Šiame straipsnyje aptarsime individualaus namo statybos procesą Lietuvoje, pradedant nuo sklypo paruošimo ir baigiant apdailos darbais bei šildymo sistemos pasirinkimu. Aptarsime naudojamas medžiagas, technologijas ir svarbius etapus, kuriuos reikia įveikti norint pastatyti jaukų ir modernų būstą.
Sklypo Paruošimas ir Dokumentacija
Prieš pradedant statybas, svarbu tinkamai paruošti sklypą ir sutvarkyti visus reikiamus dokumentus. Pirmiausia, reikia įsitikinti, kad sklypas tinkamas gyvenamojo namo statybai. Jei sklypo paskirtis neatitinka, reikia kreiptis į savivaldybę dėl paskirties pakeitimo. Taip pat gali prireikti melioracijos iškėlimo, jei tokia yra sklype. Šis procesas gali užtrukti, ypač jei nesilaikoma terminų.
Po to, kai sklypas paruoštas, reikia parengti namo projektą. Po pasitarimo su išsirinktais statytojais ir architektu, nusprendėm padaryt namo konstruktyvo darbinius brėžinius. Juos konstruktorius turėtu padaryti iki gegužės 15 d. Mūsų plokštuminiai pamatai taip pat turės konstruktyvo brėžinius. Jiems reikia, kad namo konstruktorius apskaičiuotų apkrovas. Architektas pagaliau pranešė, kad detalusis planas iš jo pusės pabaigtas. Susitikome prie statybos inspekcijos, sudėliojau autografus ir pridavėm jį statybos inspekcijai patikrinti. Šis etapas (anot architekto) turėtų trukti apie 3 savaites. Statybos/žemėtvarkos ar kažkokia ten inspekcija jau patikrino projektą ir išvada teigiama. Taigi jokių kliūčių pakeisti sklypo paskirtį kaip ir nebeliko.
Namo Konstrukcija ir Medžiagos
Mūsų namo sienos ir stogas bus iš Lietuvoje gan naujos medžiagos - SIPs panelių. Iš esmės tai OSB-EPS-OSB suklijuotas sumuštinis. Sienų panelės tarpusavyje bus jungiamos kalibruotos medienos brusais. Iš vidaus bus viskas padengta garo izoliacija (polietileninė plėvelė) ir padengta gipskartonio plokštėmis, dviem sluoksniais. Techninius brėžinius projektuotojas jau užbaigė, skydų gamintojai taip pat savo brėžinių variantus pateikė, todėl neužilgo galėsime pradėti statybas ir jei viskas gausis, statinys turėtų atitikti pasyvaus namo standartus. Tokiam namui šildymo/šaldymo reikia labai nedaug. Žymiai daugiau energijos reikės karšto vandens paruošimui.
Elektros Įvadas
Svarbus etapas statybos procese - elektros įvadas. Penktadienį paskambino elektrikai ir pasitikslino, ant kurio stulpo reik statyti dėžutę. Iš tikro labiau pažiūrėti, kaip ir kur reiks pakabinti laikino statybinio įvado dėžutę. Ją jau turim, stulpo apkabą ir laidą irgi turim. Kabinsim po įvadine dėžute ir laidas eis tiesiai į ją. P.S. Jau pasirašėm elektros įvedimo sutartį su Lesto. Turėtų per 25 dienas pastatyti elektros įvado dėžutę ant mūsų sklype stovinčio stulpo.
Šildymo Sistemos Pasirinkimas
Namo šildymo sistemos pasirinkimas yra labai svarbus, nes nuo jo priklauso būsimos sąnaudos ir komfortas. Deja, iki šiol nesame nusprendę, kokią sistemą įsirengti. Taigi namo šildymui/šaldymui turbūt rinksimės 2 variantą. Pagrindinis motyvas - komfortas.
Apsvarstomi variantai:
- 1 variantas - perkam 200 l boilerį, esam žiauriai netaupūs ir vandeniui per mėnesį sunaudojam 450KWh (realiai žmonės ~300 KWh sunaudoja).
- 3 variantas - žemė-vanduo COP 3, tai sutaupytume 466€, atsipirktų per ~10 metų.
- Dar yra visokie saulės kolektoriai - girdėjau, kad neatsiperka.
- Yra ir oras-vanduo ŠS boileriai, bet jie šaldo patalpos orą. Vasarai abu variantai gal ir tinkami… O žiemą šildyt elektra?
Žemiau pateikta lentelė su galimais šildymo sistemos variantais ir jų palyginimu:
| Šildymo Sistema | Privalumai | Trūkumai | Atsipirkimo Laikas |
|---|---|---|---|
| 200 l boileris | Paprasta įdiegti | Didelės sąnaudos | - |
| Žemė-vanduo šilumos siurblys | Ekonomiškas | Didelės pradinės investicijos | ~10 metų |
| Saulės kolektoriai | Ekologiškas | Neatsiperka | - |
| Oras-vanduo šilumos siurblys | Tinka vasarai | Šaldo patalpas, gali būti brangus žiemą | - |
Ką reikia žinoti prieš pereinant prie viso namo šilumos siurblių | Paklauskite šio seno namo
Terasos Įrengimas
Terasos suteikiamais privalumais jau seniai tapo madinga mėgautis ne tik didesnių privačių namų savininkams. Šį malonaus laiko leidimo lauke „kaltininką“ vis dažniau įrengiama ir sodo nameliuose, kuriuose jų savininkai nebūtinai laiką leidžia nuolatos. Terasos statomos ir arčiau miestų centrinių dalių įsikūrusiuose privačiuose namuose, ir netgi mažesniuose daugiabučiuose, kur pirmojo aukšto gyventojai terasą įsirengia netgi neturėdami galimybės iš savo butų į ją patekti tiesiogiai. Nepaisant to, kad mūsų klimato sąlygomis atvira terasa ne visada leidžia džiaugtis ja kasdien netgi šiltuoju metu laiku, Lietuvoje tai - vis dar bene populiariausias sprendimas.
Bendras terasos plotas - 19 kvadratinių metrų (3,1m x 6,0 m). Polių gręžimui pakako rankinio grąžto (d125 mm), tarpams tarp polių buvo pasirinktas 1,4-1,5 m. Prieš sukietėjant skiediniui, kuriuo užpildomi poliai, į jų vidurį yra įtvirtinama armatūros „šerdis“ bei 1,4 cm smeigė. Žemės paviršius po būsima terasa yra išlyginamas taip, kad ant jo būtų patogų ištiesti nuo žolės dygimo apsaugančią medžiagą - šiuo atveju tam buvo pasirinkta agroplėvelė. Vejos bokšteliams, supantiems terasos kontūrą buvo pasirinkti 1000×500 mm. išmatavimai, o medinės 50x150mm gegnės buvo klojamos ant polių, kai šie buvo jau pabaigti. Balkio apačioje nuspręsta sudėti dvi veržles ir vieną poveržlę, o išlygiavus - veržlę su poveržle M14 ir virš balkio. Terasos grindims buvo pasirinkta termomediena - priklausomai nuo temperatūros sąlygų savo savybes keičianti termiškai apdorota mediena, šiuo atveju. pušis. O pati išilginė lenta gali būti pritvirtinta jau aptartu principu. Kadangi ši terasa yra sąlyginai aukšta, buvo nuspręsta įrengti ir nedidelį laiptelį.
