Buitinių Nuotekų Individualių Namų Valymo Įrenginių Sanitarinės Apsaugos Zonos Reikalavimai

Iš vonių, kriauklių, klozetų, skalbyklių, indaplovių išplaukia panaudoto vandens upės - nuotekos. Kiek vandens sunaudojame, tiek tenka sutvarkyti. Buityje nuotekos virsta problema, kuriai išspręsti turime surasti geriausiai mums tinkantį sprendimą. Besinaudodami civilizacijos patogumais, pasinaudokime ir civilizuotais metodais.

Nuotekų valymo įrenginiai - tai sprendimas individualiems namams, sodų bendrijoms ir kaimo vietovėms, kur nėra galimybės prisijungti prie centralizuotų kanalizacijos tinklų. Planuojant buitinių nuotekų valyklos vietą, būtina atsižvelgti į statybos techniniame reglamente (STR) pateiktus reikalavimus.

Planuojant statybas nuosavame sklype, svarbu žinoti ir laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ypač susijusių su atstumais iki gretimų sklypų ribų. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai reikalavimai, kuriuos būtina žinoti, norint išvengti konfliktų su kaimynais ir užtikrinti statybų teisėtumą.

Nuotekų Valymo Įrenginių Tipai

Ką daryti su nuotekomis?

1. Nuotekas galima kaupti po žeme įrengtose talpyklose, rezervuaruose. Rezervuarai yra skirtingų talpų, juos rinktis reiktų atsižvelgiant į nuotekų kiekį, tačiau esmė ta pati - periodiškai teks samdyti įmonę, kad visas sukauptas turinys būtų išvežamas į atliekų utilizavimo įmones. Kaip dažnai tai reikės daryti, priklausys nuo nuotekų kiekio.
2. Įsirengiame nuotekų valymo įrenginį. Tačiau tokių rinkoje yra ne vienas, todėl tenka apsvarstyti, kokį pasirinkti.

Technologijos vis tobulinamos, tačiau apibendrintai nuotekų valymo įrenginius galima skirstyti į aeracinius ir anaerobinius (dar vadinami septikais). Tokio tipo valymo įrenginiai paprastai skirti individualių namų nuotekų valymui.

Anaerobiniai nuotekų valymo įrenginiai (septikai) - tokį įrengimą paprastai galima pavaizduoti kaip „kelių šulinių“ sistemą - iš vienos kaupyklos nuotekos patenka į kitą ir palaipsniui išsifiltruoja. Jiems nereikia elektros ar kitokios priežiūros, bet išvalytas vanduo neatitinka aplinkossauginių reikalavimų. Paprastai tokiai sistemai taip pat prireikia papildomo valymo - specialiai įrengto grunto arba augalų ploto pagalbos perfiltruojant, ar kitokios valymo įrangos (pavyzdžiui, infiltracijos šulinio).

Nors toks nuotekų valymo įrengimas veikia ir neprižiūrimas, tačiau jų našumo negalima padidinti atsiradus didesniam nuotekų kiekiui. Taip pat sunku prižiūrėti, kad į aplinką nepatektų teršalai. Būtent dėl šių priežasčių tokių valymo sistemų įrengimas sunkesnis tiek teisiškai, tiek laikantis aplinkossauginių reikalavimų. Todėl vis daugiau individualių namų savininkų renkasi biologinius nuotekų valymo įrenginius.

Aeraciniai arba biologiniai nuotekų valymo įrenginiai - tai galimybė išvalyti į vamzdžius suplaukusias nuotekas. Iš šių įrenginių vandenį, gautą išvalius nuotekas, galima vėl panaudoti - jis atitinka visus aplinkossauginius reikalavimus. Tokį vandenį galima išleisti į gruntą, atvirus vandens telkinius arba vanduo gali būti kaupiamas ir panaudojamas, pavyzdžiui, pievelės, gėlyno laistymui, automobilio plovimui. Tačiau tokią aukštą išvalymo kokybę gali pasiekti tik valymo sistemos, turinčios notifikuotos labaratorijos išduotus dokumentus, patvirtinančius nuotekų valymo įrenginių reikalavimus.

