Europos paveldo dienų proga kviečiame aplankyti Bubių dvaro sodybas, kurios klestėjo grafo Dimitrijaus Zubovo valdymo laikais.
Kaip dvaras Bubiai pradėjo formuotis XVIII-XIX a. sandūroje, kai Rusijos carienė Jakaterina II Bubius padovanojo savo favoritui Platonui Zubovui. Šiam mirus, dvarą paveldėjo jo brolis Dimitrijus Zubovas, vėliau - pastarojo sūnus Nikolajus.
Pažintį su dvaru pradėsime nuo pirmosios Bubių dvaro sodybos rūmų, kuriuose dabar įsikūręs viešbutis „Grafas Zubovas“.
Šalia rūmų aplankysime buvusias dvaro arklides, kuriose neseniai veiklą pradėjo „Dvaro bravoras“.
Parko alėjomis eisime link ąžuolų juostos, o uosių alėja nuves prie buvusio grūdų sandėlio ir kumetynų. Netoliese stūkso tvarto pastatas ir siloso bokštas.
Atokiau nuo visų pastatų aplankysime spirito varyklą, kurios aukštas kaminas dominuoja Bubių apylinkėse. Leisimės pakalnėn link spirito saugyklos ir ūkinio pastato.
Toliau keliausime į antrąją Bubių dvaro sodybą. Senąjį dvaro kelią puošia išskirtinio dydžio tuopos.
Aplankysime gegužinių vietą, grafo Dimitrijaus Zubovo sodintą ąžuolų alėją, perkasos pušis, Ventos-Dubysos kanalo žiemos uostą ir kanalo liekanas.
Bubių tvenkinys - Šiaulių jūra
Šioje dvaro sodyboje veikė mokykla, puikiai išlikęs jos pastatas ir mokytojų namas. Tačiau medinį kumetyno pastatą, lentpjūvę ir malūną, baigia pasiglemžti gamta.
Grįšime pro Mirciškės malūną ir buvusius Bubių dvaro antynus.
20 a. pradžioje dvarą sudarė 17-iolika statinių. Vėliau, sėkmingai plečiantis ūkinei veiklai, dvare stovėjo 48 statiniai.
1825 m. pradėtas statyti Dubysos-Ventos perkasas. Šio sudėtingo hidrotechninio įrenginio statyba nulėmė Bubių ekonominį pakilimą.
Nedidelis kaimas išaugo į dvaro ūkinį centrą (palivarką), buvo nutiestas pašto kelias į Šiaulius, pastatytas tiltas per Dubysą, beveik įrengtas žiemos uostas.
Tačiau darbus užbaigti sutrukdė 1831 m. sukilimas. Sukilėliai Bubiuose telkė jėgas Šiaulių šturmui.
N. Zubovo sūnus Dimitrijus savo lėšomis atidarė pradžios mokyklą, kurioje buvo mokoma lietuviškai, našlaičių prieglaudą.
D. Zubovo valdymo metais Bubių dvaro ūkis buvo perorientuotas į gyvulių auginimą, įsteigtos gyvulininkystės ir pienininkystės mokyklos. Dvare taip pat veikė lentpjūvė, plytinė, spirito varykla.
Nuo XIX a. pabaigos iki 1940 m. Kartu su 1908 m. pastatytais rūmais sodybos kompleksui priklauso ir parkas, XIX a. pastatyta ir XX a.
Bubių tvenkinys (arba Šiaulių jūra, Bubių marios) - vandens telkinys šiaurės Lietuvoje, Šiaulių rajone, 6-10 km į pietvakarius nuo Šiaulių, susidaręs ties Bubiais, netoli Bubių piliakalnio užtvenkus ties Pailių kaimu Dubysos 132 km nuo žiočių, ir Ringuvos (Pailių kanalas) (Švendrelio intakas) 2,5 km nuo žiočių, upes. Pakilęs vanduo suliejo Jonelaičių (75,9 ha), Raizgių (25,8 ha) ir Balniaus (8,1 ha) ežerus, Spalvės upelį.
Iš tvenkinio išteka Dubysa (nuteka gamtosauginis vandens debitas) (Nemuno baseinas) ir Pailių kanalas (nuteka vandens perteklius) (Mūšos baseinas). Tvenkinio plotas 418,3 ha, tūris 21,2 mln. m³. Didžiausias gylis 14 m, vidutinis gylis 5,1 m. Tvenkinys netaisyklingos V raidės formos. Ilgis šiaurės vakarų-pietryčių- šiaurės rytų kryptimi - 13 km, plotis - iki 0,77 km. Kranto linija 47,1 km ilgio, labai vingiuota. Krantai lėkšti, apaugę negausiais medžiais ir krūmais. Yra 10 salelių (3 didžiausios: 0,73 ha, 0,7 ha ir 0,52 ha). Ties Sauginiais saloje stūkso Sauginių piliakalnis. Pietvakarinė pakrantė apaugusi miškeliais. Aplink kitas pakrantes daugiausia plyti dirbami laukai.
Kol kas neturime informacijos, kokios žuvys gyvena šiame vandens telkinyje.
Praktinė informacija
- Maršruto ilgis: apie 6 km.
- Maršruto sudėtingumas: nesudėtingas.
- Danga: asfalto, žvyro, lauko keliukai vietomis žolėti, miško keliukai, keletas įkalnių.
- Renginio vieta: Dubysos g. 1, Bubiai, Šiaulių raj.
- Gidė: Audronė Grosienė lauks Dubysos g. 1, Bubiai, Šiaulių raj.
- Registracija: Reikalinga išankstinė registracija el. paštu.
Kontaktai pasiteiravimui: Nr. 8 687 15601, el. paštas.