse gyvenam 2k bute (53kv.). Vietos trūkumo tikrai nejaučiu. Kai sūnus paaugs tai jam reikės savo miegamajį atiduot, o patiems į svetainę kraustytis, bet didesnio buto tikrai nereikia.Kai neturėjom vaikų, mums bute vietos buvo kaip tik - 64 kvadratai. didelė svetainė su virtuve ir miegamasis. gimus vaikui vietos kaip ir užtenka, bet būtų geriau atskiras kambarys, o ne tokia didelė svetainė. dar - pas mus nėra nei balkono, nei sandėliuko, butas ketvirtame aukšte, tai vaiko vėžimą būdavo sudėtingiau tampyti.kadangi lubia aukštos - 3,5-3.7 metro - tai esam pasidarę palėpę, tik ten trūksta aukščio, kaip atskiro kambario nelabai įsirengsi - ir karšta nuo stogo ir trūksta aukščio. bet vietoj sandėliuko labai liuks. palėpė kažkur apie 15 kvadratų.dabar kai vaikai jau du - tai tokiam butuke jau tikrai ankšta. nesinori svetainę užgriozdinti miegojimui, tai visi 4 miegam viename kambaryje ir ieškom iddesnio būstomanau jaunai šeimai reiktų apie 60 kvadratų buto. jeigu kam įdomi mano nuomonė, tai ne kvadratuose esmė gali turėti ir 100 kv./m, bet trims asmenims jau bus ankšta.Svarbiausia yra erdvių suskirstymas. netgi iš mažo buto šiais laikais galima pasidaryti super funcionalų butą trijų ar keturių asmenų šeimai, nes priemonių ir visai nebrangių yra sočiai. Mes kol kas dviese, prieš tai gyvenome 52 kv./m bute ir to buvo labiau nei pakanka, bet kadangi uzsimanėme savo kiemo, tai karaliaujame namo pirmame aukšte, kurį sudaro 75 kv.m ir to pakanka tiek mums tiek pakaks ir vaikams. Antras aukštas palikta neįrengta palėpė, nes nematome kol kas jokio reikalo kišti pinigus į tai, kas stovės nenaudojama. Mes 10 metų gyvenom 47kv.m. bute. Kaip aš norėjau, tiesiog troškau didesnio buto. Prieš užmigdama visada svajodavau, kur ką pastatyčiau. Prieš gimstant 3-aim vaikeliui, išsipildė mano svajonė.DBR gyvenam dvigubai didesniam bute ir tuo džiaugiuos kiekvieną dieną. Aš sutinku turėt mažiau pinigų kitoms išlaidoms, bet į mažesnį butą nieku gyvu nenorėčiau kraustytis. Man dar galėtų būt apie 15kv.m.. Mane l. psichologiškai net slėgė tas vietos nebuvimas. Atrodo, susitvarkai ir vėl netvarka. Iš tikro svarbiausia patogumas- patogu miegoti, praustis, valgyt, susidėti daiktus, ilsėtis.Manęs dideli butai visai nežavi, niekas negalvoja apie remontą, kurio vis tiek prireiks, prisikaups nesąmoningų daiktų, kuriuos bus gaila išmesti ir tt. Dar apie daiktus-kuo jų daugiau-tuo daugiau valymo, tvarkymo. Man labai nepatinka pergrūsti žaislais neskoningi vaikų kambariai ar užgriozdinos mažmožiais virtuvės. Manau vaikams užtenka turėti po 12kvm, svetainei virtuvei 25, miegamajam 15, vonia 7, dar koridorius, sandėliukas 10, viso apie 80 turėtų užtekti 4 asmenų šeimai. Čia mano nuomonė.Aš irgi nenusiteikus vergaut daiktams, kuo jų daugiau, tuo daugiau tvarkymo, dulkių valymo ir pan. O apie visokius mažmožius, suvenyrus išvis patyliu... Manau vaikams užtenka turėti po 12kvm, svetainei virtuvei 25, miegamajam 15, vonia 7, dar koridorius, sandėliukas 10, viso apie 80 turėtų užtekti 4 asmenų šeimai. Čia mano nuomonė. O šiaip dabar dviese gyvenam 2-jų kambarių bute, yra miegamasis, svetainė ir atskira virtuvė. Man vietos pilnai užtenka, tik gal svetainės norėtųsi erdvesnės.

Šeimos dydis	Rekomenduojamas buto plotas (kv. m)
Vienas asmuo	30-45
Pora	42-60
Šeima su vienu vaiku	55-75
Šeima su dviem vaikais	60-80

Tačiau svarbu atsižvelgti į individualius poreikius, gyvenimo būdą ir finansines galimybes. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į buto išplanavimą ir erdvės išnaudojimą.