Kaip rodo pats pavadinimas, šiems įrengimams reikalingas oro tiekimas, kad galėtų išgyventi nuotekų valyme dalyvaujančios bakterijos, todėl naudojama elektros energija. Jos sunaudojimo kiekis priklauso nuo orapūtės galingumo. Į eksploatacines išlaidas reikia įskaičiuoti ir tai, kad kartais tenka šalinti susikaupusį dumblą.

Biologinių Valymo Įrenginių Veikimo Principas

Nuotekos, vamzdžiais patekusios į biologinius valymo įrenginius, pereina keletą etapų, kol išsivalo, įvyksta skilimo procesai ir vanduo vėl tampa švarus.

1. Nuotekos atkeliauja vamzdžiais iki grotuotos angos (mechaninėms, plastikinėms priemaišoms sulaikyti) ir patenka į biologinio valymo įrenginio rezervuarą. Jose gausu ne tik organinės kilmės teršalų, maisto likučių, riebalų, bet ir įvairios buitinės chemijos - skalbimo miltelių, valiklių, muilo ir kt. priemaišų. Vanduo taps švarus tik po kelių svarbių etapų.
2. Anaerobinės (beorės) fermentacijos zonoje pradeda irti organinės medžiagos, pavyzdžiui, iš virtuvės atkeliavę pietų likučiai.
3. Susidariusi masė susimaišo su aktyviuoju dumblu (jame gyvena bakterijų kolonija) ir patenka į denifitrikacijos zoną, t.y., bakterijos verčia nitratus į dujinį azotą, kuris išlekia į orą (tas pats vyksta ir su fosforu). Nitratų vėl gi gausu virtuvės ir tualeto nuotekose.
4. Toliau laukia aeracijos zona (prisotinama oro) orapūtės pagalba. Šioje dalyje vėl vyksta cheminių medžiagų skilimo procesas - nitrifikacija.
5. Vėliau skystis pro piltuvo formos angą patenka į nusodintuvo dugną, kur prabėga pro gerai suspausto dumblo sluoksnį ir išsivalęs išbėga iš įrenginio. Išsivaliusį vandenį galima kaupti ir panaudoti - gėlynams laistyti, automobilį plauti arba išleisti į melioracijos griovį ir pan. Kadangi vanduo patenka į aplinką, turime būti tikri, kad jis tinkamai išvalytas, atitinka visus aplinkosaugininkus reikalavimus.

Leidimai ir Reglamentai

Leidimas statyti II grupės nesudėtingąjį statinį (įskaitant individualų biologinį buitinių nuotekų valymo įrenginį) reikalingas tuomet, jei statinys patenka bent į vieną iš teritorijų, nurodytų statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

Įsirengiant vietinę nuotekų valyklą reikėtų vadovautis:

• „Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašu“, kurį galima rasti internete. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-18 jis buvo patvirtintas 2015 m. sausio 9 d.
• „Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo ir aplinkosaugos taisyklėmis“, kurios patvirtintos 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. D1-267.

Minimalūs Atstumai Iki Sklypo Ribos ir Statinių

Statybos techniniame reglamente nurodyta, kad mažiausias leistinas nuotekų valymo įrenginių atstumas nuo sklypo ribos turi būti 3 metrai. Tam, kad buitinių nuotekų valymo įrenginiai atitiktų visus reikalavimus, svarbu išlaikyti minimalius sanitarinius atstumus (nors jie dažnai pavadinami biologinių valymo įrenginių apsaugos zona, iš tiesų buitinėms nuotekoms skirtos valyklos tokios zonos neturi) iki sklype esančių statinių. Visi jie nurodyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 2 priede.

Svarbu: Nuotekų valymo įrenginys negali stovėti arčiau sklypo ribos nei 3 metrai (Statybos įstatymas). Buitinių nuotekų individualių namų valymo įrenginio sanitarinė apsaugos zona - 10 metrų. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-18 jis buvo patvirtintas 2015 m. sausio 9 d. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į „Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo ir aplinkosaugos taisykles“, kurios patvirtintos 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr.

Statant buitinius valymo įrenginius reikia vadovautis šiais reikalavimais: Valymo įrenginys negali stovėti arčiau sklypo ribos nei 3 metrai (Statybos įstatymas). Buitinių nuotekų individualių namų valymo įrenginio sanitarinė apsaugos zona - 10 metrų. Jei tokia zona patenka į kaimyno sklypą, reikia gauti kaimyno sutikimą.

Dažnai kanalizacijos įrengimo darbai atliekami kartu su vandentiekio įvedimu. Tokiu atveju verta įsidėmėti, kad atstumas nuo vandentiekio įvado į namą iki nuotekų valyklos turi būti mažiausiai 7 metrai.

Jei minimalus sanitarinis atstumas užeina už sklypo ribos, reikalingas kaimyninio sklypo savininko sutikimas, kad jie neprieštarauja dėl minimalių sanitarinių atstumų, kurie patenka į jo sklypo ribas ir apribos jo galimybes statyti pastatus, kasti šulinius.

Atstumas nuo jūsų valymo įrenginio iki kaimynų gyvenamojo namo sienos turi būti ne mažesnis nei 8 metrai (jūsų namui šis reikalavimas netaikomas). Taip pat svarbu išlaikyti ne mažesnį nei 15 metrų atstumą iki šachtinio šulinio arba artezinio gręžinio, jei toks yra (taikoma tiek jūsų, tiek kaimynų šuliniui / gręžiniui).

Šulinio Statyba: Atstumai ir Reikalavimai

Šachtiniai šuliniai ir buitinių nuotekų valymo įrenginiai turi minimalius sanitarinius atstumus. Tarp šachtinio šulinio reikia išlaikyti ne mažesnį kaip 15m atstumą.

Vietoj gręžinio pasirinkus šachtinį šulinį, apsauginė zona tampa daug didesnė. Remiantis higienos norma, atstumas iki:

• Gyvenamojo namo nuo šulinio turi būti 7 m.
• Garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio - 10 m.
• Tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės - 25 m.
• Lauko nuotakyno - 15 m.

Statybos techniniame reglamente nurodoma, kad aplink šulinį turi būti įrengtas 2 m pločio akmenų grindinys, betono arba asfalto danga su 10 proc. nuolydžiu nuo šulinio, o aplink šulinius, kurių vanduo naudojamas geriamajam vandentiekiui, reikia įrengti 1,5-2 m gylio ir 0,5 m pločio molio arba priemolio spyną.

Apsauginė Zona Aplink Gręžinį

Apsauginė zona apie gręžinį nuo 2022 metų yra tik 3 metrai (anksčiau buvo 5). Tai reiškia, kad 3 metrų spinduliu nuo vandens gręžinio gali būti tik veja - jokių trinkelių, automobilių stovėjimo aikštelių ar statinių. Vandens gręžinio apsauginė zona į kaimyno teritoriją gali išsikišti tik su kaimyno sutikimu.

Kada Reikalingas Kaimyno Sutikimas?

Šalia esančių sklypų savininkų sutikimai dėl statybų Jūsų sklype reikalingi, kai:

• Yra statomas užtvaras ant sklypo ribos.
• Statoma arčiau kaip 1 metras iki sklypo ribos.
• Kitais Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 numatytais atvejais.

Jei minimalus sanitarinis atstumas užeina už sklypo ribos, reikalingas kaimyninio sklypo savininko sutikimas, kad jie neprieštarauja dėl minimalių sanitarinių atstumų, kurie patenka į jo sklypo ribas ir apribos jo galimybes statyti pastatus, kasti šulinius.

Visi atvejai, kada reikalingas šalia esančių sklypų savininkų rašytinis sutikimas dėl statybų, yra numatyti Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“.

Svarbu įsidėmėti: Mažiausias atstumas nuo pastato iki sklypo ribos turi būti 3 metrai, kitu atveju reikalingas kaimyno notariškai patvirtintas sutikimas. Būtina įvertinti, ar yra išlaikomi priešgaisriniai atstumai tarp pastatų (minimum 6 metrai, jei pastatai pirmos ugniaatsparumo klasės).

Kiti Svarbūs Aspektai

Įrengiant nuotekų valymo sistemą, svarbu atsižvelgti į grunto tipą, infiltraciją, gruntinius vandenis, reljefą, privažiavimą ir elektros tiekimą. Požeminiam nuotekų valymo sistemos įrengimui labiausia tinkami yra lengvi smėlingi gruntai ir gruntai, kur yra vyraujantis žvyras. Šį sąrašą papildo žemės plotai, kuriuose gruntiniai vandenys labai nutolę nuo žemės paviršiaus, bei dirvožemiai, kuriuose labai stori aeracijos zonos sluoksniai.

Taip pat svarbu atsižvelgti į:

• Grunto tipą ir infiltraciją: Smėlis ir žvyras palankūs infiltracijai, o molis - ne. Jei gruntas nelaidus, planuokite didesnį infiltracinį tūrį, alternatyvią vietą arba išleidimą į griovį pagal projektą. Pernelyg arti šulinio ar kaimyno lauko infiltracijos laukas nebus derinamas - tam ir reikalingi aukščiau aprašyti atstumai.
• Gruntinius vandenis: Esant aukštam gruntiniam vandeniui, talpa gali „plaukti“. Tokiu atveju naudojamas įrenginio inkaravimas į plokštę, papildomas apsipylimas smėlio-žvyro mišiniu ar kiti gamintojo nurodyti sprendimai. Taip pat svarstomas modelis su integruotu siurbliu išvalytam vandeniui.
• Reljefą, privažiavimą ir elektrą: Patogus privažiavimas asenizacinei mašinai sutaupo laiką ir pinigus. Numatyti elektros tašką orapūtei - būtina.

Pirmiausia, patikrinkite grunto tipą ir vandens pralaidumą. Jei jūsų sklype vyrauja priesmėlis ar smėlis, išvalytų nuotekų infiltracija į gruntą bus nesunki. Tačiau jei gruntas molingas, nepralaidus, gali tekti įrengti specialų infiltravimo šulinį arba drenažą, arba svarstyti nuotekų kaupimo rezervuarą vietoje infiltracijos. Grunto tyrimas (kad ir paprastas - iškasant bandomąjį šulinėlį ir patikrinant, ar greitai susigeria vanduo) padės suprasti, ar reikės papildomų sprendimų. Taip pat sužinokite gruntinio vandens lygį: jeigu vanduo randamas negiliai (pvz., <1,5-2 m gylyje), kasant duobę valymo įrenginiui teks imtis priemonių, kad duobė nepersipildytų vandeniu. Aukšti gruntiniai vandenys gali apsunkinti montavimą - tokiais atvejais montuotojai gali naudoti vandens išsiurbimo siurblius duobei sausininti montavimo metu, o pačią talpyklą montuoti su inkaru (betoniniu pagrindu) arba apsipilti papildomu smėlio sluoksniu aplink, kad tuščia plastikinė talpa vėliau neišplauktų dėl gruntinio vandens keliamos jėgos.

Apibendrinimas - Atstumų Lentelė

Apibendrinant, svarbiausi atstumai, kuriuos reikia žinoti planuojant nuotekų valymo įrenginio įrengimą, pateikiami žemiau esančioje lentelėje.

Dabar, kai jau žinote, koks turi būti nuotekų valymo įrenginio atstumas nuo namo ir kitų statinių, galite drąsiai pereiti prie kitų žingsnių. Patikimi ir ilgaamžiai buitinių nuotekų valymo įrenginiai ir nuotekų talpyklos skirtos patogesniam gyvenimui.

tags: #buitiniu #nuoteku #individualiu #namu #valymo #irenginio